Pro plyšinę lempą

Autoriaus nuotraukaAistė Varoniukaitė, [email protected], LSMUL Kauno klinikų Akių ligų klinikos gydytoja oftalmologė

Fotopsijos – vaizdiniai akyse


 

Parašas po straipsniuŽybsniai, žaibai, žvaigždės, šviesuliai, laužai, voratinkliai – vasaros magija gali užburti kiekvieną. Tačiau jei žaibuoja ne tik vasaros danguje, kibirkščiuoja ne tik nuo Joninių laužų ir muselės skraido ne tik ore, o kartu matosi ir šviesos juostos, juoduliai, judantys taškiukai ir jei šie visi reiškiniai pasirodo ne realybėje, o akyse – ne vieną priverčia nusigąsti. 

Įvairūs regėjimo lauke matomi vaizdiniai vadinami fotopsijomis. Kai šie vaizdiniai kyla ne iš aplinkos, o akyse – vadinami entoptiniais fenomenais. Dažniausios fotopsijos – drumstys, šviesos žybsniai, žaibavimas, tačiau gali būti matomos ir muselės, kirminukai, voratinkliai, taškiukai, ratilai, šviesos stipinai ar aureolės aplink šviesos šaltinius. 

 

Drumstys 

 

Drumstys gali atrodyti kaip maži taškeliai, juoduliai, rutuliukai, dar vaizdžiai pacientų įvardijami kaip muselės ar voratinkliai regėjimo lauke. Drumstys geriausiai matosi žiūrint į vienspalvius objektus, pavyzdžiui, baltą sieną ar mėlyną dangų. Dažniausiai visus šiuos vaizdinius lemia stiklakūnis, kuris yra skaidri, panaši į želę medžiaga, užpildanti akies vidų. Bėgant metams ar esant tam tikroms akių būklėms stiklakūnis tampa tirštesnis, pradeda trauktis ir gali atšokti nuo tinklainės. Atšokęs stiklakūnis gali dirginti tinklainę. Tinklainė yra akies dugne, sudaryta iš šviesai jautrių fotoreceptorių, todėl jų dirginimas gali sukelti juodulių vaizdo atsiradimą, šviesos žybsnius ar panašius simptomus. 

Svarbu suprasti, kad stiklakūnio atšokimas nėra tas pats, kas tinklainės atšokimas. Stiklakūnio atšokimas ir dėl to akyse atsiradusios „lakstančios muselės“, kurios laisvai juda judinant akį į šonus, nėra pavojinga. Laikui bėgant per kelis mėnesius smegenys pripranta prie šių vaizdinių, jie matomi rečiau ir vargina mažiau. Teoriškai galima stiklakūnio drumstis pašalinti operacijos metu (vitrektomija), tačiau praktiškai ši operacija atliekama esant kitoms rimtesnėms indikacijoms. Jeigu drumstis yra gana didelė ir vargina, pavyzdžiui, nuolat norisi tarsi vaikyti rankomis vis praskrendančią muselę, drumsties matymas su laiku nemažėja – galimas lazerinis gydymas, kai lazerio spinduliais didesnė drumstis suskaidoma į mažesnes (vitreolizė). 

 

Žaibavimas 

 

Pacientai žaibavimu įvardija šviesos blyksnius regėjimo lauke. Tai gali būti ir pavieniai šviesos sužaižaravimai, žybsniai ar žaibo ruožai, kurie nėra susiję su išoriniu ar aplinkos šviesos šaltinio pasikeitimu, tačiau kyla pačioje akyje. Šiuos simptomus gali sukelti stiklakūnis, kuris dirgina tinklainę. Įprastai tinklainėje esantys fotoreceptoriai gaunamą šviesos signalą perduoda regos nervui, kuriuo informacija keliauja į smegenis. Šios atpažįsta perduodamą vaizdą – taip mes matome ir suvokiame aplinką. 

Tačiau esant fotopsijoms, visgi ne matoma šviesa stimuliuoja tinklainę, o stiklakūnis ar kitos priežastys. Tokie „netikri“ šviesos šaltiniai, dirginantys tinklainę ir sukeliantys įvairius vaizdinius, yra vadinami fosfenais. Fosfenus sukelia ir akies obuolio sutrenkimas, stiprus akies trynimas, slėgio padidėjimas gerai nusičiaudėjus ar tam tikros kitos ligos. Dažniausiai blyksniai būna pavieniai, išnyksta taip pat greitai, kaip ir atsiradę, dažniau matomi prieblandoje ar tamsoje. Daug žmonių bent kartą gyvenime pamato tokius reiškinius ir nemažai žmonių su jais gyvena nuolatos, juolab vyresniame amžiuje, ir įprastai šie simptomai yra visiškai nepavojingi. Tačiau jeigu pavieniai žybsniai tampa įkyresniu pasikartojančiu žybsėjimu, žaibavimu ir net pasirodo juodulių regėjimo lauke – tai signalizuoja apie pavojingesnes ligas. 

Nedelsiant reikėtų kreiptis į akių gydytoją, jeigu: pradeda žaibuoti, blyksėti ir nepraeina arba žybsi intensyviau nei įprastai, jei atsiranda juodų dėmių, pablogėja matymas, atsiranda rūkas ar tarsi „nusileidžia užuolaida“ – šie simptomai gali įspėti apie tinklainės plyšį, stiklakūnio kraujosruvą ar tinklainės atšokimą. 

 

Aureolės aplink šviesas 

 

Aureolės ir ratilai aplink šviesos šaltinį, pavyzdžiui, lempą ar automobilio žibintą, gali reikšti įvairias akių ligas ar jų požymius. Taip gali nutikti dėl drumstėjančio lęšiuko (senatvinės kataraktos), drumstėjančios kapsulės (antrinės kataraktos), dėl naujai implantuoto intraokulinio lęšio, po refrakcinės chirurgijos operacijų, esant didelio laipsnio astigmatizmui ar ragenos distrofijoms. Dažniausiai šie vaizdiniai susiję su akies refrakcija ir spindulių laužimo pasikeitimu. Jei aureolės atsiranda pamažu, reikėtų kreiptis į akių gydytoją reguliariai planinei akių patikrai. Vis tik staiga atsiradus aureolei aplink šviesą, staiga pablogėjus matymui, atsiradus akies paraudimui ir skausmui – reikėtų kuo skubiau vykti į skubios pagalbos ar priėmimo skyriaus akių gydytojo kabinetą, kadangi tokie simptomai būdingi ūminiam uždaro kampo glaukomos priepuoliui, kai užsidaro akies skysčio nutekėjimo keliai ir staiga akių spaudimas tampa labai aukštas. Ši būklė yra rimta ir reikalauja skubaus gydymo. 

 

Aura 

 

Vaizdiniai, vadinami auromis, yra neretas migrenos simptomas. Migrena su aura būdinga net 25 proc. visų migrena sergančių pacientų. Dažniausiai auros trunka iki 20–60 min. prieš galvos skausmo atsiradimą ir praeina savaime. Rečiau regimoji aura gali atsirasti ir be galvos skausmo. Auros pasireiškia įvairiai: nuo šviesos šaltinio, blyksėjimo, žvaigždžių spindėjimo iki regėjimo lauko iškritimo, spalvų bangavimo ar zigzagus primenančių linijų atsiradimo. Retai migrenos gali sukelti „vizualinį sniegą“, tai yra reta neurologinė būklė, kai matomas vaizdas nusėtas baltais, juodais ar permatomais taškais, tarsi žiūrint pro langą sningant. Kai kuriems tai primena seną statinį televizoriaus ekraną pasibaigus vaizdo transliacijai. Retų ligų sąraše net yra „vizualinio sniego sindromas“ – reta neurologinė būklė, kai vaizdiniai yra nuolatiniai, tačiau ligos paplitimas nėra aiškus dėl sudėtingos diagnostikos. 

 

Vaizdiniai ir aklumas 

 

Įdomu tai, kad aklieji ir silpnaregiai taip pat gali „regėti“ įvairius vaizdinius. Šį tikroviškų regos haliucinacijų fenomeną pirmasis 1760-aisiais aprašė šveicarų mokslininkas Šarlis Bonė (Charles Bonnet), pastebėjęs, kad jo visiškai aklas senelis gana detaliai ir ryškiai „matė“ žmones, paukščius, karietas, pastatus, gobelenus ar įvairius kitus objektus. Mokslininko garbei 1967-aisiais reiškinys pavadintas Šarlio Bonė sindromu, kuris apibūdina smegenų regos centro dirginimą nesant šviesos impulso ir sąlygoja regos haliucinacijas sveikos psichikos akliems ar silpnaregiams žmonėms. 

Tokie vaizdiniai kyla tarsi iš niekur, atsitiktinai, dingsta staiga, kaip atsiradę. Vaizdiniai gali būti patys įvairiausi: nuo spalvotų figūrų, tinklelių, dėmių, šviesos blyksnių iki aiškių, tikroviškų vaizdų, tokių kaip veidai, žmonės, augalai, gyvūnai ar įvairūs objektai ir trunka dažniausiai nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Kodėl ir iš kur staiga kyla smegenų dirginimas be išorinio stimulo, dar nėra iki galo aišku. Plačiausiai pripažinta teorija teigia, kad išnykus regos stimului, smegenų regimosios žievės neuronai tampa labiau jautrūs. Negaudami dirginimo iš išorės, patys staiga suaktyvėja ir sukelia regos haliucinacijas. Kai kurie tyrėjai šį reiškinį prilygina fantominiam galūnių skausmui ir jį vadina „fantominės regos sindromu“, kadangi panašus reiškinys stebimas praradus galūnę, kai žmonės, netekę rankos ar kojos, jaučia lietimo, skausmo ar netgi judesio pojūčius, buvusios galūnės vietoje. 

Mokslininkai tyrė Šarlio Bonė sindromą turinčius akluosius ir lygino jų smegenų aktyvumą su vaizdinių nematančiais aklaisiais bei gerai matančiais žmonėmis. Pirmosios grupės tiriamųjų (aklieji su Šarlio Bonė sindromu) funkcinio magnetinio rezonanso metu stebint smegenų aktyvumą paprašyta nupasakoti matomus vaizdinius. Antrosios grupės (aklieji be Šarlio Bonė sindromo) to paties tyrimo metu paprašyta aktyviai įsivaizduoti tokius pačius vaizdinius. Trečiajai grupei (gerai matantieji) smegenų tyrimo metu parodyti specialiai sukurti filmukai, atitinkantys pirmosios grupės tiriamųjų nupasakotus vaizdinius. Smegenų vaizdiniai tyrimai parodė, kad visose trijose tiriamųjų grupėse suaktyvėjo tos pačios smegenų vietos, tačiau Šarlio Bonė sindromą turinčių tiriamųjų atitinkamos smegenų vietos aktyvavosi lėčiau. Kitaip sakant, ta pati smegenų vieta stimuliuojama nepriklausomai nuo to, ar vaizdai matomi iš aplinkos, ar įsivaizduojami. Tokie tyrimai skatina labiau pažinti retą Šarlio Bonė sindromą, kadangi neretai aklieji ir silpnaregiai gali apie matomas regos haliucinacijas niekam nepasakoti, bijodami susilaukti neigiamos reakcijos dėl matomų vaizdinių. Tačiau šie vaizdiniai yra natūralus reiškinys, pasitaikantis esant nepažeistai smegenų ir regos centrų funkcijai, nors ir matymo nėra dėl tam tikrų akių ligų, ir tikrai nerodo jokio psichikos sutrikimo. 

Yra ir daugiau įvairiausių akių ligų, sukeliančių vaizdinius, kurios straipsnyje liko nepaminėtos. Įvairūs vaizdiniai nėra atsitiktiniai ir paaiškinami dėl akies ir galvos smegenų anatomijos bei šviesos sklidimo ypatumų. Dažnai, jeigu neblogina matymo ir neblokuoja vaizdo, jie nėra pavojingi. Jeigu naujai atsiradusios fotopsijos kelia nerimą – visada galima pasikonsultuoti su akių gydytoju, kuris atliks išsamų akių ištyrimą. Įdomu tai, kad būtent akių gydytojo kabinete kone kiekvienas galime pamatyti fotopsijas – entoptinius fenomenus, kadangi akių gydytojui plyšine lempa apšvietus akį iš šono, pasimato tarsi suskilinėjusios sienos ar medžio šakų vaizdas – matome savo pačių tinklainės kraujagyslių piešinį, o tai yra visiškai normalu. Na, o aklieji ir silpnaregiai taip pat gali matyti vaizdinius, kurie rodo įprastą smegenų funkciją, kai smegenys mato tai, ko akys nemato. 

 

Nuotrauka. Dėl Įvairių regėjimo lauke matomų vaizdinių – drumsčių, muselių, aurų, žaibavimo – geriausia pasitarti su akių ligų gydytoju / www.royalspanishcenter.com paveikslėlis 

Dangaus nuotrauka. Dangus gana giedras, jame ramiai sklendžia keletas nedidelių šviesių debesų. Tačiau tokį švarų vaizdą gadina protarpiais matomi įvairūs vaizdiniai, tokie kaip muselės, kurios matomame vaizde primena mažyčius taškelius ar juos sujungtus į „gyvatėles“, didesnius darinius, skriejančius ten, kur sukamas žvilgsnis. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]