Mūzų pėdsakais |
Iš ukrainiečių kalbos vertė Marius Burokas Ukrainiečių poezija |
Liuba Jakimčuk
ALYVOS KVAPAS
temperatūra pakilo auštant su pirmuoju saulės spinduliu kaip keista, nusistebėjo ji ir užsikosėjo, karštis šiaip naktį pakyla, o čia staiga iš pat ryto
gerai pamena vasario 24 ji gulėjo bute ir nebuvo kas aplanko, paduoda vandens ar nuperka vaistų, nepaisant to, kad pasodino alyvų kerą ir užaugino sūnų
Mykola tas tai statybose o aš be elektros nei įkrausi, nei paskambinsi nei televizoriaus pažiūrėsi sėdžiu viena kaip pirštas
ji nėra tikra vasario 29, o gal ir 30 ėmė kosėti taip kad spjaudėsi plaučiais nebuvo kada net į kalendorių pažiūrėt giliau įkvėpkit, iškvėpkit, štai taip!
vasario 39 pirmąkart pasižiūrėjo pro langą buvo tuščia ir labai tylu kodėl tylu? stebiuosi, aš prisimenu 39, tylu nebuvo kodėl, kodėl. tylu kaip karste, atšauna ji, dar pliurpsi ar jau spaudimą matuosi?
o tada dingo vanduo, gal vasario 53, tiksliai nepasakysiu į kiemą įsuko vandenvežė o ji pro langą užėmė eilę ir šūktelėjo kaimynui Jegorui kad užneštų butelius 9 dešimtmety jam patikau graži buvo boba kadaise tai ir nusprendė pasinaudoti kas kad pavėluotai
o kokie dar simptomai? skonis yra? uoslę turit? klausiu atsirado tik vasario 71, sako
priduria, kad pirmąkart po tiek dienų išėjo į kiemą ir užuodė alyvos kvapą
ne, tu ne taip supratai. alyvų o skonis visko ką valgau iki šiol kaip kartono iki šiol kitką pati prirašysi
* * * Ostapas Slyvynsky
Lengviau, nes karas visgi prasidėjo... Kateryna Kalitko, Mažiau nei prieš parą iki karo pradžios...
Kažkada tarp meilės ir neapykantos buvo miškas ir pastatai. Dabar miškas išlaužytas ir pastatai sudeginti. Tarp meilės ir neapykantos vaikštome tiesiai. Aiškumas toks netikėtas, kad ne visi spėja užsimerkti ir guli, apakinti, priemiesčių soduos. O tų, ištvėrusių, burnos it medumi užlipdytos ir kartoja tik meilės žodžius ir žodžius neapykantos. Taip, mes plokščios žemės pasiuntiniai, vienintelis mūsų žodynas antonimų. Atleiskit visi, kurie iš mūsų tikitės niuansų, kurie čia atvažiavo daryti spalvotų nuotraukų. Jūsų pastangos nueis veltui, kaip veltui nuėjo mūsų vilčių vainikai, akmenų rinkimo laikas, pokalbiai prie žemų stalų ryškiai apšviestose scenose. Atleiskit. Štai mūsų rentgeno nuotrauka. Joje mėsa ir kaulai. Nieko daugiau ir neturime.
* * * Dmytro Lazutkinas
PAVASARIS IRPENĖJE
įvažiavo tanku į kiemą pasakė nevaikščiok čia nušausim
taip ir sėdėjau rūsy su senute mama valgėm, kas konservuota raugintus agurkus marinuotus pipirus
prie sprogimų greit pripratau pagal garsą nustatydavau kam iš kaimynų nepasisekė
dvi savaites šalau dvi savaites bijojau
šaltas pavasaris kvėpavo į šonkaulius lyg stengdamasis pasiekti širdį
kad tik senoji nemirtų galvojo jis kad tik ištvertų
debesys šliauždavo iš slėptuvės lyg kas pūstų dūmus iš prarūkytų plaučių
svetimi balsai šį kartą buvo svetimi kaip niekad
ir viskas tiesiog viskas vešėjo ir kerojo o aplinkui tiek įstabaus net akys raibsta:
štai kapas miesto sode štai kapas priemiškyje štai dar vienas kapas vidury lysvės kur dirva ypač puri
tiek maža mums visiems žemės tiek daug mūsų šiai žemei
vieną dieną jie išvažiavo nugriautą tvorą žadėjo sutaisyti taip ir tebeguli
MOKYKLA
subombarduota mokykla rusų ginkluotės triumfas
gerai kad mokinius išvežė dar prieš prasidedant apšaudymams nes kitaip niekas nebūtų išgyvenęs
geografijos kabinete kabo skivytais sudraskytas pasaulio žemėlapis
vadovėliai išmėtyti ant grindų kaip papuolė:
antikinė literatūra apsvilusiais viršeliais naujausiųjų laikų istorija išplėštais viduriais [Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis] |