Regimi neregiai

Laima Slepkovaitė, muzikologė, radijo laidų vedėja, [email protected]

Elizabeth Garrett – Naujosios Meksikos himno autorė

„Po azuro dangumi, kur pučia švelnūs brizai, ten išbučiuota auksinės saulės Naujoji Meksika“, – dainuojama Naujojoje Meksikoje iškilmingomis progomis, mat šiomis eilutėmis prasideda šios valstijos himnas, sukurtas Elizabeth Garrett. 

Ryški asmenybė, dainininkė, pianistė, dainų kūrėja, kovotoja už moterų teises ir pedagogė nesiekė garbės sukurti dainą, kuri taptų jos gimtosios valstijos muzikiniu simboliu. Tačiau 1917 m. kovą gubernatorius Vašingtonas E. Lindsis (Washington E. Lindsey) įkalbėjo ją atlikti šį kūrinį valstijos valdantiesiems, ir jau kitą dieną jie slaptu balsavimu priėmė nutarimą skelbti „O, gražioji Naujoji Meksika“ oficialiu valstijos himnu. Už tai E. Garrett nuo 1937 m. buvo išmokamas 50 JAV dolerių honoraras, bet jai ir iki tol netrūko dėmesio bei darbų: ji dainavo iškiliose salėse, keliavo po visą šalį, natų parduotuvės viliodavo pirkėjus, skelbdamos, kad gali pasiūlyti visų E. Garrett kompozicijų natas. Žmonės vadindavo ją „Pietvakarių giesmininke“. 

Vaikystę ji praleido jodinėdama ir karstydamasi medžiais. Jos rega buvo negrįžtamai pažeista netrukus po gimimo, tačiau tėvai Elizabeth nesudarė kliūčių mėgautis tomis pačiomis veiklomis, kokias mėgo septyni jos broliai ir seserys. Augdama šerifo šeimoje (jos tėvas Patas Garrettas išgarsėjo nukovęs serijinį žudiką), ji išsiugdė stiprų teisingumo jausmą, tad visą gyvenimą kovojo už žmogaus teises, oriai atstūmė tuos, kas bandydavo jai rodyti gailestį, vietoje to kurdama su žmonėmis lygiaverčius santykius. Muzika buvo nepamainoma ryšių kūrimo įkvėpėja ir nuoširdi jos aistra. Ji studijavo Ostine, Teksase, neregių mokykloje, išmoko ten skambinti fortepijonu, komponuoti ir išlavino nuostabaus grožio sopraną. 

Po studijų ji grįžo gyventi su savo šeima, tuo metu jie gyveno El Pase, kur bažnyčioje E. Garrett giedojo kiekvieną sekmadienį, netrukus tapdama miesto įžymybe ir perimdama atsakomybę dėl muzikos pamaldų metu organizavimo. Lygia greta ji ėmė rengti pasaulietinius koncertus, leisti savo natas. Jos dainavimo meistrystė ir melodijų originalumas pelnė jai nacionalinį pripažinimą bei šlovę – Naujojoje Meksikoje ir aplinkinėse valstijose ji tapo laukiama viešnia. Pamažu ji pradėjo statyti penkių kambarių svajonių namą Rosvele, kur vis atvykdavo prižiūrėti darbus ir galiausiai persikėlė 1930-aisiais. Namas buvo ispaniško stiliaus, erdvus ir pripildytas saulės. Elizabeth skyrė didelę reikšmę ją supusioms spalvoms, kūrė ryškius, patrauklius interjerus. Ir savo dainose ji stebino klausytojus kalbos vaizdingumu, jautrumu grožiui, gebėjimu parinkti būdvardžius, palyginimus dalykams, kurių ji nematė, bet pažino savo vaizduote. 

Elizabeth Garrett tapo pirmąja Naujosios Meksikos aktyviste, prabilusia apie moters teises, bendravo su bendramintėmis, šilta bičiulystė siejo ją su rašytoja Helena Keller. Šeimai persikėlus į kitą miestą dėl tėvo tarnybos, Elizabeth gyveno viena, jos asistentas ir vedlys buvo mokytas šuo Tynsas. Jis tapo ir vieninteliu jos mirties liudininku: 1947 m., vaikštinėdama Rosvelo gatvėmis, moteris nesėkmingai krito, o kai žmonės pamatė ant šaligatvio moterį ir prie jos prisiglaudusį šunį, padėti buvo per vėlu. 

Kaskart, kai suskamba himnas, kiekvienas žmogus Naujojoje Meksikoje pamato, pajunta savo kraštą E. Garrett vidinėmis akimis, perima jos meilės ir žavėjimosi savo žeme krislą ir savo balsu pagerbia talentingą moterį, dovanojusią jiems gražiausią savo gyvenimo melodiją. 

Nuskenavę QR kodą paklausykite E. Garrett kūrinio – Naujosios Meksikos himno „O, gražioji Naujoji Meksika“ (atlieka Rikas Pikrenas (Rick Pickren). 

Nuotrauka: E. Garrett 

Jauna moteris matoma nuo pečių iki viršugalvio, pasisukusi kairiuoju profiliu. Ji vidutinio kūno sudėjimo, tamsių trumpų garbanotų plaukų, žvilgsnis nukreiptas pirmyn, veide kukli šypsena. Moteris vilki tamsų drabužį atvira dekoltė.