Viršelio istorija

 

Apie (ne)matomą pasaulį


 

Kartais mes atrodome kaip regintys, ypač pažįstamoje aplinkoje, tarp pažįstamų žmonių, daiktų. Bet būna kokia situacija, pavyzdžiui, reikia kažką perskaityti, plieskia ryški šviesa, pakliūni tarp blizgančių veidrodžių, grindų, stiklinių atitvarų, ar atvirkščiai – užklumpa prietema – aplinkiniai greit supranta, kad kažkas su mumis ne taip. Tada silpnaregis tampa panašus į neregį. Tik prastai matantysis neturi baltosios lazdelės, ir daug kas spėlioja, kodėl jo eisena kažkokia neaiški, ko taip atsargiai lipa laiptais... „Užsidėk akinius ir matysi!“ Nepaaiškinsi kiekvienam, kad yra tokių ligų, kai jokie akiniai, kontaktiniai lęšiai ir jokios operacijos padėti negali. 

Galime lažintis, kad kiekvienas pažįstate bent vieną silpnai matantį žmogų. Nebūtinai senyvą, kokiais visi būsime ar jau esame. Bent kartą parduotuvėje jūsų kažkas yra paprašęs pažiūrėti kainos, o poliklinikoje ir institucijų koridoriuose – darbo grafiko ar mažo skelbimėlio, kad ieškomas darbuotojas šiandien apskritai nedirbs. Parašyta smulkiom raidytėm. Užklijuota aukščiau akių lygio. Jei esate neabejingi tiems, kuriems dėl silpnos regos kaskart reikia klausti, aplink save skatinkite kurti pasaulį, matomą visiems! 

Mindaugo Kavaliausko nuotr. 

 

Apvali viršelio nuotrauka. Joje – garbaus amžiaus vyras, nufotografuotas iš arti kiek iš aukščiau. Jis matomas nuo pečių iki viršugalvio, šiek tiek pasisukęs kairiuoju profiliu. Senolis stovi autobusų stotelėje ir pro dešinėje rankoje laikomą didinamąjį stiklą žvelgia į ant stulpo pakabintą, kiek aukščiau akių lygio esantį miesto autobusų tvarkaraštį. Vyriškis – liekno kūno sudėjimo, trumpų žilų plaukų, galvą iškėlęs aukštyn ir žvilgsnį nukreipęs į didinamąjį stiklą, kuris atrodo šiek tiek nešvarus. Vyro akys plačiai atmerktos, mėlynos spalvos, lūpos sučiauptos, kakta šiek tiek suraukta, vyras bando įžiūrėti smulkiu šriftu atspausdintą maršrutų tvarkaraštį, atrodo susikaupęs ir ramus. Ant galvos jis užsidėjęs šviesią kepurę su snapeliu, prie kaktos prigludę akiniai tamsintais stiklais. Vyras vilki juodą odinę striukę, iš po kurios kyšo šviesių languotų marškinių apykaklė. Vyriškiui už nugaros, antrame nuotraukos plane, matomos dvi autobusų stotelėje sėdinčios, nugara nusisukusios garbaus amžiaus moterys, vilkinčios šviesiais paltais. Kiek toliau nuo stotelės matomas nemažas susirinkusių žmonių būrys. 

 

REALUS VAIZDAS. Viršelio nuotrauka matoma didesne amplitude, dabar ji – stačiakampė. Didesnė amplitudė leidžia pamatyti didesnę dalį autobusų stotelės – dabar matomas po tamsiai mėlynos spalvos konstrukcija esantis tamsiai rudas medinis suoliukas, ant kurio sėdi dvi pagyvenusios moterys. Be to, galima pamatyti daugiau netoli stotelės susibūriavusių žmonių. 

 

PROTANOPIJA. Tą patį vaizdą matome ne tokį spalvotą, kaip realų. Jis neatrodo visiškai juodai baltas, tačiau gana stipriai išblanksta ir įgauna rudą atspalvį. 

 

GLAUKOMA. Nuotraukos centras vis dar ryškus, spalvos nepakitusios, tačiau nuo centro į šonus vaizdas po truputį blanksta, kol galiausiai nuotraukos kampuose vaizdas visai nematomas. Kairėje nuotraukos pusėje nebesimato autobusų tvarkaraščio. 

 

DIABETINĖ RETINOPATIJA. Visiškai aptemdytas nuotraukos kairysis apatinis kampas, dėl to nesimato dalies autobusų tvarkaraščio, vyriškio krūtinės ir dalies veido, o likusioje nuotraukos dalyje vaizdą protarpiais uždengia nedidelės tamsios dėmės. 

 

KATARAKTA. Visas matomas vaizdas toks pat kaip realiame vaizde, tik visiškai susiliejęs, dėl to smulkesnės detalės nėra įžiūrimos. 

 

TINKLAINĖS ATŠOKA. Apatinėje nuotraukos dalyje nesimato vyriškio krūtinės ir pečių bei dalies stotelės. Likusioji nuotraukos dalis ryški. 

 

AMŽINĖ GELTONOSIOS DĖMĖS DEGENERACIJA. Nematome paties nuotraukos centro – beveik visiškai nesimato vyriškio veido ir kiek toliau stotelėje sėdinčių dviejų garbaus amžiaus moterų. 

 

PIGMENTINIS RETINITAS. Matomas tik pats nuotraukos centras, kuris yra ovalo formos – jame galima įžiūrėti dalį vyriškio veido – kairįjį skruostą, dalį nosies, kairiąją akį ir dalį kaktos bei dvi stotelėje sėdinčias garbaus amžiaus moteris, matomas nuo krūtinės iki viršugalvio. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]

 

Spaudos, radio ir televizijos rėmimo fondas remia rubriką