Socialinis pulsas

MŽ redakcija, Vilmantas Balčikonis

Žinios vis dar vertybė

Prieš dvejus metus (MŽ, 2020, Nr. 4) ilgametė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos darbuotoja Audronė Jozėnaitė klausė: „Ar žinios dar vertybė?“ Kadangi suaugę žmonės labiausiai nemėgsta plikos didaktikos ir mokyklines dienas primenančio moralizavimo, autorė ir nebandė to daryti, o aptarė socialinio gyvenimo tendencijas, bylojančias, kad išsilavinimas, savo srities žinios yra reikalingos, o ateityje jų reikšmė tik didės. Jau tuomet kalbėta apie tai, kad nuo 2023 m. socialines paslaugas teikiančių įstaigų laukia paslaugų akreditacija, kad didėja konkurencija tarp tokias paslaugas teikiančių savivaldybių ir neįgaliųjų organizacijų. Praėjus dvejiems metams nuo minėto straipsnio pasirodymo, gyvenimas tik patvirtina jame išsakytų minčių teisingumą. Rengdamasis nevyriausybinių organizacijų laukiantiems pokyčiams, LASS respublikinis centras (RC) kartu su LASS regionų centrais 2020-2022 metais vykdė Europos socialinio fondo (ESF) projektą „Kuriame socialinę gerovę regėjimo neįgaliųjų namuose“. Paklausta apie projekto aktualumą, LASS Kaišiadorių filialo pirmininkė Aušra Gresienė sakė: „Turėjome galimybę pamatyti,, kaip tą patį darbą atlieka kitų filialų pirmininkai, ką daro kitaip. Galėjome pasikeisti patirtimi. Yra dalykų, kuriuos lyg ir žinai, moki, bet atnaujinti žinias visada naudinga.“ 

Pasibaigus ESF projektui, „Mūsų žodžio“ redakcija jo vadovo Vilmanto Balčikonio (toliau – V. B.) paprašė atsakyti į keletą klausimų. 

MŽ. Pradėkime nuo retorinio A. Jozėnaitės klausimo: ar žinios dar vertybė? 

V. B. Ore tvyrojusių pokyčių nuojauta niekur nedingo, o tik dar labiau sustiprėjo. Žinome apie valstybės institucijų tvirtą pasiryžimą nuo 2023 m. finansuoti tik akredituotas neįgaliesiems skirtas paslaugas. Ką reiškia ši akreditacija, iki galo dar neaišku, bet tvirtai galima pasakyti, kad finansuojama bus ne bendra organizacijų veikla, bet labai konkrečios žmogui teikiamos paslaugos. Dėmesį perkėlus į paslaugas, joms keliami reikalavimai. Tikimasi kokybiškos paslaugos. Socialinių paslaugų teikimo srityje vienas iš kokybės matmenų yra paslaugos teikėjo išsilavinimas, kvalifikacija. Kalbant apie LASS, įsibėgėja aklųjų ir silpnaregių socialinės reabilitacijos modelio rengimas. Turime palaikymą iš Vyriausybės, Seimo narių, tačiau palaikymas ir supratimas nereiškia absoliutaus pritarimo viskam, ką darome ar darysime. Norime, kad socialinę aklųjų reabilitaciją vykdytų išimtinai LASS, tam reikalingi specialistai, organizacijos padalinių, atskirų darbuotojų kvalifikacija, nuolatinis jos kėlimas. 

MŽ. Pereikime prie paties projekto: praktinės jo veiklos truko daugiau negu dvejus metus – ką per tą laiką nuveikėte? 

V. B. Projektą iš A. Jozėnaitės perėmiau 2020 m. viduryje. Pirmiausia noriu pasidžiaugti, kad LASS RC kartu su LASS regionų centrais, nepaisant pandemijos, dviejų ją lydėjusių karantinų, projektą sėkmingai įgyvendino. Vyko visos suplanuotos veiklos, visi reikalingi mokymai. Išskirtinis šio projekto bruožas – didelė mokymo temų įvairovė. Štai medicina: „Higiena ir ligų profilaktika“, „Akių ligos ir jų profilaktika“, „Pirmoji pagalba“. Didelio dėmesio sulaukė kursai apie tai, kaip neregiai ir silpnaregiai gali naudoti išmanųjį telefoną – „Informacinės technologijos neregiams ir silpnaregiams“. LASS darbuotojai pagilino darbo su „Excel“ įgūdžius, pasimokė naudoti „Zoom“ platformą, susipažino, kaip silpnaregiui prisitaikyti kompiuterio darbo vietą. Buvo išsamiai nagrinėjamos neregių orientacijos ir mobilumo, buitinių įgūdžių ugdymo temos. Paliesti ir bendrieji įgūdžiai, reikalingi dirbant socialinėje srityje – konfliktų valdymas dirbant su regos sutrikimus turinčiais asmenimis ir perdegimo prevencija, supervizija (red. past. – dalykinė konsultacija, problemų sprendimo būdų paieška profesinėje srityje), bendravimo įgūdžių tobulinimas. 

MŽ. Ką galite pasakyti apie konkrečias veiklas ir jose dalyvavusius žmones? 

V. B. Mokymuose „Higiena ir ligų profilaktika“ dalyvavo 195 LASS nariai, kituose kursuose dalyvavo 87 LASS darbuotojai ir nariai. Iš viso aptarta 16 temų ir išklausyta virš tūkstančio mokymo valandų. Projektas vykdytas nuo 2019 m. gegužės iki 2022 m. kovo. Jo eigą pakoregavo COVID-19 pandemija. Teko dalį veiklų vykdyti nuotoliniu būdu – jis turi savų pliusų ir minusų. Į nuotolinius kursus lengva prisijungti, bet prarandamas gyvas, betarpiškas dalyvavimas ir neformalus bendravimas kavos pertraukėlių ir kitu laisvu metu. Tad kai tik atsirado galimybė, grįžome prie kontaktinių mokymų. Dėl pandemijos taip pat pailgėjo projekto vykdymo trukmė. Projektas turėjo būti baigtas 2021 m. gegužę. Sutaupytos nuotolinių mokymų lėšos buvo panaudotos įsigyjant papildomus kursus. 

MŽ. Koks šiame projekte buvo Jūsų vaidmuo? 

V. B. Man teko tiek vesti mokymus, tiek projekto pusiaukelėje, perėmus koordinavimą, rūpintis organizaciniais klausimais. Galiu pasakyti, kad bendravau su dauguma motyvuotų dalyvių. Kadangi kursai vyko jau ne pirmą kartą, nusistovėjo aiški dalyvavimo tvarka. Mačiau, kad tie, kurie ne pirmą kartą dalyvavo, su džiaugsmu laukia susitikimų su kolegomis ir lektoriais. Darbas nesustodavo ir pertraukėlių metu – virdavo diskusijos. Dažnai galėjai išgirsti klausimą: „O kaip tu elgiesi šitoje situacijoje?“ Vyko gyvas dalijimasis patirtimi. Galima teigti, kad projekto pradžioje priimtas sprendimas grupėse maišyti dalyvius iš įvairių regionų pasiteisino su kaupu. Mokymų metu skirtingų regionų LASS darbuotojai susipažino vieni su kitais, pajautė bendrystę. 

MŽ. Akivaizdu, kad įvairūs kursai, seminarai, dirbtuvės turi savo vertę, tačiau kiek jos reiškia ten, kur reikalingas oficialus išsilavinimas ir jį patvirtinantys dokumentai? 

V. B. Su nuomone, kad panašūs mokymai yra neformalusis švietimas ir įteiktas pažymėjimas nieko nereiškia, susiduriu dažnai. Galima sutikti, kad neformalusis švietimas neprilygsta akredituotiems mokymams ar oficialios švietimo įstaigos studijų programai. Tačiau nereikėtų nuvertinti ir šio projekto metu gautų žinių ar išduoto pažymėjimo. Yra žmonių, šį pažymėjimą jau panaudojusių stojant į formaliojo švietimo programą ir jiems užskaitė kai kurių kursų išklausymo valandas. Labai tikiuosi, kad ateityje bus galimybių pratęsti mokymus supervizijų, socialinio darbo specifikos, informacinių technologijų neregiams ir silpnaregiams srityse. 

Patirtis parodė, kad galime vykdyti ilgalaikius, didelės apimties ir gerų organizacinių gebėjimų reikalaujančius projektus. 

Nuotrauka: Svarbu ir mokytis, įgyti žinių, ir gyvai pabendrauti, pasidalyti patirtimi. Europinio projekto baigiamieji mokymai Klaipėdoje / V. Balčikonio nuotr. 

Akimirka iš europinio projekto baigiamųjų mokymų Klaipėdoje. Nuotraukoje – aštuonios įvairaus amžiaus moterys ir vienas vyresnio amžiaus vyras, pozuojantys šviesiame erdviame kambaryje ar salėje netoli lango. Jie matomi visu ūgiu, apsikabinę ir trykštantys džiaugsmu. Kelios moterys rankose laiko diplomus, greičiausiai gautus sėkmingai baigus mokymus. Emocija, perduodama skaitytojui, labai pozityvi, matyti, kad kompanija susigyvenusi, šypsosi ir negali nustygti vietoje. Dauguma apsirengę gana dalykiškai, kiti – kiek laisvesniu stiliumi, tačiau sprendžiant iš aprangos, Lietuvoje tuo metu vyravo šaltasis metų laikas.