Regimi neregiai

Autoriaus nuotraukaLaima Slepkovaitė, muzikologė, radijo laidų vedėja, [email protected]

Helena Keller įkvėpė Barbės kūrėjus


 

Parašas po straipsniuVisiems, greičiausiai, žinoma Barbė. Šešis dešimtmečius ji išsaugojo populiariausios lėlės titulą ir tapo kažkuo daugiau nei žaislas – popreiškiniu ir tam tikrų idėjų nešėja. Dalis tų idėjų susijusios su moters vaidmeniu visuomenėje. 2015 metais „Mattel“ pradėjo programą „Shero“ – „Herojė“, ir jos plėtiniu tapo lėlių serija, pavadinta „Įkvepiančios moterys“, kurią sudaro žymių, stiprių, įtakingų ir išties įkvepiančių moterų portretinės lėlės. Dalis jų yra vienetinės (tarp jų yra ir Lietuvos sportininkės Airinės Palšytės plastikinė minikopija), kai kurios – masinės produkcijos. Pastarųjų kolekciją šiuo metu sudaro lėlės Amelia Earhart, Frida Kahlo, Katherine Johnson, Billie Jean King, Florence Nightingale, Rosa Parks, Ella Fitzgerlad, Sally Ride, Eleanora Roosevelt, Maya Angelou, Ibtihaj Muhammad, Susana B. Anthony, Alex Morgan ir... kolekcininkų pasaulis aiktelėjo iš susižavėjimo, pasirodžius naujausiam portretui šioje galerijoje – Helenos Keller. 

Helena Keller (1880– 1968) buvo išties ypatingų gebėjimų, ryžto ir įtakos asmenybė, talentinga rašytoja, publikavusi keturiolika knygų ir šimtus esė, kuriuos rašydavo įvairiausiomis temomis, bei išdidi kovotoja už žmogaus teises. Ji prisidėjo prie judėjimo už moterų teisę balsuoti, gynė darbininkų oresnių sąlygų siekį, pasisakė už taiką ir ypač daug nuveikė įrodinėdama žmonių su negalia gebėjimus. Ji pati buvo gyvas pavyzdys ir įrodymas, kad pavienės žmogaus savybės negali apriboti jo galimybių. Ankstyvojoje vaikystėje susirgusi sunkia liga ji neteko regos ir klausos. Iš pradžių ji bendravo su namiškiais intuityvia gestų kalba, bet vėliau šeima atrado mokytoją Anne Sullivan, kuri išmokė ją žodinės kalbos ir rašto, ant jos delniuko brailio raidėmis „išrašydama“ liečiamų objektų pavadinimus. Helena išmoko ir Tadomos metodo (kai kalbančiojo tekstas suvokiamas iš judesių, palietus kalbančiojo veidą). Baigusi mokslus specialiojoje ir vidurinėje mokyklose, ji įstojo į Harvardo universiteto moterų koledžą Redklife ir jį baigdama tapo pirmąja kurčiąja nerege, įgijusia menų bakalauro laipsnį. Ir tai buvo jos turtingos ir įtakingos veiklos pradžia. 

Visi jos nuopelnai ir vaidmenys netilptų ant Barbės dėžutės, tad užrašyta tiesiog paprastai „educator“ – „pedagogė, ugdytoja“. H. Keller buvo ne tik pedagogė siaurąja žodžio prasme, bet ir švietėja, kuri atvėrė visuomenei kažką naujo apie žmogaus galimybes. Serijos pavadinimas ant pakuotės užrašytas dviem kalbomis – anglų ir brailio. Vertimą, matyt, suteikė JAV nacionalinė neregių federacija, su kuria bendradarbiaujant sukurta ši lėlė – sumanyta taip, kad ja galėtų grožėtis neregiai ir regintieji. 

Iš banguotų kaštoninių plaukų suformuota XX a. pradžios madas ir H. Keller pamėgtą stilių atitinkanti šukuosena, palaidinė – iš plono šviesaus matinio audinio su reljefiniais taškeliais, puošta nėrinių raukiniais. Sijono dryžuotas raštas skirtas reginčiųjų akiai, bet atrodo esantis malonios tekstūros. Rankose ji laiko iškalbingą aksesuarą – knygą, kurios viršelyje yra užrašas „Braille“, išverstas į brailio kalbą – išdėstytas iškiliais aukso spalvos karoliukais. 

Reginčiųjų kolekcininkų bendruomenėje lėlė tapo tikru hitu, pirmiausia dėl jos veido – panaudotas naujas ir dar nedaug variantų turintis žavingas veidelis su meilia šypsena ir duobutėmis ant žandų. Jis tikrai labai primena H. Keller bruožus ir savo grožiu bei šviežumu traukte traukia Barbės mėgėjus – vaikus ir suaugusiuosius, kurie, sužavėti jos pateikimo, įsidėmi vardą ir pasidomi asmenybės, kuriai jis priklauso, darbais. Taip H. Keller dar kartą stoja prieš didžiulę susižavėjusią auditoriją ir praneša, kad kurčioji neregė moteris suteikė pasauliui šį tą labai vertingo, kad žmogus geba galėti ir negalėti daug dalykų, ir kiekvienas yra vertas pagarbos bei galimybių atskleisti savo gebėjimus. 

 

Nuotrauka: H. Keller 

Jauna moteris pozuoja kambaryje, sėdėdama prie nedidelio staliuko, ant kurio pasidėjusi didelę storą atverstą knygą. Nuotraukoje moteris matoma nuo liemens iki viršugalvio, pasisukusi dešiniuoju profiliu. Dešinysis delnas padėtas ant atverstos knygos, laikomos virš kelių, o kairiąja ranka moteris paėmusi vieną iš siauroje vazoje pamerktų šviesių rožių ir priglaudusi beveik prie pat nosies galiuko, švelniai uosdama gėlės skleidžiamą aromatą. Helenos plaukai tamsūs, kiek garbanoti, surišti į kuoduką. Jos akys užmerktos, veide – švelni šypsena. Moteris vilki puošnius šviesios spalvos marškinius ilgomis pūstomis rankovėmis ir kaspinu ties kaklu. Ji spinduliuoja gracija ir elegantiškumu. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]

 

Spaudos, radio ir televizijos rėmimo fondas remia rubriką