Pro plyšinę lempą

Aistė Varoniukaitė, [email protected], LSMUL Kauno klinikų Akių ligų klinikos gydytoja oftalmologė

Spalvą keičiančios akys

Ar žinojote, kad Jūsų akių spalva yra unikali ir niekas kitas pasaulyje neturi lygiai tokio paties atspalvio akių? Visi gimstame turėdami genetiškai nulemtą tam tikrą akių spalvą – ruda, mėlyna, žalsva, pilkšva, gelsva, o visiems akių atspalviams apibūdinti ir žodžių neužtektų. Mūsų akių spalvą nulemia rainelė – tarp ragenos ir lęšiuko esanti plona žiedinė struktūra, atsakinga ne tik už akių spalvą, tačiau ir už vyzdžio susitraukimą ir išsiplėtimą. Rainelė reikalinga ne tik dėl grožio, tačiau veikia tarsi fotoaparato objektyvo diafragma ir reguliuoja į akies vidų patenkantį šviesos kiekį. 

Kodėl mėlynos akys iš tiesų nėra mėlynos? 

Rainelę sudaro išorinis (stroma) ir vidinis (pigmentinio epitelio ląstelių) sluoksniai. Rainelės spalva priklauso nuo pigmento melanino kiekio šiuose sluoksniuose. Rudakių rainelės visuose sluoksniuose gausu tamsiai rudos spalvos pigmento. Tuo tarpu šviesesnių rainelių savininkai tamsaus pigmento turi nedaug ir tik vidiniame sluoksnyje, o stromoje pigmento nėra. 

Įdomu tai, kad mėlynos spalvos akys iš tiesų nėra mėlynos – jose nėra jokio ,,mėlyno“ pigmento. Tad kodėl kai kurios akys atrodo mėlynos? Mėlyną spalvą matome dėl fizikinio šviesos triuko. Plačiau nelendant į fizikos subtilybes – taip yra dėl Tindalio efekto, kai mėlynos šviesos bangos, patekusios į mėlynakių rainelę, yra išsklaidomos ir atspindimos. Žalių akių savininkai turi šiek tiek daugiau pigmento melanino, todėl šviesa išsklaidoma mažiau. O rudakių rainelėje esantis rudas pigmentas visiškai sugeria šias bangas ir mėlynos spalvos visai nematome. 

Kokia akių spalva populiariausia? 

Mokslininkai teigia, kad prieš 10 tūkstančių metų visi pasaulio žmonės turėjo tik rudos spalvos akis, kol vieno vienintelio iš protėvių organizme neįvyko geno, kontroliuojančio melanino produkciją, mutacija ir pažėrė spalvų gamą būsimų kartų akims. Anksčiau buvo manoma, kad tik vienas genas nulemia akių spalvą ir pagal tėvų akis galima nuspėti būsimo kūdikio akių spalvą. Ruda spalva vadinama dominantine, o mėlyna recesyvine ir pagal genų paveldėjimo dėsnius galima apskaičiuoti tikimybes. Tačiau naujesnių tyrimų duomenys priskaičiuoja net 16 ir daugiau genų, atsakingų už akių spalvą. Štai kodėl vienodą akių spalvą turintiems tėvams gali gimti kūdikis su visiškai kitokia akių spalva, nei prognozuota. Daugiausia žmonių pasaulyje – daugiau nei pusė, o kai kuriais duomenimis net 70–79 proc., – turi rudos spalvos akis. Štai žalia akių spalva – rečiausia ir tik apie 2 proc. gali pasigirti šia unikalia rainelės spalva. 

Melanino galime rasti ne tik rainelėje, tačiau ir plaukuose bei odoje. Šis pigmentas apsaugo nuo pavojingų šviesos spindulių juos sugerdamas. Todėl rudos akys, kaip ir tamsesnė oda labiau paplitusios šilto klimato Afrikos ir Azijos šalyse. Rytų Europoje dažnesnė akių spalva – mėlyna kartu su šviesesne odos spalva, o, pavyzdžiui, Islandijoje rudakių apskritai yra mažuma. 

O kas nutinka, kai melanino nėra nė viename rainelės sluoksnyje? Yra tokia būklė, vadinama albinizmu, kai rainelėse, plaukuose ir odoje visai nėra arba yra labai mažai melanino. Albinosų akių spalva dažniausiai būna šviesiai mėlyna, tačiau kartais gali atrodyti net rausva ar rožinė dėl persišviečiančių kraujagyslių tinklo. 

Kai kurių žmonių akių spalva skirtinga nuo gimimo 

Reta būklė, būdinga mažiau nei 1 proc. populiacijos, kai žmogaus rainelių spalva skiriasi, vadinama heterochromija. Abiejų akių rainelių spalva gali skirtis visiškai, pavyzdžiui, vienos akies rainelė ruda, o kitos – melsva, arba gali būti dalinė heterochromija, kai vienos akies rainelės dalis yra kitos spalvos, pavyzdžiui, abiejų akių rainelės melsvos, tačiau vienos rainelės apatinėje dalyje stebimas rudos spalvos kvadrantas. Ši būklė dažniausiai pasireiškia nuo pat gimimo, tačiau kai kuriais atvejais būdinga tam tikrų sindromų metu, pavyzdžiui, Sturge-Weber sindromas. Dažniausiai skirtinga rainelių spalva visiškai nepavojinga, regėjimui nekenkia ir suteikia išvaizdai nepamirštamo unikalumo. Turbūt žymiausias heterochromijos pavyzdys – Holivudo aktorė Kate Bosworth, galinti pasigirti vienos akies melsva, kitos akies melsva ir pusiau rusva akies rainele. 

Ar gali akys pakeisti spalvą? 

Dažniausiai akių spalva nesikeičia, tačiau kai kurios būklės ar ligos retsykiais gali lemti rainelės spalvos pasikeitimą bėgant metams. 

Rainelėje, kaip ir odoje, gali atsirasti rusvesnės intensyvesnės spalvos apgamai, kurie yra melanino turinčių ląstelių – melanocitų – sankaupa. Įprastai, kaip ir odos apgamai, jie yra nepavojingi, tačiau retai gali supiktybėti ir tapti melanoma. Todėl pastebėjus naujai atsiradusį ar didėjantį apgamą rainelėje būtina kreiptis į akių gydytoją patikrai. Be apgamų rainelėje gali būti darinukų, vadinamų Lišo mazgeliais. Dažniausiai jie pastebimi apžiūrint akių gydytojui plyšine lempa, tačiau kartais matomi ir plika akimi. Šie mazgeliai siejami su genetine nervų sistemos liga neurofibromatoze, kai panašūs mazgeliai auga ir kitose organizmo vietose. Tiek rainelės apgamai, tiek Lišo mazgeliai dažniausiai neturi įtakos regėjimui, tačiau lemia akių spalvos skirtingumą ir ypač aiškiai matomi šviesesnėse akyse. 

Rainelės spalvos pasikeitimą taip pat lemia uždegiminiai procesai. Vienas jų – Fukso (Fuchs) heterochrominis iridociklitas – lėtinis priekinių akies struktūrų uždegimas, kurio vienas iš simptomų – rainelės atrofija. Rainelė pamažu netenka pigmento, todėl keičiasi jos spalva. Liga dažniau pasireiškia tik vienoje akyje, todėl rudakiams spalvos pasikeitimas tampa gana ryškus, vienos akies buvusi ruda rainelė tampa melsva ar pilkšva dėl anksčiau aprašyto šviesos išsklaidymo fenomeno. Taip pat rainelės pigmento netekimą skatina uveitas, ypač virusinės kilmės. Uveitas dažniausiai yra ūminė būklė, reikalaujanti intensyvaus gydymo ir akių gydytojo sekimo, o dėl vyraujančio uždegimo rainelė tam tikrose vietose netenka pigmento, vystosi segmentinė atrofija ir paveiktoje akyje rainelė vietomis gali pakeisti spalvą. Rainelės spalvos pasikeitimas dėl pigmento ištrupėjimo taip pat būdingas ir neuždegiminės kilmės ligai – pigmento dispersijos sindromui, kuris neretai sukelia pigmentinę glaukomą ir reikalauja specialaus gydymo. 

Akys gali atrodyti skirtingų spalvų ir dėl vyzdžių asimetrijos – anizokorijos, apie kurią plačiau rašėme balandžio numeryje. Dėl tam tikrų ligų ar būklių nuolat išsiplėtus vienam vyzdžiui pažeistoji akis atrodo tamsesnė ir sudaro asimetriją tarp abiejų akių, nors rainelės pigmento pokyčių nėra. Žymiausias pavyzdys – legendinis dainininkas Deividas Bouvis (David Bowie), kurio vienos akies vyzdys po traumos liko išsiplėtęs ir dėl to atrodė, kad akių spalva skiriasi. Tad vyzdžio ir rainelės sutrikimai gali būti ir kaip liekamieji reiškiniai po rimtų akių traumų, kai mechaniškai sužalojama rainelė ar dėl traumos prikraujuoja į akies priekinę kamerą (hifema), kraujas užstoja rainelę ir akis atrodo tamsiai raudonos spalvos. Ypač dažnai tai pasireiškia bukos traumos metu: turbūt pačios populiariausios Skubios pagalbos skyrių akių traumų kabinetuose sutinkamos traumos – šampano kamščiui, teniso kamuoliukui ar atšokusios malkos gabalui pataikius tiesiai į akį. 

Su rainelės ligomis nesusijusios būklės, galinčios lemti skirtingą akių spalvą, yra įvairios. Tai gali būti ir glaukomai gydyti skirtų prostaglandinų grupės vaistų lašinimas, lipidų („arcus senilis“) ar vario (Kaizerio-Fleišerio (Keyser Fleischer) žiedas) sankaupos lanku ragenos kraštuose. Taip pat ir intensyvus lęšiuko drumstėjimas – katarakta keičia akies spalvą, nes už vyzdžio esantis lęšiukas galutinėse sudrumstėjimo stadijose įgauna pilkšvą ar net pieno baltumo spalvą. 

Ar galima specialiai pakeisti akių spalvą?  

Šiais laikais sukurta lengvai prieinamų specialių spalvotų kontaktinių lęšių. Jie gaminami tiek su dioptrijomis ir skirti koreguoti refrakcijos ydą, tiek be dioptrijų – kosmetiniais tikslais. Kontaktinis lęšis dedamas ant akies paviršiaus ir gali paryškinti, patamsinti ar kardinaliai pakeisti vienos ar abiejų akių spalvą – nuo rudos iki dangaus melsvumo žydros, nuo žalios iki dervos juodumo tamsios. Jungtinėse Amerikos Valstijose ypač populiarūs spalvoti ar net su įvairiais raštais teminiai kontaktiniai lęšiai, kurie populiarumą įgauna per tokias šventes kaip Helovinas. Tačiau labai svarbu spalvotus kontaktinius lęšius pasirinkti pasitarus su specialistu ir pirkti tik iš patikimų tiekėjų optikose, kadangi dėl specialiai dažomo lęšio paviršiaus ne visi lęšiai gali tikti įprastai nešioti. Taip pat labai svarbu laikytis gamintojo nurodytų instrukcijų, nes neteisingas tokių lęšių nešiojimas gali baigtis skaudžiomis komplikacijomis regėjimui. 

Dirbtinai pakeisti rainelės spalvą galima ir operacijos metu į akies vidų įdedant dirbtinį rainelės implantą. Šiuo metu rainelės implantai kosmetinėms indikacijoms nėra patvirtinti nei Amerikos maisto ir vaistų asociacijos (FDA), nei Europos vaistų agentūros (EMA). Užsienio akių gydytojai dalijasi liūdnesnėmis patirtimis, kadangi tokios operacijos neretai baigiasi ilgalaikėmis komplikacijomis, kaip glaukoma, katarakta ir ragenos pažeidimas, reikalaujantis ragenos transplantacijos. Todėl dirbtiniai rainelės implantai patvirtinti tik esant indikacijoms ir tokioms ligoms, kaip įgimtas arba potrauminis visiškas ar dalinis rainelės nebuvimas – aniridija. 

Taigi įprastai unikalus akių rainelės atspalvis mus lydi nuo pat gimimo iki senatvės. Įdomu tai, kad po gimimo kai kurių kūdikių akys kelias dienas ar net mėnesius atrodo melsvos dėl nevisiškai išsivysčiusios rainelės stromos pigmentacijos, tačiau laikui bėgant keičia spalvą, kol apie 9 mėnesį nusistovi galutinė akių spalva, su kuria gyvename visą likusį gyvenimą. Tačiau pastebėjus gana ryškų akių spalvos pasikeitimą būtina apsilankyti pas akių gydytoją akims ištirti ir priežasčiai nustatyti. 

Nuotrauka: Nors skirtingos akių rainelės spalvos dažniausiai nereiškia pavojaus regėjimui, yra būklių, kai būtina apsilankyti pas akių gydytoją ištyrimui / www.pinterest.com nuotr. 

Vaiko akių nuotrauka. Iš labai arti matomas vaiko veidas nuo nosies vidurio iki antakių viršaus. Pačiame centre – vaiko akys su heterochromijos požymiais. Dešinė vaiko akis sveika, rainelė šviesios spalvos, tačiau kairės akies rainelės spalva visai kitokia – tamsi, atrodo beveik susiliejusi su vyzdžiu. Vaiko žvilgsnis atrodo gilus, akis gaubia tankios blakstienos, o virš akių – vešlūs antakiai.