Skaityk lengvai

AMŪRO STRĖLĖS TAMSOJE  

Amūras yra meilės dievas.

Amūro strėlėmis vadinamas įsimylėjimas.

Daugelis iš mūsų yra įsimylėjęs.

Vieni įsimyli vieną kartą visam gyvenimui.

Kiti žmonės nuolat ieško meilės, dažnai įsimyli.

Pirmasis susižavėjimas gimsta nuo žvilgsnio.

Ar neregiai įsimyli kitaip?

Kaip neregiai susipažįsta?

Ar svarbi negalia užmezgant santykius?

Kas neregiams yra Valentino diena ir ar ji švenčiama?

Valentino meilės diena švenčiama vasario mėnesio 14 dieną.

Į visus klausimus atsakė neregės merginos.

Pagautos Saulės strėlės

Saulė įsimylėjo dar mokykloje.

Pirmoji meilė buvo audringa ir visam gyvenimui likusi širdyje.

Visko pradžia — dramos būrelio kelionė į teatrą.

Prie Saulės prisėdo keliomis klasėmis vyresnis vaikinas.

Netikėtai juos užplūdo jausmai.

Taip prasidėjo draugystė, trukusi dvejus metus.

Mergina visa širdimi pamilo.

Santykių griūtis Saulei buvo nepakeliamas smūgis.

Po skaudaus išsiskyrimo ji kentėjo ir vengė susitikti su mylimuoju.

Saulė netgi nebelankė dramos būrelio.

Per pamokas negalėdavo susikaupti, suprastėjo pažymiai.

Saulei prireikė daug laiko, kol ryžosi širdį atverti naujiems jausmams.

Saulei susipažinti su vaikinu nėra sunku.

Saulė moka bendrauti ir pirma drąsiai užkalbina ją dominantį vaikiną.

Yra ir kitas kelias susipažinti — internetas.

Elektroninės pažintys nėra saugus būdas kurti santykius.

Susipažįstant internetu reikia būti pasiruošus įvairiausioms staigmenoms.

Saulė pasakoja, kad būna skaudu, jei vaikinas nenori su ja susitikti dėl to, kad ji yra neregė.

Saulei labai svarbu yra balsas ir bendravimo būdas.

Žmogaus balsas daug ką pasako apie patį žmogų.

Saulei svarbi ir apranga.

Iš aprangos Saulė susidaro nuomonę apie vaikiną, jo stilių ir skonį.

Dažniausiai pirmas įspūdis būna teisingiausias.

Užsimezgus artimesniems santykiams svarbu ir išvaizda.

Saulė daug dėmesio išvaizdai neskiria, išvaizda tikrai ne pirmoje vietoje.

Apčiupinėjusi vaikino veidą, galvą, pečius, liemenį Saulė susidaro apie jį įspūdį.

Saulė iš karto sakydavo, kad jai reikia pačiupinėti, nes mato jos rankos, o ne akys.

Kartais išvaizda Saulę nuvildavo.

Saulė greitai prisiriša prie žmonių.

Saulei santykių nutraukimas yra skausmingas, dėl to ji labai jaudinasi.

Užsimezgus draugystei, Saulė stengdavosi išlikti savimi.

Saulė nemėgindavo pasirodyti geresnė, nei iš tiesų yra.

Saulės nuoširdumu ne kartą buvo pasinaudota blogais tikslais.

Saulę vienas vaikinas apgavo ir paėmė iš jos pinigus.

Saulei Valentino diena — tikra šventė.

Saulė su savo mylimuoju pasikeičia smulkiomis dovanėlėmis, skanėstais.

Kotrynos klajonės

Kotrynai ilgai ieškojo mylimojo.

Kotryna sutiko jos širdį pavergusį jaunuolį.

Kotryna meilės pradėjo ieškoti jau būdama 11 metų.

Mergaitė susižavėjo reginčiu kiemo draugu.

Apie tai Kotryna papasakojo mamai.

Mama pritarė dukters pasirinkimui.

Pirmoji draugystė truko neilgai.

Vėliau Kotryna įsimylėjo 19 metų vaikiną.

Vaikinas dirbo vairuotoju Kotrynos tėčio įmonėje.

Vaikinas dėmesio Karolinai nerodė.

Karolina nusprendė vaikino ieškoti tarp neregių ir silpnaregių, su kuriais mokėsi.

Karolina vyresnėse klasėse vaikino pradėjo ieškoti elektroninėse neįgaliųjų grupėse.

Kotryna vaikščiojo į pasimatymus su įvairias negalias turinčiais vaikinais.

Kai kurie Kotrynos gerbėjai buvo įkyrūs, nemalonūs.

Kotryna prisipažįsta, kad ir pati buvo įskaudinta, ir kitus įskaudino pati.

Kotryna pagaliau susipažino su rimtu vaikinu.

Prasidėjo rimti, penkerius metus trukę santykiai.

Kelerius metus viskas klostėsi kaip meilės romanuose.

Kotryna, svajodama apie šeimą, apsigyveno vaikino namuose.

Kotryna ir jos vaikinas apsigyveno jo tėvų namuose.

Vaikino tėvams Kotryna nepatiko.

Teko su tuo vaikinu skaudžiai išsiskirti.

Šiuo metu Karolinos gyvenime yra mylimas žmogus.

Su mylimuoju Kotryna jaučiasi saugi ir mylima.

GYVI „LAIMĖS HORMONAI“  

Daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų namuose laiko augintinius.

Žmonės dažniau renkasi šunis, kates, kiek rečiau — žiurkėnus, žuvytes.

Rūpinimasis augintiniais padeda jaustis reikalingiems, žmonės tampa labiau atsipalaidavę.

Tačiau augintiniai teikia ne tik daug laimės, bet ir atsakomybės.

Norint auginti gyvūną, reikia pasidomėti, ką jis ėda, ar tinka aplinka, kurioje jis gyvens.

Nematantys žmonės susiduria su dar daugiau iššūkių.

Tačiau noras laikyti augintinį yra didelis, jis nugali bet kokias kliūtis.

Apie gyvūnų auginimą papasakojo keli regėjimo sutrikimų turintys žmonės:

Janė pasakoja, kad šiuo metu namuose laiko jau trečią šuniuką.

Pirmoji kalytė atsirado prieš 26 metus.

Janė visada norėjo laikyti šuniuką.

Janė myli ir kates, bet jos visur lipa, daiktai krenta, iškasa vazonus, nugriaužia gėles.

Su šuniuku turi eiti į lauką, net kai blogiau jautiesi ar prastas oras.

Kartais bevaikštant ir pasiklysti, bet atrandi naujas vietas.

Prieš tai buvusios kalytės Janei net padėdavo vaikščioti.

Pirmoji kalytė žinojo pagrindinius kelius, Janė pasakydavo, kad eina į svečius, ir nuvesdavo.

Antroji kalytė Janei padėdavo pereiti gatvę.

Dabartinę kalytę Janei sunkiau sekasi išmokyti, ji dar jaunutė.

Nematant daugiausia rūpesčio kyla dėl šuniuko sveikatos priežiūros.

Jei suserga augintinis, Janė visada prašo pagalbos, kad kas palydėtų į veterinarijos kliniką.

Veterinarijos klinika tai vieta, kur gydomi gyvūnai.

Veterinaras yra gyvūnų gydytojas.

Janė, augindama jau trečią šuniuką, turi nemažai patirties.

Kai namuose laikai šuniuką, visur daug kailio plaukų.

Kai nematai, sunku surinkti gyvūno plaukus, jais gali aplipti rūbai ir baldai.

Neregiams paprasčiau yra laikyti ramesnius šuniukus, bet sunku žinoti, koks šuniukas bus užaugęs.

Pirmoji kalytė buvo itin rami, draugiška, su ja Janė keliavo vasarą į poilsiavietes, nebuvo problemų kitiems ją pavedžioti.

Antroji kalytė buvo priglausta, ko gero, skriausta, tad sudėtingo charakterio.

Gatvėje kalytė sunkiai ką prisileisdavo, lojo, šiepė dantis, visas rajonas ją žinojo.

Ritai kalytė buvo pati geriausia, nes su ja susitvarkydavo.

Kai Rita vedžioja šuniuką, jai sunku surinkti šuniuko išmatas, nes ji nieko nemato.

Rita sako, kad svarbu šuniuką vesti toliau nuo takų.

Rita savo kalytės niekada nepaleidžiu nuo pavadėlio, taip jaučia, kur ji yra.

Prieš vedžiodama šuniuką Rita uždeda antsnukį, kad nesuėstų blogo maisto nuo žemės.

Eglė pasakoja, kad laikyti gyvūnus svajojo nuo vaikystės.

Laikyti gyvūnus Eglė pradėjo tada, kai pradėjo gyventi viena.

Dabar Eglės namuose yra šuo Rokis, dvi katės — Pūkutis ir Vibrisė ir dvi žako papūgos — Bela ir Benas.

Žako papūgos yra didelių papūgų rūšis.

Kad žako papūgas augintų kas nors iš neregių, neteko girdėti.

Katinui Pūkučiui jau 19 metų, jis kartu jau beveik pusė Eglės gyvenimo.

Pūkutį Eglei padovanojo mama.

Kitą katę Eglė paėmė iš globos namų.

Eglė visada norėjo laikyti šuniuką, bet vis nebuvo galimybių.

Eglė šuniuką išsirinko pagal skelbimą.

Šuniuko šeimininkas jį atvežė sergantį, bet Eglė to nepamatė, nes yra akla.

Eglė šuniuką greitai nuvežė pas veterinarą.

Eglė suprato, kad pasiimant gyvūną reikia šalia reginčio žmogaus, kad patartų, pamatytų.

Šuniukas pasveiko ir yra labai draugiškas ir mylimas.

Eglė skelbimuose rado šeimą, pardavinėjančią papūgą.

Eglė nusprendė išpildyti vaikystės svajonę.

Eglė iš anksto nepasidomėjo papūgų auginimu ir jai buvo neaišku, kaip papūgomis rūpintis.

Po metų Eglė nusprendė įsigyti ir kitą papūgą, nes papūgos gamtoje gyvena būriais.

Kates auginti Eglei nesudėtinga, nes joms nebūtina, kad žmogus nuolat būtų šalia.

Eglei buvo iš pradžių baisu, ar visi augintiniai susidraugaus.

Katė Vibrisė su šuniu Rokiu susidraugavo iš karto.

Katinas Pūkutis yra vienišius, su niekuo nedraugauja.

Būna, kad papūgos su šuniu ir kate vaikšto ant grindų, rankiojasi maistą.

Auginant gyvūnus Eglė pradėjo labiau rūpintis ir savimi.

Eglė daugiau dirba, kad galėtų augintiniams nupirkti gero kokybiško maisto.

Eglė drąsiai visiems sako, kad augintiniai yra šeima.

GROŽIS, KURIAMAS RANKOMIS  

Daug kam patinka užsiėmimas rankdarbiais ir noras savomis rankomis sukurti smulkmenėlę.

Rankdarbiai tai rankomis atliekami darbeliai, mezginiai, siuviniai.

Rankdarbiai žmogui teikia džiaugsmo, tai ir puiki dovana kitam žmogui.

Užsiėmimas rankdarbiais ramina, suteikia laimės, gerina atmintį, padeda sutelkti dėmesį.

Užsiimant rankdarbiais kiekvienas galime rasti sau mėgstamą būdą.

Sutrikusios regos žmonės taip pat kuria gražius dalykus.

Juos dovanoja artimiesiems ar net iš to gauna papildomų pajamų.

Pajamos tai gaunami pinigai.

Joniškėlyje, miestelyje Pasvalio rajone, gyvena LASS Pasvalio rajono filialo narė Rita Ilgutienė.

Rita savo rankomis grožybes pradėjo kurti jaunystėje.

Rita pasakoja, kad seniau rankdarbiais užsiimdavo, nes neturėjo tiek drabužių ir papuošalų.

Rita sako, kad nors dabar visko galima nusipirkti parduotuvėje, bet rankomis padaryti darbai yra daug šiltesni, jaukesni.

Rankomis padaryti gaminiai vertinami labiau, mums patiems malonu juos daryti.

Rita dirbo auklėtoja vaikų darželyje, kur tuo metu nebuvo nei tiek žaislų, nei priemonių.

Rita siuvo, mezgė lėles, kitus žaisliukus.

Rankomis padaryti žaisliukai vaikams labai patiko.

Rita savo dukroms taip pat puošė savo mezginiais ir nėriniais.

Rita tuo metu dar matė geriau, buvo lengviau užsiimti rankdarbiais.

Kadangi Rita dabar mato labai prastai, ji nebeužsiima labai smulkiais rankdarbiais.

Ritos padaryti daiktai labai įvairūs — nuo žvakės, padėkliuko iki didelių vazonų, puošiančių namų kiemus.

Rita bando naujus būdus, sudėtis, kvapus.

Rita sako, kad žmonės mėgsta rankų darbo kvapnius muiliukus, vonios burbulus.

Rita visuomet kuria tik iš natūralių medžiagų, nori, kad jos padaryti produktai būtų naudingi.

Rita į muiliukus ir vonios burbulus deda ir savo surinktų kvapnių ir naudingų žolelių.

Rita nori, kad gaminiai kvepėtų, būtų malonūs.

Tokie gaminiai labai tinka dovanoms.

Ritos pagaminti suvenyrai buvo dovanojami miestelio svečiams, įvairių renginių dalyviams.

Rita gamina įvairiausioms šventėms pritaikytus gaminius.

Rita Lietuvos šventėms gamina trispalves žvakutes.

Žiemos šventėms Rita gamina žvakutes kaip apsnigtas eglutes.

Velykoms Rita daro kiaušinio formos žvakutes.

Visas žvakes Rita daro iš bičių vaško, nes jo yra natūralus kvapas.

Rankų darbo natūralios sudėties gaminiai dažniausiai būna nepigūs.

Rita stengiasi savo padarytus dirbinius dovanoti draugams ir artimiesiems, o pardavinėja rečiau.

Rita dažniausiai gamina tik kokioms nors šventėms, kitoms progoms, ar kai kas paprašo padaryti.

Rita rankdarbiais užsiima, nes nori kažką naudingo, gražaus nuveikti, kad nebūtų kada liūdėti.

Rankdarbiai Ritai duoda ramybę ir pasitikėjimą.

Rita niekada nenuobodžiauja, net ir gyvendama nedideliame miestelyje.

Rita pasakoja, kad neregiams ir silpnaregiams mažesniuose miesteliuose sunkiau dėl to, kad autobusai važinėja labai retai.

Rita dažnai prašo draugų ir kaimynų, kad pavežtų.

Ritai mažas miestelis patinka, nes aplink mažiau gyventojų, vieni kitus puikiai pažįsta.

Ritai labai patinka LASS Pasvalio rajono filialo bendruomenė, su kuria nuolat stengiasi palaikyti ryšius.

Jei nepavyksta susitikti, tai kartą per savaitę organizuojasi pokalbius internetu.

Rita pasakoja, kad su bendruomene sugalvoja renginių, susitinka sodyboje.

Rita pataria, kad reikia ieškoti pagalbos ir nebūti vienam.

Rita sako, kad užsiėmimas rankdarbiais ir bendravimas padeda išvengti vienatvės ir liūdesio.

PARYŽIAUS METRO LEGENDA ŽAKAS VAJANAS  

Paryžius yra Prancūzijos sostinė.

Metro yra požeminis traukinys, požeminė vieta, kur važiuoja tokie traukiniai.

Jeigu prieš 30 metų teko lankytis Paryžiuje ir važiuoti metro, galėjote girdėti kažką švelniai dainuojantį.

Metro stotyse skambėdavo švelnus jausmingas balsas, aidintis miesto požemiuose.

Su gitara rankose ten stovėdavo Žakas Vajanas.

Gitara tai rankomis skambinamas instrumentas su stygomis.

Žakas dainuodavo apie gyvenimą ir meilę.

Praeiviai vis sustodavo ir mesdavo į gitaros dėklą pinigus.

Kai kurie praeiviai pirkdavo jo muzikos albumus.

Žakas išleido savo pirmą vinilinę plokštelę, kuri vadinosi „Correspondances“.

Žakas metro pardavė daugiau nei 40 tūkstančių plokštelių.

Žakas koncertavo ir kitur, ne tik metro stotyje.

Kad taps dainininku, Žakas suprato dar vaikystėje.

Kai Žakui buvo 6 metai, jis patyrė didelę traumą, po kurios pabudo iš ilgos komos beveik visiškai nebematydamas.

Koma tai visiškas sąmonės praradimas, dažniausiai trunkantis nuo kelių dienų iki kelių savaičių.

Žakas mokėsi neregių mokykloje ir buvo priimtas į chorą.

Choras tai dainininkų grupė, kuri kartu dainuoja muzikos kūrinius.

Paaiškėjo, kad Žakas turi gražų balsą.

Žakas ėmė nedrąsiai svajoti apie sceną.

Žakas sudalyvavo radijo konkurse, kur sudainavo dainą.

Pasirodymas scenoje įkvėpė Žaką siekti savo svajonės.

Žako didžiausia svajonė buvo nuvykti į Paryžių.

Kai Žakui suėjo 18 metų, jis iškeliavo autostopu per Prancūziją.

Keliavimas autostopu tai toks keliavimas, kai stabdai mašinas, kad kažkas sustotų ir pavežtų.

Marselio mieste Žakas sutiko neregį pianistą Charlesą Humelį.

Žakas ėmė koncertuoti mažyčiuose klubuose ir kitose vietose, kur žmonės ėmė jį pažinti, mėgti ir laukti jo pasirodymų.

Tačiau Žako kelionės tikslas buvo Paryžius.

1975 metais Žakas nusileido į šio Paryžiaus metro, grojo gitara ir dainavo.

Žmonėms patiko jo muzika ir jie metė pinigus jam į gitaros dėklą.

Kasdien klausytojų ateidavo vis daugiau.

Vieną dieną Žaką pakvietė koncertuoti Prancūzijos radiją ir televiziją.

1976 metais Žakas įrašė pirmą dainą, kuri vadinosi „Saison d'amour“.

Pirmasis Žako albumas, kuris vadinosi „Pourquoi piétiner les fleurs“ sulaukė pasisekimo.

Antras Žako albumas vadinosi „Slow pour Alvina“.

Antrą albumą jau buvo galima nusipirkti visose didžiausiose įrašų parduotuvėse.

Žakas buvo kviečiamas koncertuoti į radiją ir televiziją.

Žako dainos išgarsėjo daugelyje šalių.

Tačiau Žakas grįžo koncertuoti į metro.

Metro stotyse rinkosi klausytojai, kurie pirkdavo jo plokšteles ir atnešdavo jam rožių.