Specialisto komentaras

Giedrius Stoškus, teisininkas, [email protected]

Nebeliks socialinių įmonių statuso

2022 m. liepos 19 d. Seimas neeilinės sesijos metu priėmė Socialinių įmonių įstatymo NR. IX-2251 pripažinimo netekusiu galios įstatymą. Šiuo įstatymu numatyta, kad Socialinių įmonių įstatymas neteks galios nuo 2023 m. sausio 1 d. 

Įmonės, dabar turinčios socialinės įmonės statusą, nebus naikinamos, likviduojamos ar uždarinėjamos, jos galės veikti ir toliau, o jose dirbančių darbuotojų su negalia darbas bus valstybės remiamas pagal kitą teisės aktą – Užimtumo įstatymą, į kurį ir buvo perkelta dauguma valstybės pagalbos darbuotojų su negalia darbui priemonių, deja, ne visos. 

Ko neteksime 

1. Pagal Socialinių įmonių įstatymą subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms žmonėms su negalia, kuriems nustatytas vidutinis neįgalumo lygis ar nuo 30 iki 40 proc. darbingumo lygis, buvo mokama neterminuotai, pagal Užimtumo įstatymą ši subsidija minėto sunkumo negalios darbuotojams su negalia bus mokama tik 3 metus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paruoštame Užimtumo įstatymo pakeitimo projekte ši subsidija minėtiems darbuotojams su negalia turėjo būti skiriama dar trumpiau – tik 2 metus, tačiau įstatymo priėmimo dieną Seimas pritarė Seimo nario Algimanto Dumbravos siūlymui pratęsti subsidijos laiką iki 3 metų. Kitos aptariamos subsidijos sąlygos nekis, darbuotojams su negalia, kuriems nustatytas iki 25 proc. darbingumo lygis ar sunkus neįgalumo lygis, ši subsidija ir toliau bus skiriama neterminuotai, o darbuotojams su negalia, kuriems nustatytas 45–55 proc. darbingumo lygis ar lengvas neįgalumo lygis, ji bus skiriama 6 mėnesius. Socialinių įmonių įstatyme dar buvo išlyga, kad šiems lengviausios negalios darbuotojams su negalia, turintiems klausos ar intelekto negalią, subsidija darbo užmokesčiui skiriama ne 6 mėn., o neterminuotai. Nuo 2023-01-01 minėtos išlygos nebeliks. 

Pasibaigus subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo terminui, darbdavys dar 6 mėnesius negali atleisti subsidijuoto darbuotojo savo iniciatyva nesant darbuotojo kaltės. Jei jis tai padaro – 12 mėnesių negali pakartotinai dalyvauti įdarbinimo subsidijuojant priemonėje, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo paskutinės subsidijos šio darbuotojo darbo užmokesčiui gavimo. 

Darbo užmokesčio subsidijavimo procentas nesikeičia. Darbuotojams su negalia, kuriems nustatytas iki 25 proc. darbingumo lygis ar sunkus neįgalumo lygis, jis išliks 75 proc., darbuotojams su negalia, kuriems nustatytas 30–40 proc. darbingumo lygis ar vidutinio sunkumo neįgalumo lygis – 60 proc. O darbuotojams su negalia, kuriems nustatytas 45–55 proc. darbingumo lygis ar lengvas neįgalumo lygis – 50 proc. Jų darbo užmokesčio ir nuo jo apskaičiuotų darbdavio mokėtinų socialinio draudimo įmokų sumos. Šios subsidijos maksimumas visų sunkumo rūšių darbuotojams su negalia ir toliau negalės viršyti 1,5 minimalaus darbo užmokesčio (MMA, 1 MMA dydis šiuo metu yra 730 Eur). 

2. Socialinės įmonės turėjo kai kurias viešųjų pirkimų lengvatas, kurių nuo 2023-01-01 žmones su negalia įdarbinančios įmonės neteks. 

3. Socialinių įmonių įstatymas numatė dvi gana panašias valstybės pagalbos socialinėms įmonėms rūšis: 

a) subsidija darbuotojų su negalia darbo vietoms įsteigti ir jų darbo priemonėms įsigyti; 

b) subsidija darbuotojų su negalia darbo vietoms ir jų darbo priemonėms pritaikyti. 

Nuo 2023-01-01 subsidijos darbuotojų su negalia darbo vietoms steigti nebeliks. Liks tik subsidija joms pritaikyti. Subsidija darbo vietoms steigti liks tik savo verslą kuriantiems žmonėms su negalia ir įgyvendinant vietinius užimtumo iniciatyvų projektus. 

4. Darbuotojams su negalia, kuriems nustatytas 30–55 proc. darbingumo lygis arba vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, gali būti ribota galimybė kompleksiškai pritaikyti daugiau nei vieną aktyvios darbo rinkos politikos priemonę. Tokiomis priemonėmis yra didžioji dauguma paramos žmonių su negalia darbui rūšių, pvz., su apribojimu galima susidurti tada, kai norime tam pačiam darbuotojui su negalia gauti ir paramą darbo vietai pritaikyti, ir įdarbinimą subsidijuojant, kadangi asmeniui kompleksiškai taikomų aktyvios darbo rinkos politikos priemonių finansavimo suma per 3 metų laikotarpį negali viršyti 31 MMA. Socialinių įmonių įstatyme tokio apribojimo nėra. Ši problema neturėtų kilti tik darbuotojams su negalia, kuriems nustatytas ne didesnis nei 25 proc. darbingumo lygis ar sunkus neįgalumo lygis, nes jiems įdarbinimas subsidijuojant skiriamas neterminuotai, o tokiais atvejais aktyvios darbo rinkos politikos priemonių finansavimo suma neįskaičiuojama į kompleksiškai taikomų šių priemonių finansavimo sumą. 

5. Jei įdarbintas subsidijuojant žmogus su negalia ar kitais pagrindais įdarbintas subsidijuojant asmuo be svarbių priežasčių nutraukia darbo santykius, jam 6 mėnesių laikotarpiui panaikinamas bedarbio statusas ir jis šį laikotarpį negali būti įdarbintas subsidijuojant pas kitą darbdavį ar gauti draudimo nuo nedarbo išmoką. 

Tokia taisyklė iki 2022-12-31 taikoma visų negalios sunkumo rūšių žmonėms su negalia, o nuo 2023-01-01 žmonėms su negalia, kuriems nustatytas ne didesnis kaip 25 proc. darbingumo lygis ar sunkus neįgalumo lygis, ši taisyklė nebus taikoma ir jie be svarbių priežasčių nutraukę įdarbinimo subsidijuojant santykius bedarbio statuso nebepraras. Svarbiomis priežastimis, dėl kurių galima nutraukti įdarbinimo subsidijuojant santykius ir neprarasti bedarbio statuso, įstatymas nurodo ligą, sužalojimą, nėštumą, Karo prievolės įstatyme nustatytų pareigų vykdymą ir darbdaviui pripažinus, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami. Subsidijuojamiems socialinių įmonių darbuotojams tokie apribojimai nutraukti darbo santykius netaikomi ir jie gali be apribojimų, neprarasdami valstybės subsidijos darbo užmokesčiui, pakeisti darbdavį. 

Kokios pagalbos rūšys perkeliamos 

Pagal keičiamus teisės aktus iš Socialinių įmonių įstatymo į Užimtumo įstatymą perkeliamos dvi valstybės pagalbos rūšys – tai subsidija darbo asistento išlaidoms ir subsidija darbo aplinkai pritaikyti, kuri pagal pakeistą Užimtumo įstatymą taps tam tikru subsidijos darbo vietoms pritaikyti porūšiu. Šios dvi valstybės pagalbos žmonių su negalia užimtumui priemonės iki tol buvo prieinamos tik socialinėms įmonėms, o nuo 2023-01-01 jomis galės pasinaudoti visi žmones su negalia įdarbinantys darbdaviai. Deja, subsidija darbo asistento išlaidoms bus mokama ne už visus darbuotojus su negalia, o tik už tuos, kuriems darbo asistento poreikį bus nustačiusi Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT). Užimtumo įstatymo pakeitimo įstatyme nustatytas ir tam tikras pereinamasis laikotarpis. Už iki 2023-01-01 socialinėse įmonėse dirbusius darbuotojus su negalia, už kuriuos šioms įmonėms buvo mokamos subsidijos asistento išlaidoms, jos be minėto NDNT atlikto poreikio nustatymo bus ir toliau mokamos iki 2023-06-30. Iki šios datos darbuotojai su negalia, dirbę socialinėse įmonėse, turės kreiptis į NDNT teritorinius skyrius, kad jiems būtų nustatytas darbo asistento poreikis. Subsidijos darbo asistentui dydis – 62 proc. minimaliojo valandinio atlygio dydžio (šiuo metu minimalus valandinis atlygis – 4,47 Eur) už kiekvieną darbuotoją su negalia, atsižvelgiant į jų faktiškai dirbtą laiką, kai darbui atlikti buvo suteikta darbo asistento pagalba, tačiau jeigu darbo asistento pagalba tuo pačiu metu teikiama keliems darbuotojams su negalia, jų faktiškai dirbtos valandos, į kurias atsižvelgiant apskaičiuojamas subsidijos darbo asistento išlaidoms dydis, nėra sumuojamos. 

Subsidija darbo aplinkai pritaikyti bus skiriama darbo patalpoms ir darbovietėje esančioms poilsio patalpoms remontuoti, rekonstruoti pritaikant jas darbuotojų su negalia poreikiams ir vienai darbo vietai negalės viršyti 4,7 MMA. Už tą patį darbuotoją ši subsidija negalės būti skiriama dažniau kaip kartą per 3 metus. 

Kaip minėta, ir toliau darbuotojams su negalia išliks įdarbinimas subsidijuojant ir parama darbo vietoms pritaikyti, kurios iki 2023-01-01 numatytos ir Užimtumo įstatyme, ir Socialinių įmonių įstatyme, todėl šių priemonių, aptardami iš Socialinių įmonių įstatymo į Užimtumo įstatymą perkeliamas priemones, išsamiau nenagrinėsime, nes jos nėra perkeliamos, jos abiejuose įstatymuose yra ir iki 2023-01-01. 

Galimybė užsiimti individualia veikla 

Iki 2023-01-01 galioję Užimtumo ir Socialinių įmonių įstatymai numatė, kad darbuotojui su negalia, už kurį skiriama subsidija darbo užmokesčiui, papildomai įsidarbinus kitame darbe ar pradėjus vykdyti individualią veiklą, pvz., įsigijus verslo liudijimą ar net gavus autorinį atlyginimą, subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas nutraukiamas. Nuo 2023-01-01 šios subsidijos mokėjimas bus nutraukiamas tik darbuotojui su negalia papildomai įsidarbinus kitame darbe ar jam pradėjus dirbti darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, o autorinio atlyginimo gavimas ar individuali veikla, pvz., verslo liudijimo įsigijimas ar vadinamasis verslas pagal pažymą subsidijos mokėjimo nenutrauks, tačiau, jei individuali veikla vykdoma ilgiau kaip 6 mėnesius, bedarbio statusas bus panaikinamas. 

Verslo sąlygų palengvinimas 

Socialinės įmonės kas trejus metus privalėjo Užimtumo tarnybai teikti pažymas apie planuojamą valstybės pagalbos lėšų poreikį ir numatomas vykdyti veiklas, kasmet teikti ir įgyvendinti tikslinėms grupėms priklausančių asmenų darbinių ir socialinių įgūdžių lavinimo ir socialinės integracijos priemonių planą, teikti daugybę kitokių ataskaitų. Tai sukeldavo socialinėms įmonėms gana didelę administracinę naštą. Panaikinus socialinių įmonių statusą, minėtų pažymų ir plano teikti nebereiks, reikia tikėtis, kad ir kitų ataskaitų bus mažiau. 

Be to, socialinės įmonės negalėjo verstis į socialinių įmonių neremtinų veiklos rūšių sąrašą įtrauktomis veiklomis, t. y. pajamos iš tokių veiklų negalėjo būti didesnės kaip 15 proc. visų šios įmonės per metus gaunamų pajamų. Nuo 2023-01-01 žmones su negalia įdarbinančioms įmonėms šio apribojimo nebeliks. Dar socialinėms įmonėms buvo keliamas reikalavimas, kad pačios įmonės iš ūkinės veiklos gautos pajamos nebūtų mažesnės už joms suteiktą valstybės pagalbą. Šio reikalavimo nuo 2023-01-01 irgi nebeliks. 

Nuo 2023-01-01 žmones su negalia įdarbinantiems darbdaviams nebeliks ir dabar socialinėms įmonėms taikomo reikalavimo ne mažiau kaip 75 proc. grynojo ataskaitinių finansinių metų pelno naudoti jos veiklos tikslams, susijusiems su socialinėse įmonėse įdarbinamų tikslinėms grupėms priskirtinų asmenų grįžimo į darbo rinką ir jų socialinės integracijos skatinimu, socialinės atskirties mažinimu. 

Padidinta subsidija 

Nuo 2020-01-01 Užimtumo įstatyme darbuotojams su negalia numatytos dvi įsidarbinimo su pagalba paslaugos – tai pagalba atliekant įsidarbinimo procedūras ir lydimoji pagalba įsidarbinus. Pagalba atliekant įsidarbinimo procedūras teikiama siekiant užtikrinti komunikavimą tarp darbdavio ir asmens, kuriam dėl turimo neįgalumo reikalinga pagalba įsidarbinant. Ši pagalba teikiama pagal poreikį, bet ne daugiau kaip 8 valandas pas vieną darbdavį. Lydimoji pagalba įsidarbinus teikiama darbdavio ar žmogaus su negalia prašymu, siekiant užtikrinti įdarbinimo tvarumą. Teikiant šią paslaugą, asmeniui padedama rasti būdų, kaip išspręsti darbe kylančias problemas, dėl kurių jis gali netekti darbo. Lydimoji pagalba teikiama pagal poreikį, tačiau ne ilgiau negu 12 mėnesių nuo įsidarbinimo dienos. Iki 2023-01-01 abiejų šių įsidarbinimo su pagalba paslaugų 1 valandos įkainis yra 0,1 bazinės socialinės išmokos (BSI, 1 BSI šiuo metu yra 46 Eur). Nuo 2023-01-01 šis 1 valandos įkainis padidintas iki 0,2 BSI. 

Truputis istorijos ir statistikos 

Socialinių įmonių įstatymas buvo priimtas 2004-06-01, įsigaliojo 2004-06-19, taigi galioja ilgiau nei 18 metų. Per galiojimo laikotarpį jis buvo 16 kartų keičiamas ar pildomas. Prieš įsigaliojant Socialinių įmonių įstatymui žmones su negalia įdarbinančios gamybinės įmonės arba neįgaliųjų asociacijoms priklausančios įmonės buvo remiamos taikant joms pridėtinės vertės mokesčio lengvatas, iš dalies padengiant jų socialinio draudimo įmokas ir išlaidas patalpų šildymui. 

2016-04-20 Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komitetas, įvertinęs pirminę Lietuvos ataskaitą, kaip įgyvendinami Neįgaliųjų teisių konvencija prisiimti įsipareigojimai, pateikė Baigiamąsias pastabas dėl pirminės Lietuvos ataskaitos. Šio dokumento 51 ir 52 punktuose sukritikuotas socialinių įmonių modelis, kaip segreguota darbo aplinka. Lietuvai rekomenduota bendradarbiaujant su žmonėms su negalia atstovaujančiomis organizacijomis parengti bei įgyvendinti veiksmingas strategijas ir programas, skirtas žmonių su negalia užimtumui padidinti atviroje darbo rinkoje, panaikinus segreguotas darbo aplinkas ir nukreipus investicijas taip, kad būtų skatinamas profesinis rengimas, galimybė naudotis pritaikymais darbo vietoje, tinkamų sąlygų patalpose sudarymas ir privačių bei valstybinių darbdavių mokymas. 

Žinoma, tai tik rekomendacija ir toli gražu ne visas rekomendacijas Lietuva uoliai įgyvendina, tačiau nuo tada imta galvoti apie socialinių įmonių modelio pertvarką. 

Daugiausia socialinių įmonių buvo 2020 m. pradžioje, net 173. Vėliau dėl 2020-01-01 įsigaliojusių Socialinių įmonių įstatymo pakeitimų, kuriais joms buvo sugriežtinti reikalavimai, jų ir jose dirbančių darbuotojų su negalia skaičius pradėjo mažėti. 2022 m. pradžioje jų buvo 105, taigi jų skaičius sumažėjo 39 proc. Socialinėse įmonėse šiuo metu dirba maždaug 4,6 tūkst. darbuotojų su negalia, tai sudaro apie 9 proc. visų dirbančių žmonių su negalia. Iš viso 2022 m. pradžioje Lietuvoje gyveno apie 147,5 tūkst. darbingo amžiaus žmonių su negalia, iš kurių dirbo apie 29 proc. Maždaug 37 tūkst. žmonių su negalia dirbo ne socialinėse įmonėse, o maždaug 4,6 tūkst. – socialinėse įmonėse. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikisi, kad įvykdžius aprašytą valstybės pagalbos žmonių su negalia užimtumui pertvarką, iki 2025 m. dirbs bent 39 proc. Lietuvoje gyvenančių darbingo amžiaus žmonių su negalia, o 2030 m. šis skaičius pasieks 47 proc. Pagyvensim, pamatysim.