Viršelio istorija

Apie nupintą praeitį

Virgilijų Šlipaitį puikiai pažįsta ne tik kauniečiai ir ne tik mūsų bendruomenės senbuviai. Tradicinių amatų meistro darbus iš vytelių yra įsižiūrėję tautodailės parodų, tautinio paveldo švenčių ir amatų mugių lankytojai visoje Lietuvoje. Beveik tris dešimtmečius pynėjas pirštus miklina savo valiai ir kūrybai palenkdamas didelėse voniose mirkstančias žilvičio vyteles. Meistro rankose jos pavirsta tvirtais krepšiais, didžiulėmis ar mažesnėmis dėžėmis, kitais įspūdingais sumanymais. Amato paslaptimis silpnai matantis Virgilijus noriai dalijasi su kitais. 

Vis dėlto V. Šlipaičio balsas ir akys dar labiau užsidega, kai ima pasakoti apie istorinės rekonstrukcijos festivalius. Juose dalyvauja kartu su žmona Roma, kuri yra patikima bendražygė ne tik pynėjų kasdienybėje sužiūrint smulkias detales, bet ir idėjiškai – abu yra eksperimentinės archeologijos klubo „Pajauta“ nariai, užsiimantys vėlyvųjų viduramžių ir renesanso meistrų darbų atkūrimu. Tą jausmą, kai iš mažyčio prieš šimtmečius nupinto daikto fragmento, senos graviūros, atgamini mūsų praeitį, apsakyti sunku: tarsi palietus gyvą istorijos nervą. Argi ne panašiai – per tęstinumą – pajuntame savo vietą žemėje? 

Viršelyje – Virgilijus ir Roma Šlipaičiai / G. Čingaitės-Kiznienės nuotr. 

Apvali žurnalo „Mūsų žodis“ viršelio nuotrauka. Joje – kaunietis Virgilijus Šlipaitis, profesionalus pynėjas iš vytelių. Vidutinio amžiaus, vidutinio sudėjimo vyras pozuoja sėdėdamas ant medinės, rudu žvėries kailiu apdengtos kėdės lauke prie savo palapinės – suręsto nesudėtingo statinio vytelių sienomis ir stogu – Kernavės mugėje. Jos metu, atkurtame Viduramžių miestelyje, vyras pozuoja su žmona Roma. Virgilijus matomas visu ūgiu, kiek pasisukęs kairiuoju profiliu, sėdintis ir tarp kojų pasidėjęs didelį, iš tamsių nenužievintų vytelių pinamą ovalo formos krepšį. Vyras primerkęs akis, atrodo susikaupęs ir laimingas, jo veide – kukli šypsena. Vyro plaukai šviesūs, pūsti, iki pečių, juos dengia šviesi medžiaginė kepurė su nedideliu kailio apvadu. Virgilijaus apranga – viduramžiška, jis vilki šviesius lininius ar panašaus audinio marškinius ilgomis rankovėmis ir kelnes, avi tamsius odinius batus. Ant kaklo, juosmens ir riešų – amuletai, gintariniai, kauliniai pakabukai, segės, apyrankės bei darbui reikalingi įrankiai. Jam iš dešinės, nuotraukos kairėje pusėje, matoma medinio karkaso palapinė, kurios šonai apdengti vytelėmis. Palapinės viduje sėdi ir plačiai šypsosi Virgilijaus žmona Roma. Ji – vidutinio ar kiek stambesnio sudėjimo moteris, vilkinti Viduramžių drabužius – tamsiai žalią ilgą storesnės medžiagos sarafaną, baltus lininius marškinius, ant galvos dėvinti šviesią kepurę, o kaklą papuošusi masyviais karoliais. Aplinkui ją – daugybė pintų įvairaus dydžio krepšių. Sutuoktiniams po kojomis – žaliuojanti pieva. 

REALUS VAIZDAS. Viršelio nuotrauka matoma didesne amplitude, dabar ji – stačiakampė. Didesnė amplitudė leidžia pamatyti didesnę dalį palapinės, kurioje sėdi Roma bei didesnę dalį žaliuojančios pievos. 

PROTANOPIJA. Matomas vaizdas nei kiek nesikeičia nuo realaus vaizdo, tačiau spalvinė gama susiaurėja. Tą patį vaizdą matome ne tokį spalvotą kaip realų. Jis neatrodo visiškai juodai baltas, tačiau gana stipriai išblanksta ir įgauna rudą atspalvį. 

GLAUKOMA. Nuotraukoje nesimato dalies palapinės ir pievos, taip pat blankiai matomas Virgilijaus veidas. 

DIABETINĖ RETINOPATIJA. Šiame pavyzdyje visiškai aptemdytas nuotraukos kairysis apatinis kampas, dėl to nesimato dalies pievos ir pinamo krepšio, likusioje nuotraukos dalyje vaizdą taip pat protarpiais uždengia nedidelės tamsios dėmės. 

KATARAKTA. Visas matomas vaizdas toks pat kaip realiame vaizde, tik visiškai susiliejęs, dėl to smulkesnės detalės nėra įžiūrimos. 

TINKLAINĖS ATŠOKA. Pavyzdyje nuotrauka matoma realiu pločiu ir spalvomis, tačiau nemažai apatinės nuotraukos dalies yra aptemdyta. Šiuo atveju apatinėje nuotraukos dalyje nesimato Virgilijaus kojų nuo pėdų iki kelių, jo pinamo krepšio ir dalies pievos. Likusioji nuotraukos dalis ryški. 

AMŽINĖ GELTONOSIOS DĖMĖS DEGENERACIJA. Šiuo atveju nematome paties nuotraukos centro – Virgilijaus dešinės rankos, palapinėje sėdinčios jo žmonos bei visų krepšių. 

PIGMENTINIS RETINITAS. Šiame pavyzdyje matomas tik pats nuotraukos centras, kuris yra ovalo formos – jame galima įžiūrėti tik žmoną Romą nuo kelių iki kaklo ir keletą aplink ją stovinčių pintų krepšių.