Forumas

Alvydas Valenta, [email protected]

Apie avarijas, užblokuotas sąskaitas ir kitas baisybes

Apgavystės, įvairūs sukčiavimo būdai – seni kaip pasaulis. Pasaulis tobulėja arba bent jau nestovi vietoje, tobulėja ir apgavikai bei sukčiai, sugalvodami vis naujų savo amato gudrybių. Neabejojame, daugelis esate girdėję apie „avariją padariusius“ vaikus ar anūkus arba „neaiškios paskirties operacijas“ jūsų ar jūsų pažįstamų asmeninėse sąskaitose. Apie naujus sukčiavimo atvejus skelbia policijos suvestinės, savo interneto svetainėse informuoja bankai. Nepaisant to, žmonės nuolat „užkimba“ ant to paties kabliuko. 

Kas tai – patiklumas, naivumas? Kitaip sakant, apgavo – pats kaltas! Toli gražu ne. Ne vienas atvejis, kai net labai racionalūs žmonės pasiduoda pirmiesiems netikėtumo, išgąsčio impulsams. Štai išsilavinusi, vidutinio amžiaus moteris, išgirdusi apie „sūnaus padarytą avariją“, buvo pasirengusi sumokėti reikalaujamą sumą. Nesumokėjo tik todėl, nes laiku prisiminė... kad neturi vaikų... O jeigu skambinantis apie žmogų ar jo šeimą šiek tiek žino?.. Psichologai atkreipia dėmesį, kad apie daugelį sukčiavimo atvejų nesužinome, nes žmonėms sunku viešai pripažinti, kad jie „susimovė“, ypač jeigu mano, kad yra labai protingi, nekimbantys ant kiekvieno „kabliuko“. Taigi patinka mums ar ne, bet apgavystės egzistuoja, o apgavikų, sukčių aukomis galime tapti kiekvienas. 

Praėjusių metų pabaigoje Vilniuje, Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centre, lankėsi Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Diana Ponidzelskienė. Ji papasakojo apie dažniausiai naudojamus sukčiavimo būdus, pateikė patarimų, kaip jų išvengti. Tikimės, šie patarimai bus naudingi ne tik vilniečiams. 

Kaip atpažinti sukčių? 

Įvairių institucijų atstovų apsilankymas namuose. Jeigu jūsų namuose pageidauja apsilankyti institucijų atstovai, žinokite, kad: sukčiai apsimeta skaitiklių rodmenų tikrintojais; komunalinių tarnybų darbuotojais, socialiniais ar banko darbuotojais, visuomenės sveikatos centro specialistais ar kitais pareigūnais. Patekę į patalpas, norėdami jose pasilikti vieni, prašo atsigerti, iškeisti pinigų sumą ar kitų paslaugų. Sukčiai sukuria versijas, kad jums neva išmokėta pensija netikrais pinigais. Išgalvodami įvairias situacijas stengiasi išsiaiškinti, kur namuose laikote pinigus, kad vėliau galėtų juos pasisavinti. Už tam tikrą mokestį siūlo susigrąžinti prarastus indėlius, sutvarkyti dokumentus; išsigalvoja mokesčius, kuriuos prašo apmokėti. Pasinaudodami žmonių pasimetimu dėl koronaviruso pandemijos, siūlo dezinfekuoti patalpas. 

Svarbu žinoti: neskubėkite įsileisti į namus žmonių, kurių nepažįstate. Atsiminkite, kad įeiti į privačias patalpas be savininko sutikimo draudžiama. Kiekvienos tarnybos darbuotojai turėtų vilkėti uniformą arba turėti pažymėjimą. Pareikalaukite jį parodyti. Jeigu suabejojate, tarnybų darbuotojams pasiūlykite atvykti vėliau, kad namuose būtumėte ne vieni. Jeigu įsileidžiate nepažįstamą asmenį, nepalikite jo vieno patalpoje. Neikite į tą vietą, kur laikote pinigus. Pasikvieskite į pagalbą kaimynus. Išmokykite nepilnamečius vaikus, kad nieko neįsileistų, kai jūsų nėra namuose. 

„Duomenų patikrinimas elektroninėje erdvėje“. Jei telefonu jūsų prašo identifikuoti prisijungimo prie banko duomenis, žinokite kad: dažniausiai sukčiai paskambina ir prisistato policijos, banko ar kitais valstybės darbuotojais. Praneša, kad šiuo metu vyksta sukčiavimo elektroninėje erdvėje tyrimas ir kad yra duomenų, jog naudojamasi jūsų sąskaita. 

Svarbu žinoti: Jūs galite pasitikrinti savo sąskaitą banke ar paskambinti oficialiais banko nurodytais telefono numeriais ir pasiteirauti apie jums pateiktos informacijos tikrumą. Jums niekada neskambins banko darbuotojas ar kitas pareigūnas, nereikalaus pasakyti jokių asmens duomenų ir elektroninės bankininkystės prisijungimo kodų. 

Prizai, loterijos. Jei į savo mobilųjį telefoną gavote žinutę, kad laimėjote loterijoje, akcijoje ar žaidime, žinokite: neskubėkite džiaugtis laimėjimu. Neskambinkite prašomu telefonu, neperveskite pinigų į prašomas sąskaitas už prizo atsiėmimą. Susisiekite su jūsų mobiliojo ryšio operatoriumi ir patikrinkite, ar tikrai vyksta loterija, akcija ar žaidimas. Jeigu jūs tikrai laimėjote, apie prizo atsiėmimo sąlygas sužinokite nuvykę pas akcijos ar žaidimo organizatorius. Įspėkite savo vaikus apie šį sukčiavimo būdą telefonu ir paaiškinkite, kaip reikia elgtis. 

„Eismo įvykis“. Jeigu jums pranešė, kad jūsų artimas giminaitis pateko į eismo įvykį, žinokite, kad paskambinęs sukčius prisistato artimu giminaičiu, net jūsų vaiku ir praneša, kad pateko į eismo įvykį. Naudodamasis netikėtumu ir jūsų susijaudinimu, sukčius prašo skubiai jam pervesti reikalingą pinigų sumą ir atiduoti žmogui, kuris atvyks jų pasiimti. Dažnai sukčius prisistato policijos pareigūnu, mediku, nukentėjusiu asmeniu ir reikalauja pinigų už neva padarytą eismo įvykį, gydymo išlaidas ar nesikreipimą į teisėsaugos institucijas. Nesutikite vykdyti to, ko prašo. Paprašykite paskambinti vėliau – turėsite laiko apmąstyti jums perduodamos žinios tikrumą. Įsitikinkite, ar tikrai artimam žmogui reikalinga jūsų pagalba. Paskambinkite savo artimajam ir paklauskite dėl pagalbos būtinumo. Nesiimkite veiksmų, jeigu artimasis iš karto neatsiliepia. Neatskleiskite jokių savo ar artimųjų duomenų. Kalbėkite kuo trumpiau. Pokalbio metu neminėkite vardų, pavardžių, amžiaus, vaikų skaičiaus, jų lyties, adresų, telefono numerių ar panašiai. Nutraukite pokalbį. Sukčius jums būtinai paskambins vėl. Praneškite policijai – taip policijai padėsite efektyviau ir greičiau išsiaiškinti telefoninius sukčius. Skubios pagalbos telefonas 112 arba epolicija.lt. 

Ką derėtų žinoti neregiui? 

Po susitikimo Vilkpėdės bendruomenės centre D. Ponidzelskienei uždavėme dar keletą klausimų. Atsakymai ir patarimai iš esmės buvo panašūs į tuos, kuriuos ką tik perskaitėte, bet pareigūnė tam tikras situacijas sukonkretino, paaiškino išsamiau. 

– Kaip neregys turėtų elgtis, jeigu į namus atvyko tikras policijos pareigūnas? Kaip įsitikinti, kad bendraujama su policininku, o ne su apsimetėliu? 

– Pirmiausia, paklausti to asmens vardo, pavardės, pareigų, kuriame policijos komisariate dirba. Tada pasakyti atvykusiam pareigūnui, kad šiuo metu yra suintensyvėję sukčiavimai ir jis norėtų įsitikinti, kad bendrauja tikrai su policijos pareigūnu. Paprašyti palaukti, kol susisieks numeriu 112 ir įsitikins, kad toks asmuo dirba policijos sistemoje. Į namus neįsileisti. Tada paskambinti minėtu 112 ir paaiškinti situaciją, kad jis yra neregys ir pas jį atvyko asmuo, prisistatantis policijos pareigūnu, taigi norima įsitikinti, kad tikrai toks asmuo dirba policijoje. Sutikrinti duomenis, kuriuos sudiktavo atvykęs asmuo – vardą pavardę, pareigas, komisariatą. Tai būtina padaryti, nes sukčiai kartais prisistato tikrais pareigūnų vardais pavardėmis, tačiau tikslių pareigų nežino ar komisariatą gali supainioti. Jei matote, kad yra neatitikimų, galite paprašyti dispečerio sujungti su to pareigūno, kuriuo prisistato atėjusysis, vadovu. Sujungus paaiškinti situaciją ir paklausti, ar tikrai pas neregį yra atvykęs jo darbuotojas. Tokiu atveju vadovas galės tiesiogiai susisiekti su darbuotoju ir šią informaciją patvirtinti arba paneigti. 

– Ar gali policijos pareigūnas be savininko leidimo patekti į privačias patalpas? 

– Čia yra keli niuansai. Jei žmogus daro nusikaltimą ar nusižengimą arba slepia nusikaltimą padariusį asmenį, ar laiko draudžiamas medžiagas, pvz., narkotikus, kontrabandą, tokiu atveju policijos pareigūnas gali patekti į privačias patalpas. Tačiau, jei žmogus žino, kad jokios nusikalstamos veikos ar nusižengimo nedaro, tokiu atveju situacija – kita: žmogus laisvu sutikimu gali įsileisti pareigūną į privačias patalpas arba nesutikti įsileisti. Antruoju atveju policijos pareigūnas gali įteikti asmeniui šaukimą atvykti į policijos komisariatą atlikti tam tikrus veiksmus, kuriuos būtina jam atlikti. Dar vienas variantas: paprašyti atvykti pareigūną tuo metu, kai bus kažkas namuose iš reginčių asmenų, arba paprašyti paties pareigūno pakviesti neregio kaimyną dalyvauti atliekant pareigūnui reikalingus veiksmus. Tik čia jau aptariame situaciją, kai pareigūno asmenybė patvirtinta. 

– Gal yra bendresnio pobūdžio patarimų ar taisyklių, kaip saugotis netikrų policininkų, paštininkų ar kitų tarnybų darbuotojų? 

– Pirmas patarimas – neskubėti įsileisti į namus, kad ir kokia baisi atrodytų pristatoma situacija. Sukčiai dažniausiai pristato baisią situaciją tam, kad žmogus pasimestų, tarkime, kad Jums išmokėta pensija, pašalpa netikrais pinigais ar panašiai. Žmogus pasimeta, nes iš kur jam žinoti apie banknotų tikrumą. Šiose situacijose labai padeda neskubėjimas, o kaip tik sustojimas, pagalvojimas, pasitarimas su specialistais. Šiek tiek pagalvojus ar pabendravus su specialistu nesunku suprasti, kad pensijos, pašalpos netikrais pinigais nėra išmokamos, nes išmoką gaunate iš oficialių šaltinių, kur banknotai būna patikrinami. Netikrus pinigus didžiausias pavojus gauti turguje, parduodant prekes ir gaunant pinigus iš nepažįstamų asmenų. Taip pat padeda pasitarimas su artimaisiais, kaimynais, nes dažniausiai sukčiai taiko momentą, kad pasiliktų patalpoje vieni. Lygiai taip pat galima pasitikrinti ir dėl pašto darbuotojų, skaitiklių tikrintojų tikrumo pasiskambinus jų tarnybų oficialiai skelbiamais numeriais. Apie savo vizitus žmones jie privalo informuoti iš anksto ir suderinti savo atvykimo laiką. Atsiimant oficialius prizus, niekas neprašo papildyti sąskaitų ar jungtis prie tam tikrų nuorodų, kad atliktumėte jų prašomus veiksmus. Sulaukus skambučio, kai yra prisistatoma banko ar policijos darbuotojais, būtina žinoti, kad šie darbuotojai niekada neprašo žmogaus „Smart ID“ ar kitų e. bankininkystės prisijungimo duomenų. 

Internete yra daug suklastotų skelbimų apie parduodamas prekes, nors iš tikrųjų tų prekių nėra. Pirkėjas perveda avansą, netenka savo pinigų ir negauna prekės. Taip pat apgaunami ir pardavėjai, kuriems atsiunčiami suklastoti avansiniai mokėjimai arba siunčiamos suklastotos kurjerių nuorodos, kur bandoma išgauti bankinius prisijungimus. Gavę avansinio mokėjimo išrašą, neskubėkite siųsti prekės, būtina prisijungti prie banko ir įsitikinti, ar sąskaitoje gavote pinigus. Prekes pirkite iš oficialių parduotuvių puslapių. Jei patys neinicijavote pirkimo, niekur nesuvedinėkite savo banko prisijungimo duomenų. 

Demonstruojame atsparumą 

Visi, net patys teisingiausi, patarimai turi vieną bendrą savybę: juos labai nesunku dalyti ir labai nelengva jų laikytis. Ar sulaukia sukčių skambučių neregiai, ar moka juos atpažinti, ant jų „neužkibti“? Specialaus tyrimo neatlikome ir, kaip minėta straipsnio pradžioje, dalis žmonių greičiausiai nenori ir nepanorės apie tai pasakoti. Vis dėlto, kiek teiravomės vilniečių, alytiškių, panevėžiečių, šiauliečių, skambučių apie neva atsitikusias avarijas, įtartinas operacijas banko sąskaitose žmonės sulaukdavo ir sulaukia. Ar leidžiasi lengvai apvyniojami aplink pirštą – atrodo, ne! „Mūsų žmonės atsargūs, – sako LASS Alytaus miesto ir rajono filialo pirmininkė Daiva Markinienė. – Apie sukčių naudojamus metodus žino, dalijasi informacija vieni su kitais.“ Panašių atsakymų sulaukėme ir iš dalies kitų LASS filialų vadovų, darbuotojų ar savo bendruomenes neblogai pažįstančių neregių. 

Socialiniuose tinkluose, platformoje „Youtube.com“ galima rasti pokalbių su telefoniniais sukčiais garso įrašų. Klausydamasi jų, jautri neregio ausis dažnu atveju nesunkiai pagauna falšą ar bent jau įjungia padidinto budrumo režimą. Galėtume daryti prielaidą (nors objektyvių duomenų tam neturime), kad daugelį regėjimo negalią turinčių žmonių nuo visokio plauko telefoninių sukčių apsaugo būtent padidėjęs jų „akustinis jautrumas“. Tiktai neturėtume pulti į kitą kraštutinumą – balsas išduoda, bet lygiai taip pat ir apgauna. Ypač kai bendraujama per nuotolį arba kai negalime matyti šalia esančio, kalbančio žmogaus kūno kalbos. Belieka palinkėti, kad savo atsparumą visokioms suktybėms bei apgavystėms demonstruotume ir toliau. Ir nepamiršti, kad geriausias suktybių draugas – abejingumas. Sau, savo artimam, savo bendruomenei. 

Nuotrauka: Apie saugumą, pirmiausia, turime galvoti patys ir nepamiršti, kad informaciją nesunku pasitikrinti / asmeninio archyvo nuotr. 

Apsauginės STOP juostos nuotrauka. Tai celofaninė, dviejų spalvų – geltonos ir raudonos – juosta, juosiama ten, kur reikia aptverti teritoriją, kurią draudžiama kirsti. Juosta dryžuota, pakaitomis keičiasi dviejų spalvų dryžiai, kuriuose didelėmis raidėmis išspausdinta „STOP“.