Laiko juosta

 

 


 

Parašas po straipsniuŽygiuoti gali visi! 

 

Nuo šių metų vidurio VšĮ LASS pietvakarių centras įgyvendina projektą „Pėsčiųjų žygiai“. Projektą finansuoja Sporto rėmimo fondas, o administruoja Švietimo mainų paramos fondas. Trukmė – 24 mėnesiai. Dalyviai – aklieji ir silpnaregiai – teoriškai ir praktiškai susipažins su žygiavimo nauda tiek fizinei, tiek emocinei sveikatai. Planuojama, kad projekto veiklose dalyvaus apie 116 neregių ir 30 savanorių. Numatoma surengti 7 vienos dienos ir 25 dviejų dienų žygius, 4 seminarus apie žygiavimo naudą. Iš projekto lėšų bus įsigyta kuprinių, gertuvių ir vaikščiojimo lazdų. Žygiai bus organizuojami visoje Lietuvos teritorijoje. 

LASS pietvakarių centras kviečia LASS narius neregius ir silpnaregius, jau žygiavusius arba norinčius tapti žygeiviais, registruotis el. paštu [email protected]. Detalesnė informacija telefonu 8 652 65307. Žygiams bus parenkami įvairaus sudėtingumo maršrutai, tad nėra jokių amžiaus arba fizinio pasiruošimo apribojimų. Žygiuoti gali visi! 

LASS pietvakarių centro organizuojami pėsčiųjų žygiai prasidėjo prieš dvejus metus. Šį pavasarį kauniečiai keliavo po Žemaitiją. Spausdiname keletą dalyvių atsiliepimų. 

„Kai sužinojau, kad kartu su mumis visą savaitę pėsčiomis eis neregiai, lengvai nustebau. Visą savaitę eiti kartu? 180 kilometrų? Kaip? Tačiau jau po pirmosios žygio dienos pamačiau, kad jie ne tik eina užtikrintai, bet kelyje lenkia ir mane, turinčią nemažai žygių patirties. 

Optimizmo, humoro, gero nusiteikimo ir atvirumo įvairiais klausimais iš jų reiktų pasimokyti kiekvienam.“ Savanorė Vaida 

„Į šį pasiūlymą žiūrėjau labai skeptiškai, nes pačiam iki tol žygiavimas nebuvo pomėgis. Esu sportininkas, lengvosios atletikos atstovas, tad man buvo nesuprantamas toks laiko švaistymas – per šešias ar septynias valandas nupėdinti 30 kilometrų. Eidamas daug labiau pavargsti, nes juk tą pačią atkarpą galima per kelias valandas nubėgti, taip patiriant mažiau nuovargio. Visgi nusprendžiau pamėginti. Maniau, kad jei nepatiks, daugiau tuo nebeužsiimsiu. Pabandžiau ir patiko. Dalyvavau jau ne viename „Camino Lituano“ bendruomenės organizuotame žygyje. Žygis Žemaitijoje – pats įsimintiniausias. Galbūt dėl to, kad ilgiausias?“ Povilas 

„Ėjau labai smagioje, linksmoje, geroje kompanijoje. Žygyje be lietuvių dar dalyvavo keli vokiečiai ir aš, viena ukrainietė. Komunikavimo problemų nekilo. Bandėme kalbėti įvairiomis kalbomis: ir angliškai, ir rusiškai, ir šiek tiek lietuviškai. Viso žygio metu mane pakaitomis lydėjo tai vieni, tai kiti žmonės. Sudėtingesnės atkarpos buvo miško keliai. Vietomis žemė nebuvo išdžiūvusi, kai kur teko klimpti, eiti per balas, taip pat trukdė pasitaikantys krūmynai, atsikišusios medžių šakos, medžių išvartos. Po pirmųjų keturiasdešimties kilometrų pasijuto kojų skausmas, šioks toks nuovargis, bet įveikiau visą kelią ir tuo esu labai patenkinta.“ Natalija iš Ukrainos   

VšĮ LASS pietvakarių centro informacija 

 

Nuotrauka: Net porą metų neregiai ir silpnaregiai kviečiami patirti žygiavimo naudą / VšĮ LASS pietvakarių centro nuotr. 

Akimirka iš LASS žygio. Ankstyvą pavasarį žvyrkeliu pro kaimo sodybas žygiuoja didelis būrys LASS bendruomenės narių. Jų nuotraukoje matomos bent kelios dešimtys. Visi apsirengę žygiams pritaikyta apranga, nešini kuprinėmis, lazdomis. Kompanija įvairaus amžiaus, nuo jaunų iki garbaus amžiaus žmonių. Pasiskirstę poromis ar grupelėmis jie šnekučiuojasi, sprendžiant iš emocijų veiduose – mėgaujasi žygiu ir smagiai leidžia laiką. Jiems už nugaros matomos kelios kaimo sodybos, elektros stulpai. Nuotraukos viršuje, kairėje, pridėtas projektą remiančios įstaigos logotipas su užrašu: „Sporto rėmimo fondas. Įkvėpti judėti“.

  


  

Parašas po straipsniuKelionė į Rygą 

 

Liepos 28 dieną LASS pirmininkas Paulius Kalvelis, pavaduotojas Vilmantas Balčikonis bei grupė reabilitacijos specialistų lankėsi Latvijoje, Rygoje veikiančiame aklųjų reabilitacijos centre. Kelionės tikslas – susipažinti su latvių turimu aklųjų reabilitacijos modeliu, perimti gerąją patirtį kuriant savą, lietuvišką aklųjų reabilitacijos sistemą. LASS atstovai susitiko su Latvijos aklųjų sąjungos vadove Svetlana Sproge ir reabilitacijos centro direktore Lilita Klavina. 

„Susipažinome su Latvijos valstybės socialine politika žmonių su regėjimo negalia atžvilgiu. Reabilitaciją šioje šalyje vykdo Latvijos aklųjų sąjunga. Džiaugiamės vizitu, bendradarbiavimu ir jau greitai laukiame latvių apsilankymo Lietuvoje“, – sakė LASS pirmininkas P. Kalvelis. 

„Rygos aklųjų reabilitacijos centras dirba visus metus. Apakęs ir pirmą kartą reabilituojamas žmogus šios rūšies paslaugas gali gauti 60 dienų – du mėnesius! Vėliau, kasmet, jeigu reikia, dar gali gauti tam tikrą dienų ar valandų skaičių. Priminsiu, kad Lietuvoje reabilitacija trunka daugiausia dvi savaites, o žmonės pakartotinai ją gali pakartoti tik po penkerių metų“, – po kelionės mintimis dalijosi pavaduotojas V. Balčikonis. 

Anot V. Balčikonio, gyvename panašiai, ekonominė situacija abiejų valstybių panaši, bet aklųjų reabilitacijai latviai skiria daug daugiau dėmesio. Yra apie ką pagalvoti, pasiūlyti saviems politikams. 

MŽ informacija 

 

Nuotrauka: LASS, regionų centrų vadovai ir specialistai patirties sėmėsi iš kolegų Latvijoje. Iš kairės – S. Sproge, L. Klavina, P. Kalvelis, Aloyzas Vilimas, Jolanta Kručkauskaitė / LASS archyvo nuotr. 

Akimirka iš LASS regionų centrų vadovų ir specialistų vizito Rygoje. Šviesiame kambaryje stovi penki vidutinio ar kiek jaunesnio amžiaus žmonės – trys moterys ir du vyrai. Kairėje nuotraukos pusėje matoma moteris, Latvijos aklųjų sąjungos pirmininkė S. Sproge, ji šypsosi, žvelgia į kolegas ir gestikuliuodama rankomis jiems kažką pasakoja. Kolegos klausosi pasakojimo, vieni žvelgia į ją rimtais santūriais žvilgsniais, kiti apžiūrinėja patalpą, kurioje susirinkę, atrodo ramūs ir susikaupę. Visi apsirengę gana dalykiškai, vasariškai. 

 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]

 

Spaudos, radio ir televizijos rėmimo fondas remia rubriką