Viršelio istorija

Apie sklindančią šviesą

Vaidybos kursus pradėjusi kaip vaikystės prisiminimą ir savotišką terapiją po darbo biure, tuomet vadybos specialistė Kristina Grūšelionytė svetimiems ne visuomet atviraudavo, kad taip blogai mato. Ir kad stipresni akiniai jai nepadės. Dabar mergina greit ginsis filosofijos magistro darbą, o teatras įtraukė ilgam ir laiko visa jėga. Jis suteikė daug laisvės rasti ir būti tuo, kas iš tiesų esi. 

Antrą dešimtmetį Svetlanos Šulc įkurtas neįgaliųjų Naujasis teatras vilioja šviesa, kuri gyvenimo impulsus paverčia įspūdingais spektakliais. Nebūna lengva, bet prasmės daug. Čia kūrybinį prieglobstį randa vaidinantys, grojantys, besirūpinantys tekstais ir scenos vaizdu. Ir negalia nebe tokia svarbi. Gal kaip kadaise kanarėlės angliakasiams savo elgesiu pirmosios pranešdavo apie nuodingas dujas kasykloje, taip šio teatro žmonės bando gelbėti kitus – nuo abejingumo, nejautros, skubėjimo. Ir skleidžia kanarėlės šviesą, kuria patys tiki. 

Viršelyje – spektaklio „Kanarėlės pranašystė“ akimirka. Scenoje – K. Grūšelionytė ir Olegas Dlugovskij / fotografo Karlo nuotr. 

Apvali sausio mėnesio viršelio nuotrauka. Joje – akimirka iš spektaklio „Kanarėlės pranašystė“. Jauna moteris ir vyras tamsoje neša šviečiantį žibintą – kanarėlės narvelį. Tiek moteris, tiek vyras nuotraukoje matomi maždaug nuo liemens iki viršugalvio, kiek pasisukę dešiniuoju profiliu. Juos supa tamsa, tačiau jų veidai apšviesti šilta žibinto šviesa. Moteris liekno kūno sudėjimo, tamsių plaukų, susiliejančių su tamsa. Ji ramiu, gal kiek liūdnu žvilgsniu žvelgia į žibintą, laikomą jos rankose. Moteris vilki tamsų švarką, po kuriuo apsivilkusi šviesius marškinius nėriniuota apykakle. Moteriai iš kairės stovintis vyras – mažiau ryškus, stovi kiek nutolęs. Jis vidutinio kūno sudėjimo, kiek aukštesnis už ją. Jo gilus žvilgsnis nukreiptas pirmyn, vyras taip pat atrodo liūdnas ar susimąstęs. Vyro plaukai tamsūs, trumpi, jis užsiauginęs trumpą barzdą ir ūsus, užsidėjęs akinius. Vyras vilki tamsų švarką ir šviesius marškinius. Moters rankose laikomas žibintas ovalo formos su plokščiu dugnu, maždaug pusės metro aukščio ir trisdešimties centimetrų pločio. Jis pagamintas iš metalo ar panašios medžiagos, yra kiauras, primena kanarėlės narvelį. Žibinto dugne – daugybė degančių žvakelių, kurių šviesa blausiai apšviečia moterį ir vyrą. Nuotrauka atrodo magiška, paslaptinga ir primenanti tam tikrą ritualą. 

REALUS VAIZDAS. Viršelio nuotrauka matoma didesne amplitude, dabar ji – stačiakampė. Didesnė amplitudė leidžia pamatyti didesnę dalį moterį ir vyrą supančios tamsos. 

PROTANOPIJA. Tą patį vaizdą matome ne tokį spalvotą, kaip realų. Jis neatrodo visiškai juodai baltas, tačiau gana stipriai išblanksta ir įgauna rudą atspalvį. 

GLAUKOMA. Kairėje nuotraukos pusėje nesimato moters dešiniojo peties ir dalies viršugalvio. 

DIABETINĖ RETINOPATIJA. Visiškai aptemdytas nuotraukos kairysis apatinis kampas, dėl to nesimato kairėje nuotraukos pusėje matomos moters kūno dalies nuo liemens iki pečių, o likusioje nuotraukos dalyje vaizdą protarpiais uždengia nedidelės tamsios dėmės. 

KATARAKTA. Visas matomas vaizdas toks pat kaip realiame vaizde, tik visiškai susiliejęs, dėl to smulkesnės detalės nėra įžiūrimos. 

TINKLAINĖS ATŠOKA. Apatinėje nuotraukos dalyje nesimato moters kūno dalies nuo liemens iki krūtinės, vyro kūno dalies nuo liemens iki pečių ir beveik visos žibinto apatinės dalies – degančių žvakių. Likusioji nuotraukos dalis ryški. 

AMŽINĖ GELTONOSIOS DĖMĖS DEGENERACIJA. Nematome paties nuotraukos centro – visiškai nesimato moters veido ir dalies žibinto. 

PIGMENTINIS RETINITAS. Matomas tik pats nuotraukos centras, kuris yra ovalo formos – jame galima įžiūrėti tik moters veido dalį nuo kaklo iki kaktos bei dalį žibinto.