Pro plyšinę lempą

Aistė Varoniukaitė, [email protected] LSMUL Kauno klinikų Akių ligų klinikos gydytoja rezidentė

Akies infarktas – ką reikia žinoti?

Tikriausiai žodžiai infarktas ir insultas daugumai asocijuojasi su skubiomis širdies ar smegenų ligomis. Visuomenėje įprasta infarktą sieti su širdies kraujotakos sutrikimu, o insultą – su galvos smegenų kraujotakos sutrikimu. Tačiau ar gali infarktas ir insultas paveikti akis? Jei taip, ar tai pavojinga? Kokie simptomai įspėja apie gresiantį kraujotakos sutrikimą ir ar įmanoma to išvengti? 

Prieš pradedant gilintis į tokį mažą, tačiau svarbų organą – akis, būtina trumpai paaiškinti, kas yra kraujotakos sutrikimai ir kodėl jie tokie pavojingi. Infarktai ir insultai priskiriami kraujotakos sutrikimams, kai dėl užsikimšusios kraujagyslės sutrikdoma įprasta kraujo tėkmė ir sumažėja tam tikro organo aprūpinimas arteriniu krauju ir deguonimi, be kurio prasideda ląstelių žūtis. Kraujagyslės užsikimšimo priežastys yra pačios įvairiausios ir gali būti nulemtos aterosklerozės, cukrinio diabeto, kraujagyslės spindžio užkimšimo dėl embolijos (dažniausiai dėl cholesterolio) ar trombozės (dėl kraujo krešuliuko), kraujagyslės užspaudimo iš išorės (įvairūs augliai), kraujagyslės nevalingo susitraukimo (spazmo) dėl rūkymo ar dar daug kitų retesnių priežasčių. Jei kraujotakos sutrikimas įvyksta širdį maitinančiose kraujagyslėse ir sutrikdomas širdies raumens aprūpinimas deguonimi (išemija) – būklė vadinama miokardo infarktu, o jeigu sutrikdoma galvos smegenų kraujotaka – būklė vadinama galvos smegenų insultu. Tačiau kraujotakos sutrikimas gali įvykti bet kuriame organe, kuris turi kraujotaką – ne tik širdyje ar galvos smegenyse, tačiau ir inkstuose ar akyse. 

Akies kraujotakos specifika 

Akies kraujotakos sutrikimai skirstomi į arterijų (kuriomis deguonimi prisotintas kraujas pasiekia organus) ir venų (kuriomis kraujas išteka iš organų) sutrikimus. Su akies kraujotaka susijusios ligos – išeminė optikopatija, išeminis akies sindromas, centrinės tinklainės venos trombozė ir centrinės tinklainės arterijos nepraeinamumas, į kurį daugiau ir bus gilinamasi straipsnyje. 

Centrinės tinklainės arterijos nepraeinamumas, dar vadinama centrinės tinklainės arterijos embolija arba okliuzija, įvyksta tuomet, kai užsikemša pagrindinė tinklainę maitinanti arterija. Ši arterija yra labai svarbi užtikrinant tinklainės aprūpinimą deguonimi. O tinklainė yra akies vidų išklojanti plona skaidri plėvelė, kuri apšviesta atrodo raudona ir yra atsakinga už į akį patekusios šviesos pavertimą nerviniu impulsu, kurį smegenys paverčia regimuoju vaizdu. Tad be tinklainės negalėtume matyti aplink esančių vaizdų. Įvairių mokslinių tyrimų duomenimis, tinklainės ląstelės be kraujotakos gali išbūti gyvybingos tik iki 90–100 minučių ir žuvusios neatsinaujina, todėl bet koks kraujo tėkmės sutrikdymas gali nulemti negrįžtamą ląstelių žūtį ir sąlygoti aklumą. 

Šią ligą gali sukelti bet kokie sisteminiai rizikos veiksniai, kurie yra siejami ir su širdies ar galvos smegenų kraujotakos sutrikimu – aukštas kraujo spaudimas, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, cukrinis diabetas, rūkymas, kontraceptinių medžiagų naudojimas, paveldimos kraujo ligos ar kita. Liga pasireiškia vidutiniškai vienam iš šimto tūkstančių gyventojų per metus, dažniau būdinga vyresnio amžiaus žmonėms, dažniausiai virš 60 metų amžiaus, tačiau nors ir labai retai, gali pasireikšti ir jaunesnio amžiaus pacientams, pavyzdžiui, dėl „Susac“ sindromo. Neretai, labiau paklausinėjus, pacientai prisimena, kad seniau taip pat pasitaikydavo laikinų regos išnykimo epizodų, trunkančių kelias sekundes ar minutes, kurie dar vadinami „amaurosis fugax“ ir signalizuoja apie kraujotakos sutrikimus. 

Kraujotakos sutrikimų akyse simptomai ir diagnozė 

Simptomai dažniausiai prasideda labai greitai – staiga be skausmo dingsta vienos akies matymas (centrinės tinklainės arterijos nepraeinamumas) arba dalis matymo lauko (centrinės tinklainės arterijos šakos nepraeinamumas) priklausomai nuo to, kuri arterijos dalis užkemšama. Dažniausiai į Priėmimo skyrių atvykę pacientai gali gana konkrečiai, valandų tikslumu, nusakyti, kada atsirado simptomai. Palyginti dažnai simptomai atsiranda ryte arba atsikėlus iš po nakties, tačiau nebūtinai. Dalis pacientų atvyksta skubiai atsiradus simptomams, tačiau kai kurie laukia, kol matymo sutrikimas praeis ir niekur nesikreipia. O pirmosios valandos po kraujagyslės užsikimšimo – auksinės, kai suteikus gydymą dar galima tikėtis geresnės matymo prognozės. 

Staiga pablogėjus matymui ar jam išnykus visame regėjimo lauke arba dalyje, kas dažniausiai pasireiškia viršutinio arba apatinio regėjimo lauko „iškritimu“, tarsi nusileidžia „užuolaida“, būtina kuo skubiau vykti į Priėmimo skyriaus akių ligų gydytojo kabinetą. Pacientai dažnai teisinasi, kad jų mieste, miestelyje ar rajone nėra budinčio akių ligų gydytojo, tačiau reikia pabrėžti, kad didžiuosiuose miestuose Skubios pagalbos skyriuose yra visą parą budintis akių ligų gydytojas, todėl nepriklausomai nuo paros laiko skubi pagalba suteikiama. Todėl pajutus grėsmingus simptomus tikrai geriau vykti akių gydytojo patikrai net ir iš tolimiausių Lietuvos kampelių, nes nuo to priklauso matymo prognozė. Jei simptomai nėra tokie, kokie aprašyti, tačiau kelia nerimą – visais atvejais geriau kreiptis į akių ligų gydytoją apžiūrai net ir nesant kraujotakos nepraeinamumui, nes geriau gauti reikiamą pagalbą laiku, negu praleisti „auksines“ valandas, kai joks gydymas nebepadės. 

Svarbu paminėti, kad atsiradus staigiam matymo pablogėjimui savigyda užsiimti taip pat nereikėtų. Geriau nelašinti jokių lašų ar tirpalų į akis, jų nespausti ar kitaip netyčia labiau nepakenkti. Gydymas yra gana specializuotas ir turi būti atliktas tik akių ligų gydytojo, kuris apžiūri tiek akies išorę, tiek plečiant vyzdžius apžiūri akies dugną, kuriame galima matyti centrinės tinklainės arterijos ar jos šakos nepraeinamumo požymius. Tinklainė dėl sutrikusios kraujotakos atrodo blyški, su išlikusia raudona centrine tinklainės dalimi, todėl tarp akių ligų gydytojų vadinama „vyšnios kauliuko“ požymiu. Kai kuriais atvejais akių ligų gydytojas gali matyti ir patį kraujagyslę užkimšusį embolą. Jeigu užkemšama tik nedidelė arterijos šaka, tipinio „vyšnios kauliuko“ požymio nebus, o blyški tinklainė bus stebima tik toje vietoje, kur sutrikdyta kraujotaka. Akių ligų gydytojas gali atlikti ir daugiau tyrimų, tačiau diagnozei patvirtinti užtenka akių apžiūros plačiu vyzdžiu. 

Gydymas 

Nors ir šiuo metu dar nėra klinikiniais tyrimais pagrįsto įrodyto efektyvaus gydymo, tačiau laiku nustačius diagnozę ir pradėjus gydymą, matymo prognozė kiek geresnė, negu uždelsus. Gydymo tikslas – kiek įmanoma labiau atkurti sutrikusią ir pagerinti dar išlikusią tinklainės kraujotaką. Akių gydytojas gali atlikti specialų akies masažą, mažinti akies spaudimą vietiniais lašiukais, sisteminėmis tabletėmis ar pašalinant dalį priekinės kameros skysčio atliekant paracentezę, skirti kraujagysles plečiantį gydymą, paskirti hiperbarinės oksigenoterapijos procedūrą. Labai svarbu, kad visas šis gydymas būtų skiriamas per 4 ar 6 valandas nuo kraujotakos sutrikimo, nes pavėluotai kreipiantis gydymas efekto neduoda ir matymo atsistatymo tikimybė labai maža. 

Dažniausiai didžiosiose Lietuvos ligoninėse nustačius centrinės tinklainės arterijos nepraeinamumą gydymas taikomas iki 12–24 valandų nuo simptomų atsiradimo pradžios. Taip pat labai svarbu įvertinti bendrą žmogaus būklę, kadangi pacientai su centrinės tinklainės arterijos nepraeinamumu turi didesnę galvos smegenų insulto riziką ir akies kraujotakos sutrikimas gali signalizuoti apie sistemines ligas, o kraujotakos sutrikimui įvykus širdyje ar galvos smegenyse – kainuoti gyvybę. Todėl dėl akies kraujotakos sutrikimo gydomi pacientai turi būti ištirti ir vidaus ligų gydytojo ar gydytojo kardiologo, ar neurologo, atliekant kraujo, kaklo kraujagyslių, galvos smegenų tyrimus, kardiovaskulinės sistemos tyrimus ir kitą reikalingą ištyrimą. 

Blogiausia tai, kad net ir laiku diagnozavus ir pradėjus gydymą regėjimo aštrumas priklausomai nuo kraujotakos sutrikimo dydžio gali ir neatsistatyti, tačiau laiku diagnozavus ir pradėjus gydymą dar yra vilties, kad matymas gali pagerėti. Deja, kai kuriais atvejais arterijos nepraeinamumas lemia negrįžtamą aklumą. 

Pasaulyje vyksta tyrimai, susiję su trombolize – vaistais, skirtais ištirpdyti kraujagyslę užkimšusį trombą ar embolą, tačiau kol kas šis gydymo metodas yra tik tyrimų stadijose ir tikimasi, kad ateityje bus naudingas pagerinant regėjimo prognozes. 

Taigi, svarbiausia staiga visiškai ar iš dalies dingus matymui reikėtų suklusti, neužsiimti savigyda ir skubiai vykti į Priėmimo skyrių didžiuosiuose miestuose, kurie dirba visą parą, nes kiekviena minutė svarbi ir gali nulemti regėjimo praradimą. Nors regėjimo funkcijos praradimas tiesiogiai pavojaus gyvybei nekelia, tačiau pavėluota medicininė pagalba gali lemti negrįžtamą aklumą. Labai svarbu kuo skubiau kreiptis į akių ligų gydytoją, kad būtų galima laiku suteikti reikiamą gydymą ir kiek įmanoma išsaugoti regėjimo funkciją bei išvengti aklumo. 

Nuotrauka: Staiga pablogėjus matymui ar jam išnykus, svarbu kuo skubiau kreiptis į Priėmimo skyrių / www.pexels.com nuotr. 

Iš arti matoma žmogaus kairioji akis. Nuotrauka padaryta taip, kad kairėje jos pusėje blankiai matosi nosies kraštas, o apvali žmogaus akis užfiksuota iš vidinio akies kampo pusės. Akis plačiai atmerkta, joje matyti daugybė mažų kraujagyslių, atrodo, kad žmogus išsigandęs ar įsitempęs. Tamsus akies vyzdys labai siauras, o jį gaubianti ragena primena grublėtą žemės paviršių. Akį gaubia tamsios riestos blakstienos.