Pro plyšinę lempą

Autoriaus nuotraukaAistė Varoniukaitė, [email protected], LSMUL Kauno klinikų Akių ligų klinikos gydytoja oftalmologė

2022 metams 22 mitai apie akis


 

Parašas po straipsniuAtėjus naujiesiems 2022 metams ne vienas iš mūsų išsikėlė naujus tikslus ar uždavinius. Neretai jie būna susiję ir su sveikata: pradėsiu sportuoti, sveikai maitintis, vartosiu mažiau cukraus, daugiau vaikščiosiu pėsčiomis ir taip toliau. Tačiau ar turime tikslų, susijusių su akių sveikata? 

Susidūrus su akių ir regėjimo problemomis neretai prieš apsilankydami pas akių gydytoją pirmiau paklausome artimųjų ar interneto patarimų. Tačiau gajūs ir su akimis susiję mitai, kurie, deja, ne visada teisingi. Tad 2022-ųjų pradžios proga pristatome 22 mitus, kuriuos arba paneigsime, arba patvirtinsime ir priminsime apie neseniai žurnale jau publikuotus straipsnius, kuriuose rasite daugiau patikrintos informacijos reikiama tema. 

1) Mitas. Visi kūdikiai gimsta turėdami mėlynos spalvos akis. 

Tiesa. Po gimimo kai kurių kūdikių akys kelias dienas ar net mėnesius atrodo mėlynos dėl nevisiškai išsivysčiusios rainelės pigmento melanino gamybos, tačiau laikui bėgant keičia spalvą. Apie 9–12 kūdikio gyvenimo mėnesį nusistovi galutinė akių spalva, kuri tikrai yra nebūtinai mėlyna. 

2) Mitas. Rudakiams tėvams negali gimti mėlynakis kūdikis. 

Tiesa. Realybėje už akių spalvą atsakingų genų priskaičiuojama net 16 ir daugiau, todėl tikimybė, kad rudakiams tėvams gims mėlynakis kūdikis visada yra. Plačiau apie akių spalvos ypatumus rasite 2021 m. lapkričio mėnesio numeryje. 

3) Mitas. Kūdikiai mato kaip suaugusieji. 

Tiesa. Po gimimo kūdikių akių dydis sudaro apie du trečdalius suaugusiųjų akių dydžio ir nuolat auga. Didžiausias akių augimas vyksta per pirmus kelerius gyvenimo metus ir paauglystės metu. Todėl tik gimęs kūdikis nemato taip gerai kaip suaugusieji. Pirmas kelias savaites po gimimo kūdikis skiria šviesias spalvas nuo tamsių, pradeda fokusuoti žvilgsnį į tiesiai prieš jį esančias dideles figūras ir ryškias spalvas bei objektus. Apie 2 mėnesių kūdikis pradeda akimis sekti objektus, pagerėja regėjimo koordinacija į šalia judančius objektus. 3 mėnesių kūdikis jau turėtų sekti judančius daiktus ir skirti pagrindines spalvas, o 5 mėnesių turėtų būti išsivystęs gylio ir pasaulio 3D suvokimas. 9 mėnesių kūdikiai atstumus suvokia gana gerai. Toliau gerėja akomodacija, konvergencija. 3–4 metų amžiaus vaikai jau gali matyti paskutinę regėjimo aštrumo patikros lentelę gydytojo kabinete. Gyvenimo pradžioje vaikams dažnai būdinga toliaregystė, kuri laikui bėgant mažėja ir apie 7–8 metus turėtų pasiekti emetropiją – normalią akies refrakciją. 

4) Mitas. Specialiai sukryžiavus akis, jos gali žvairuoti visą gyvenimą. 

Tiesa. Dėl darnios akį judinančių raumenų veiklos galime akis sukioti visomis kryptimis. Kaip pažiūrėjus aukštyn, žemyn, kairėn ar dešinėn akys nelieka tose pozicijose, lygiai taip pat ir specialiai „sužvairavus“ akys neliks žvairos visą gyvenimą. Žvairumo priežasčių yra įvairių, tarp kurių dažnesnės tam tikros ligos, nekoreguotos refrakcijos ydos ar raumenis inervuojančių nervų paralyžius. Plačiau apie „nedraugiškas“ akis rasite 2020 m. liepos mėnesio numeryje. 

5) Mitas. Tik vyrai gali neskirti spalvų. 

Tiesa. Moterys taip pat gali neskirti spalvų, nors tarp vyrų spalvų sutrikimai paplitę labiau. Kai kurių šaltinių duomenimis, net vienas iš 12 vyrų ir tik viena iš 200 moterų turi kokį nors spalvų jautrumo sutrikimą. Dažniausiai įgimtą spalvų jautrumo sutrikimą lemia tinklainės kolbelių vystymosi problemos, kiek rečiau gyvenimo eigoje spalvinio jautrumo sutrikimus gali nulemti akių ligos, traumos ar toksinis vaistų poveikis. 

6) Mitas. Visiškai spalvų neskiriantys žmonės mato juodai baltą vaizdą. 

Tiesa. Mitas iš dalies klaidingas, kadangi spalvų neskiriantys žmonės vis tik iš dalies mato tam tikras spalvas ar atspalvius. Labiausiai paplitęs raudonai žalios spalvos aklumas (daltonizmas), kai žmonės neskiria šių spalvų, tačiau jų pasaulis nėra tik juodai baltas. Mitas gali būti iš dalies ir teisingas, kadangi nors ir pasitaiko retai, bet pati rimčiausia spalvinio aklumo forma – kai žmonės pasaulį mato tik pilkais atspalviais. Plačiau apie spalvotą pasaulį rasite 2020 metų gruodžio mėnesio numeryje. 

7) Mitas. Morkos gali pagerinti regėjimą. 

Tiesa. Morkose yra daug vitamino A, kuris reikalingas išlaikyti gerą regėjimą, tačiau, deja, nepagerina regėjimo esant refrakcijos ydoms ar akių ligoms. Vitamino A gausu ne tik morkose, tačiau ir žaliose lapinėse daržovėse (pavyzdžiui, špinatuose), pieno produktuose, žuvyje. Be vitamino A svarbios ir kitos medžiagos. Yra įrodymų, kad į AREDS-2 formulę įeinantys vitaminai ir kitos medžiagos lėtina senatvine geltonosios dėmės degeneracija sergančiųjų ligos progresavimą. Į AREDS-2 formulę įeina vitaminas C (500 mg), vitaminas E (400 TV), liuteinas (10 mg), zeaksantinas (2 mg), cinkas (80 mg), varis (2 mg). Geriausia šias medžiagas gauti natūraliai su visaverte mityba, o dėl papildų vartojimo rekomenduojama pasitarti su gydytoju. Plačiau apie maistą akims rasite 2020 m. rugsėjo mėnesio numeryje. 

8) Mitas. Žiūrėjimas tiesiai į saulę gali pagerinti regėjimą. 

Tiesa. Mitas visiškai klaidingas ir net žalingas, nes žiūrėjimas tiesiai į saulę net ir su apsauginiais akiniais gali negrįžtamai pakenkti tinklainei ir lemti net aklumą. Tas pats galioja ir lazeriams. Net ir netyčia tiesiai pažiūrėjus į žaislinio lazerio šviesą galima negrįžtamai pažeisti tinklainę, nekalbant apie galingus medicininius ar techninius lazerius, kuriems taikomos griežtos darbo saugos taisyklės. Plačiau apie saulę ir akių problemas rasite 2020 m. gegužės mėnesio numeryje. 

9) Mitas. Akių pratimai gali pagerinti regėjimą. 

Tiesa. Nors populiaru kalbėti apie akių pratimus ir egzistuoja net knygos su patarimais ar įvairios stovyklos, skirtos akių pratimams, šiuo metu nėra jokių mokslu ir tyrimais grįstų įrodymų, kurie patvirtintų šį mitą. Tad akių pratimai tikrai nepagerins matymo esant refrakcijos ydoms ar akių ligoms ir akinių nuo nosies nenuims. Vieninteliai atvejai, kai specifiniai pratimai gali pagelbėti – konvergencijos nepakankamumas, kai sunku sufokusuoti žvilgsnį į arti esančius objektus ir astenopija, arba kitaip – akių nuovargis, kurį sukelia įtemptas žiūrėjimas į arti esančius objektus ar ekranus. Plačiau apie akių nuovargį rasite 2021 m. rugsėjo mėnesio numeryje. 

10) Mitas. Sėdėjimas arti televizoriaus gali sugadinti akis. 

Tiesa. Televizoriaus žiūrėjimas iš artimo atstumo gali lemti akių nuovargį ar galvos skausmą, tačiau priešingai paplitusiai nuomonei, matymo tiesiogiai neblogina. Tačiau ypač vaikams būdingas televizoriaus žiūrėjimas iš labai arti gali sufleruoti apie trumparegystę, kurią būtina koreguoti akiniais. Mažesnio amžiaus vaikai linkę geriau fokusuoti arti esančius objektus, todėl ir linkę sėdėti arčiau televizoriaus. Kiek kita situacija apie žiūrėjimą į kompiuterius ir išmaniuosius ekranus. Plačiau apie skaitmeninį akių nuovargį rasite 2021 m. rugsėjo mėnesio, o apie mėlynųjų ekranų viliones – 2019 m. kovo mėnesio numeryje. 

11) Mitas. Skaitymas prieblandoje žaloja akis. 

Tiesa. Mitas iš dalies klaidingas, kadangi matymo skaitymas prieblandoje tiesiogiai neblogina, tačiau greičiau nuvargina akis, o su akių nuovargiu pasireiškia puokštė kitų simptomų. 

12) Mitas. Akinių ar kontaktinių lęšių nešiojimas skatina akis tapti priklausomas ir blogina jų būklę. 

Tiesa. Gana gajus mitas, su kuriuo neretai tenka susidurti akių ligų kabinete. Deja, bet tiesos čia mažai. Tiek trumparegystė, tiek toliaregystė ar astigmatizmas nėra liga (su retomis išimtimis), o refrakcijos yda, kurią ir koreguoja akiniai ar kontaktiniai lęšiai. Šių refrakcijos ydų koregavimas yra skirtas išgauti geriausią įmanomą matymą ir taip išvengti akių įtampos, o didėjantys dioptrijų skaičiai rodo ne pripratimą prie korekcijos priemonės, o dėl kitų veiksnių sąlygotą progresavimą. Juk dėl tam tikrų priežasčių turintiems tik vieną koją žmonėms ramentai ar protezai padeda judėti, ar ne? Ir tikrai nereiškia, kad pripratus prie pagalbinių priemonių sveikoji koja nustos vaikščioti? Panašiai ir su akimis. Plačiau apie refrakcijos ydų korekciją rasite 2019 m. spalio mėnesio numeryje. 

13) Mitas. Atsiradus akių nuovargiui, niežėjimui, perštėjimui geriausia dėti ramunėlių kompresus. 

Tiesa. Priešingai plačiai paplitusiai nuomonei – kuo tikriausias mitas. Turbūt paklausus bet kurio akių gydytojo, ne vienas pradėtų raukytis išgirdęs apie ramunėlių ar kitų žolelių nuovirų kompresus. Na, o statistika, kiek žmonių tie kompresai padėjo, kiek pakenkė, taip pat būtų įdomi. Ir nors tikrai kai kuriems žmonėms varginančius akių simptomus sumažina, Priėmimo skyriaus akių kabinetuose neretai tenka susidurti su priešingais atvejais, kai po tokių savigydos priemonių pacientai atvažiuoja vos pramerkdami akis, su užburkusiais ir paraudusiais vokais ir dar paryškėjusiais simptomais. Tam tikrais atvejais kitokie kompresai namų sąlygomis tikrai gali pagelbėti. Plačiau apie šaltus kompresus ir niežtinčias akis rasite 2021 m. gegužės mėnesio, o kokius šiltus kompresus naudoti blefarito atveju rasite 2021 m. rugpjūčio mėnesio numeriuose. 

14) Mitas. Miežis – užkrečiama liga. 

Tiesa. Mitas klaidingas. Miežis nėra užkrečiamas ir žmonės neperduoda miežio vienas kitam. Dažniausia miežio priežastis – lėtinis vokų kraštų uždegimas (blefaritas), netinkama vokų priežiūra, nusilpęs imunitetas. Plačiau apie blefaritą rasite 2021 m. rugpjūčio mėnesio numeryje, o apie netikėtą „džiaugsmą“ miežį – 2020 m. vasario mėnesio numeryje. 

15) Mitas. Akių ašarojimas ir akių sausumas – skirtingi dalykai. 

Tiesa. Labai dažnai ašarojančios akys kaip tik byloja apie sausų akių ligą. Jos metu sutrinka natūralios ašarų plėvelės funkcija. Ašarų plėvelę sudaro 3 sluoksniai: išorinis riebalinis, vidurinis vandeninis ir vidinis gleivinis. Kai dėl tam tikrų priežasčių pažeidžiamas kuris nors sluoksnis, ašaros nesilaiko akies paviršiuje ir pasireiškia ašarojimas. 

16) Mitas. Prie dirbtinių ašarų galima priprasti. 

Tiesa. Su šiuo mitu neretai tenka susidurti akių gydytojo praktikoje, kai dėl sausų akių ligos rekomendavus dirbtines ašaras pacientai klausia, kiek laiko jas reikia lašinti ir ar akys nepripras. Reikia suprasti, kad dirbtinės ašaros tėra papildoma drėkinimo priemonė tuo atveju, kai pačios akys dėl tam tikrų priežasčių neužtikrina stabilios ašarų plėvelės ir komforto. Todėl jas lašinti reikia tol, kol jaučiami simptomai ir akys pripranta ne kiek prie papildomų ašarų, kiek prie komforto, kuris yra būtinas įprastai akių fiziologijai. Nesant sausos akių ligos požymių ar kitų nusiskundimų dirbtinių ašarų lašinti nereikia. Plačiau apie sausų akių ligą ir dirbtines ašaras rasite 2019 metų birželio mėnesio numeryje. 

17) Mitas. Matymo blogėjimas – įprastas senatvei būdingas dalykas. 

Tiesa. Mitas klaidingas, kadangi didžiąją dalį regėjimo problemų galima gydyti. Dažniausiai pasitaikanti – presbiopija, kai po 40 metų silpnėja matymas iš artimo atstumo, lengvai koreguojama akiniais į artį. Senatvinio lęšiuko sudrumstėjimo (kataraktos) operacija – viena dažniausiai pasaulyje atliekamų operacijų, žymiai pagerinančių matymą. Žinoma, kai kurios su vyresniu amžiumi siejamos ligos, kaip glaukoma ar senatvinė geltonosios dėmės degeneracija, gali negrįžtamai pabloginti regėjimą, tačiau ankstyva diagnostika ir ankstyvas gydymas gali sulėtinti ar apsaugoti nuo regėjimo netekimo. Plačiau apie matymo sutrikimus ir jas lemiančias priežastis rasite 2021 m. spalio mėnesio numeryje. 

18) Mitas. Katarakta – tik senų žmonių liga. 

Tiesa. Nors katarakta (sudrumstėjęs lęšiukas) dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, taip yra ne visada. Retai pasitaiko įgimtos kataraktos atvejų, kai kūdikiai gimsta su sudrumstėjusiu lęšiuku. Tas dažniausiai siejama su tam tikromis vystymosi ar genetinėmis ligomis. Taip pat lęšiukas gali sudrumstėti akių traumos atveju dėl buko smūgio į lęšiuką (trauminė katarakta), ilgą laiką naudojant medikamentus (gliukokortikoidus), ir gali išsivysti anksčiau esant cukriniam diabetui. Plačiau apie kataraktą rasite 2021 m. vasario mėnesio numeryje. 

19) Mitas. Akys ir sisteminės ligos neturi nieko bendro. 

Tiesa. Mitas 100 procentų klaidingas, kadangi akys kaip tik turi labai daug bendro su mūsų organizmo būkle ir kitomis ligomis. Plačiau apie akis ir sistemines ligas rasite 2021 m. gruodžio mėnesio numeryje. 

20) Mitas. Neturint ligų tikrintis akių nereikia. 

Tiesa. Iš dalies klaidingas mitas. Mokyklinio amžiaus vaikams net ir esant geram matymui akis būtina profilaktiškai tikrinti 1 kartą per metus. Suaugusiems žmonėms, neturintiems rizikos veiksnių, tokių kaip tam tikros akių ligos, refrakcijos ydos, šeimoje buvę akių ligų atvejai ar naujai atsiradę simptomai, tikrintis akis galima tik esant nusiskundimų. Net ir nesant jų, sulaukus 40-ies rekomenduojama pirmą kartą profilaktiškai atlikti išsamų akių ištyrimą. Esant tam tikriems rizikos veiksniams akių patikrų reguliarumas priklauso individualiai nuo akių ligų gydytojo rekomendacijų. 

21) Mitas. Akį galima transplantuoti. 

Tiesa. Deja, bet tai tikrų tikriausias mitas. Šiuo metu visos akies, kartu su visomis struktūromis persodinti neįmanoma dėl akies sudėtingumo. Nupjovus iš akies išeinantį regos nervą šios jungties atstatyti neįmanoma. Tiesa, kai kurias akies struktūras transplantuoti galima. Kalba eina apie rageną, jos transplantacijos atliekamos tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Plačiau apie ragenos transplantacijos galimybes ir perspektyvas rasite 2019 m. balandžio mėnesio numeryje. 

22) Mitas. Akių operacijų metu akis išimama ir įstatoma atgal. 

Tiesa. Šį mitą pasilikome pabaigai. Galbūt iš šono žiūrint skamba juokingai, tačiau kai kurie žmonės iš tiesų taip galvoja! Ir tikrai tai nėra tiesa – visos operacijos ar manipuliacijos atliekamos aplink akį ar akies viduje, neišimant jos iš akiduobės. Akis laikosi akiduobėje ne ant plauko – yra daugybė audinių ir struktūrų, pradedant akį judinančiais raumenimis, baigiant regos nervu, kurių dėka akį iš savo vietos pajudinti yra gana sudėtinga. Tad būkite ramūs – akių chirurgai tikrai neišima ir kaip su kamuoliuku su akimi nežaidžia. 

 

Nuotrauka: Gydytojai oftalmologai praktikoje nuolat susiduria su klaidingais teiginiais apie akis ir regą / www.pexels.com nuotr. 

Akių gydytojos ir jos pacientės nuotrauka. Gydytojo kabinete prie akių tikrinimo aparato sėdi dvi moterys – viename įrenginio gale gydytoja oftalmologė, kitame – jauna mergina, kuriai tikrinamos akys. Gydytoja matoma iš nugaros pusės, nuotraukoje galima įžiūrėti tik jos šviesius, į kasą surištus plaukus ir pečius dengiantį baltą chalatą. Ji pasilenkusi prie akių tikrinimo aparato ir žvelgia jaunai merginai į akis. Pacientė smakrą padėjusi ant aparato atramos, atrodo rami, jos plaukai tamsūs, ilgi, ji vilki tamsius marškinėlius trumpomis rankovėmis. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]