Redakcijos skiltis

Kiekvienas turime savo darbinį ir asmeninį matą, kaip vertiname praėjusį laiką – sveikata, įveiktomis viršukalnėmis, vertingais darbais, tvirtais jausmais, sukaktimis... Bet baigiantis metams kaskart nori nenori visi grįžtelime atgal ir bent mintimis perbėgame praėjusiuosius: kas svarbaus įvyko, kas planuota, kas, galbūt, nepavyko. Žurnalo kūrėjai, dirbantys dėl skaitytojų, savo bendruomenės, platesnės visuomenės – kad būtų draugiškiau, teisingiau gyventi, taip pat nėra išimtis. Atsivertę kas mėnesį išeinančius numerius, galime tarsi kokie matematikai suskaičiuoti – per metus aprašėme virš trisdešimt skirtingo amžiaus mūsų žmonių istorijų, nelengvai ar išradingai surandamų išeičių iš įvairių situacijų; įkvėpimo gyventi ir skirtingo gyvenimo skonio kokį dešimtį kartų ieškojome supažindindami su įdomiais žmonėmis ne vien iš savo bendruomenės. Bent dešimtį ir daugiau kartų kvietėme analizuoti, diskutuoti, susipažinti su mums svarbiais teisiniais ir politiniais sprendimais, įvykiais, sužinoti technologijos naujienas, panirti į vis labiau mums ranką tiesiantį meną ar prisiminti organizacijos istorinius dalykus. Kartu žygiavome, sėdėjome diskusijose, teatre, posėdžių ar sporto salėje, klausėmės, skambinome, tikslinomės. Bene dvidešimt jūsų paklausėme, kaip kūno negalios nelaikyti gyvenimo nuosprendžiu. Ir dalijomės, dalijomės per visą Lietuvą jūsų istorijomis. Bet kas tie skaičiai – vien jais nedaug pasakysi! 

Dėkoju, kad esate kartu su žurnalu, kad esate jo dalis. Šiais pandeminio pasaulio pertvarkymo ir viso ko brangimo laikais, kai karts nuo karto prašmėžuoja periodinės spaudos reikalingumo klausimas apskritai, kiekvienas iš jūsų mums labai svarbus. Žinau, kad kiek nuskriausti lieka tie žurnalo skaitytojai, kurie skaito brailio raštu ir vis dar sunkiai jaukinasi naująjį brailio rašto standartą. Apskambinome nemažai jūsų, kone pusę brailio žurnalo prenumeratorių. Yra keletas kategoriškų nuomonių, yra prašymų ir pageidavimų, dauguma jūsų suprantate, kad standarto faktas jau įsitvirtina visos Lietuvos mastu. Patikinu, jei būtų lengvas techninis sprendimas prisitaikyti prie kiekvieno skaitymo poreikių, nedvejodami taip ir padarytume. Kol kas jo nerandame, tad labai tikimės jūsų supratingumo ir palaikymo. Mūsų visų vienas kitam. Argi ne tai svarbiausia ne tik baigiant metus, bet ir visuomet? 

Sveikatos, vilties ir tikėjimo pasitinkant šv. Kalėdas ir Naujuosius! 

Ginta Čingaitė-Kiznienė 

G. Čingaitės-Kiznienės nuotrauka. Jauna, vidutinio sudėjimo moteris stovi apsnigtame parke šalia medžio. Ji šypsodamasi žvelgia tiesiai į skaitytoją. Moters plaukai tamsūs, šiek tiek dengia pečius. Ji dėvi ilgą šviesų švarko tipo megztinį, kurio kišenėse slepia rankas, kaklą dengia lengvai užmestas languotas šalikas ar skara. Aplink – daug sniego.