Pro plyšinę lempą

Aistė Varoniukaitė, [email protected] LSMUL Kauno klinikų Akių ligų klinikos gydytoja oftalmologė 

Paslaptinga liga – regos nervo neuritas

Klinikinė situacija: 28 metų moteris kreipiasi į Skubios pagalbos skyrių besiskųsdama staiga labai žymiai pablogėjusiu vienos akies matymu, skausmu ir spalvų dingimu. Akių gydytojas, apžiūrėjęs akį, jokios problemos tiesiogiai nemato, tačiau atlieka kelis tyrimus ir siunčia tolesniam ištyrimui pas neurologą įspėdamas apie galimai rimtą diagnozę. Tad kas per liga gali taip pabloginti matymą, kad jauna pacientė nemato, tačiau ir akių gydytojas problemos taip pat akivaizdžiai „nemato“? 

Akių gydytojo specialybė puiki tuo, kad labai dažnai ligos matomos „plika akimi“ – struktūrinė patologija neretai matoma iš karto apžiūrint plyšine lempa (mikroskopu) ir esant reikalui atlikus kelis papildomus akių tyrimus. Pavyzdžiui, vokų ligos matomos iš karto – jeigu vokai paraudę, su apnašu, akys ašaroja – liga aiški; dauguma ragenos, lęšiuko, rainelės ligų taip pat matomos tik pažiūrėjus plyšine lempa. Tačiau yra kelios akių ligos, kurių akių gydytojas tiesiogiai nemato, tačiau gali įtarti atsižvelgdamas į paciento nusakomus nusiskundimus. Viena jų – regos nervo neuritas. 

Apie regos nervą 

Regos nervas – vienas iš 12 galvinių nervų, jungiančių akies tinklainę ir smegenis bei perduodančių regimąją informaciją. Vidutiniškai 40–50 milimetrų ilgio regos nervas prasideda akies dugne nuo tinklainės (regos nervo diskas) ir ši dalis yra vienintelė matoma akių apžiūros metu. O toliau keliauja regos nervo kanalu per akiduobę gilyn ir pasibaigia kaukolės viduje smegenyse, kur kryžiuojasi dalis abiejų akių regos nervo skaidulų. Iš viso viename regos nerve yra daugiau kaip milijonas nervinių ląstelių, kurios žuvusios negali atsistatyti. Regos nervas yra labai svarbi regos kelio struktūra, netgi sakoma, kad matome ne akimis, o smegenimis. Kai nervas yra pažeistas, smegenys negauna informacijos apie matomą vaizdą ir nors akys gali būti visiškai sveikos – žmogus bus aklas. 

Regos nervo ligos 

Regos nervas gali būti pažeidžiamas įvairiai. Ligos gali būti: 

• Įgimtos ir paveldimos: koloboma, Leberio paveldima optinė neuropatija. 

• Dėl kraujotakos sutrikimų: išemija, karotidokaverninė fistulė, aneurizma, „Wyburn-Mason“ sindromas. 

• Onkologinės: glioma, meningioma, metastazės. 

• Uždegiminės: neuritas, idiopatinis akiduobės uždegimas. 

• Pažeidimai dėl granuliominių ligų: sarkoidozės, tuberkuliozės, Wegenerio granuliomatozės. 

• Trauminės ir kitos. 

Dažniausiai pasitaikantys simptomai, atkreipiantys akių gydytojo dėmesį į regos nervą, įvairūs: regėjimo aštrumo sumažėjimas, akipločio defektai, spalvų juslės sutrikimai, akies skausmas. 

Regos nervo neuritas 

Regos nervo neuritas arba regos nervo uždegimas – viena dažnesnių jauno amžiaus (18–45 metų) žmonių staiga pablogėjusio matymo priežasčių. Straipsnio pradžioje aprašyta klinikinė situacija gana tipiškai atspindi neurito pasireiškimą. Neuritui būdingi simptomai: staigus regėjimo pablogėjimas viena akimi, skausmingi pažeistos akies judesiai, spalvų juslės sutrikimas, kontrastinio jautrumo sumažėjimas. 

Didžiausias regėjimo aštrumo pablogėjimas trunka 1–2 savaites ir matymas pamažu pradeda gerėti po 2–4 savaičių nuo simptomų pradžios. Neurito epizodui visiškai praeiti kartais prireikia ir dar daugiau laiko – net nuo 6 iki 12 mėnesių, tačiau dažniausiai matymas atsistato per kelis mėnesius. Kai kurių tyrimų duomenimis, net dviem trečdaliams pacientų matymas atsistatė iki 100 procentų, tačiau kadangi kai kuriais atvejais nervinės ląstelės žūsta ir jų atkurti neįmanoma, prasideda skaidulų plonėjimas ir atrofija, tai lemia negrįžtamus regos nervo pažeidimus ir negrįžtamą matymo pablogėjimą arba nevisišką atsistatymą. 

Dažniausiai matymas atsistato, tačiau iki 10–15 procentų atvejų gali likti vienos akies aklumas ar žymus matymo pablogėjimas. Kadangi akių gydytojas akių apžiūros metu akyse tiesiogiai regos nervo uždegimo požymių nemato, reikalingi vaizdiniai tyrimai, tokie kaip magnetinio rezonanso tomografija, kuri gali parodyti sustorėjusį vienos akies regos nervą aktyvaus uždegimo metu, o vėliau, praėjus uždegimui, regos nervo suplonėjimą – atrofiją. Vienos dažnesnių neurito priežasčių – demielinizuojančios nervų sistemos ligos (išsėtinė sklerozė), kitos autoimuninės (sisteminė raudonoji vilkligė, sarkoidozė ir kitos) ar infekcinės ligos (Laimo liga, vėjaraupiai, tuberkuliozė ir kitos). 

Išsėtinė sklerozė ir neuritas 

Išsėtinė sklerozė – lėtinė uždegiminė autoimuninė demielinizuojanti centrinės nervų sistemos liga, kurios metu autoimuninė sistema atakuoja mieliną. Kitaip tariant, dėl iki šiol dar iki galo nežinomų priežasčių organizmo apsauginės ląstelės pradeda naikinti nuosavą nervinių ląstelių dangalą – mieliną, todėl sutrinka nervinio impulso perdavimas. 

Dažniausiai šia liga serga jauni darbingo amžiaus – 20–40 metų – žmonės, moterys serga net 3 kartus dažniau negu vyrai. Regos nervo neuritas pasireiškia net 70 procentų išsėtine skleroze sergančių žmonių ir net 20 procentų pacientų liga būtent nustatoma pirmą kartą pasireiškus neurito atvejui. Regėjimo aštrumas praėjus neurito epizodui dažniausiai atsistato iki prieš tai buvusio, tačiau jei neuritų atakos kartojasi, regėjimo aštrumas palaipsniui mažėja. Ilgalaikis žymus regėjimo pablogėjimas pasireiškia tik apie 20 procentų išsėtine skleroze sergančių pacientų ir tik 3 procentams būdingas aklumas. 

Be regos nervo liga pažeidžia galvos ir nugaros smegenis. Todėl atmetus su rega susijusius simptomus, kiti simptomai gali būti nuovargis, atminties problemos, nuotaikos svyravimai, koordinacijos sutrikimai, raumenų skausmas, galūnių jutimų sutrikimai, tremoras, galvos svaigimas ir kita. 

Regos nervo neurito gydymas 

Kai kuriais atvejais joks gydymas esant regos neuritui nereikalingas, kadangi dažniausiai laikui bėgant simptomai dingsta ir jau per kelias savaites regėjimo aštrumas pradeda gerėti ir atsistato į prieš tai buvusį. Kitais atvejais gydoma gliukokortikosteroidų kursu, vaistai iš pradžių leidžiami į veną, vėliau kursas tęsiamas pagal specialią schemą tabletėmis. Gliukokortikosteroidai – uždegimą slopinantys vaistai, todėl jie pagreitina matymo atsistatymą. Jeigu nustatoma neurito priežastis, gydymas priklauso nuo pagrindinės sukėlusios priežasties. Jeigu diagnozuojama išsėtinė sklerozė, nors liga ir neišgydoma, tačiau gydymo tikslas – sulėtinti ligos progresavimą ir pagreitinti paūmėjimo epizodų metu atsiradusių simptomų išnykimą. Paūmėjimo epizodų metu skiriamas gydymas jau minėtais gliukokortikosteroidais, kai kuriais atvejais atliekamos plazmaferezės. Ligos progresavimui stabdyti yra keli biologinės terapijos gydymo variantai, gydymą skiria ir toliau dėl ligos stebi gydytojas neurologas. 

Trumpai 

Regos nervo neuritas – liga, kai „nemato“ nei pacientas, nei gydytojas. Neretai neuritą sukelia kitos neurologinės ligos, kurių dažniausia – išsėtinė sklerozė. Serga jauno amžiaus žmonės, simptomai atsiranda staiga ir labai išgąsdina pacientą. Tolesnė ligos diagnostika priklauso ne tik nuo akių ligų gydytojo, tačiau ir nuo Skubios pagalbos skyriaus gydytojo, o vėliau – nuo gydytojo neurologo, todėl komandinis darbas čia yra labai svarbus. 

Nuotrauka: Regos nervo neuritas – paslaptinga liga, kurios įprastos akių apžiūros metu gydytojas oftalmologas nepamato / Paveikslėlis iš „American Academy of Ophthalmology“ 

Akies obuolio ir su juo besijungiančio regos nervo paveikslas. Paveiksle pavaizduotas visas akies obuolys iš kairės pusės, jo galinė dalis susijungia su regos nervu, primenančiu ilgą besidriekiančią kraujagyslę.