Pro plyšinę lempą

  Dovilė Simonavičiūtė, LSMUL Kauno klinikų Akių ligų klinikos gydytoja oftalmologė, prof. dr. Reda Žemaitienė, LSMUL Kauno klinikų Akių ligų klinikos vadovė

Trumparegystės diagnozė ir prevencija

Trumparegystė yra dažniausiai pasitaikantis regos sutrikimas visame pasaulyje. Trumparegystės paplitimas tarp europiečių yra 30,6 proc. ir šis skaičius kasmet didėja. Lietuvos higienos instituto duomenimis, 2002 metais tarp 15–19 metų amžiaus jaunuolių trumparegystės atvejų vienam tūkstančiui gyventojų buvo 45,7, o 2019 metais – 113,8. Remiantis studijų duomenimis, manoma, kad 2050 m. apie pusė visų planetos gyventojų bus trumparegiai, iš kurių 10–20 proc. turės aukšto laipsnio trumparegystę. 

Trumparegystės klasifikacija ir priežastys 

Sveikoje akyje šviesos spinduliai lūždami praeina akies optinę sistemą ir susikerta tinklainėje. Esant trumparegystei, šviesos spinduliai yra laužiami per stipriai ir dėl to vaizdas akyje susidaro prieš tinklainę. Trumparegystė gali būti refrakcinė, kai refrakcijos yda yra nulemta ragenos ar pernelyg didelės lęšiuko laužiamosios galios, bei ašinė, kai refrakcijos yda yra išsivysčiusi dėl per didelio akies ašies ilgio. Dažniau yra nustatoma ašinė trumparegystė. 

Pagal trumparegystės dydį, trumparegystė gali būti skirstoma į nedidelio laipsnio ir aukšto laipsnio. Nedidelio laipsnio trumparegystė yra tuomet, kai refrakcijos yda yra nuo -0,5D iki -5,75D (D – dioptrija). Kai refrakcijos yda daugiau kaip -6,0D, laikoma, kad tai yra aukšto laipsnio trumparegystė. Aukšto laipsnio trumparegystė didina regėjimui grėsmingų komplikacijų, tokių kaip tinklainės atšokimas, miopinė gyslainės neovaskuliarizacija, geltonosios dėmės degeneracija, glaukoma ar katarakta, riziką bei yra aklumo vyresniame amžiuje rizikos veiksnys. 

Gali būti nustatoma ir netikra trumparegystė, kai po ilgo ir intensyvaus darbo į artį, žiūrint į tolį krumplyno raumuo neatsipalaiduoja ir išlieka susitraukęs, t. y. išsivysto akomodacinis spazmas, dėl kurio toli esantys objektai atrodo neryškūs. Diagnozavus akomodacinį spazmą gali būti rekomenduojami akių pratimai, tinkamas darbo-poilsio režimas. Neretai netikroji trumparegystė pereina į tikrąją trumparegystę. 

Tikslios trumparegystės priežastys nėra žinomos, tačiau yra aišku, kad ją lemia genetinių ir įvairių aplinkos veiksnių, tokių kaip ilgas, intensyvus darbas iš arti, skaitymas gulint, netinkamas apšvietimas dirbant, visuma. Žinoma, kad jei vienas iš tėvų yra trumparegis, tikimybė, kad vaikas bus taip pat trumparegis padidėja 3 kartus, o jei abu tėvai trumparegiai – 6 kartus. Trumparegių tėvų vaikams dažniausiai trumparegystė progresuoja iki didesnio laipsnio nei tėvų trumparegystė. Retais atvejais trumparegystė nustatoma greitai po gimimo – tai vadinama įgimta trumparegyste ir dažniausiai yra siejama su kitomis ligomis ar būklėmis. Mokyklinė trumparegystė vidutiniškai prasideda 7–8 metų amžiaus. Dažniausiai trumparegystė nustoja progresuoti sulaukus 16–18 metų, tačiau kartais progresuoja ir vyresniame amžiuje. 

Trumparegystės klinikiniai simptomai ir diagnostika 

Trumparegiai toli esančius objektus mato neryškiai, todėl dažnai į tolį žiūri prisimerkę. Kartais vaikai skundžiasi, kad vaizdas liejasi, sunku matyti lentą ar žmonių veidus, skauda galvą. Jeigu pastebite, kad vaikas žiūrėdamas į tolį prisimerkia, pradeda žiūrėti televizorių iš arčiau nei įprastai ar skaitydamas laiko knygą arti akių, reikėtų apsilankyti pas gydytoją oftalmologą. Akių patikrinimo metu yra įvertinamas regos aštrumas, refrakcija, lašinami akių lašai, kurie panaikina akomodaciją ir išplečia vyzdį. Taip pat atliekama akių priekinio segmento (ragenos, priekinės kameros, lęšiuko) ir akių dugno (regos nervo ir tinklainės) apžiūra specialiu mikroskopu. Gali būti skiriami papildomi tyrimai, siekiant geriau įvertinti akies struktūras, pavyzdžiui, regos nervą, tinklainę ar išmatuoti akies ašies ilgį. 

Kuo anksčiau trumparegystė prasideda, tuo didesnė rizika, kad augant ji išsivystys į aukšto laipsnio trumparegystę, o su kiekviena papildoma dioptrija didėja akių komplikacijų rizika. Susirgus trumparegyste pradiniai akių pakitimai būna nežymūs – drumstelės stiklakūnyje, tinklainės pigmentacijos pasikeitimas, o su tinkama optine korekcija regėjimo aštrumas būna geras. Jeigu yra aukšto laipsnio trumparegystė, gali būti pablogėjęs matymas ir į artį, o trumparegystei progresuojant akies tinklainėje gali atsirasti tokių pakitimų, kaip tinklainės plyšiai, chorioretinalinės atrofijos plotai, tinklainės periferijos degeneracijos ir kitų, kurie pablogina matymą ir gali lemti silpnaregystę ar netgi aklumą. Svarbu suprasti, kad trumparegystė nėra tik refrakcijos yda, dėl kurios reikia nešioti akinius ar kontaktinius lęšius, bet liga, kuri progresuodama gali sukelti įvairius pakitimus akyse, ypač tinklainėje, kai net su tinkama optine korekcija matymas lieka blogas. 

Rekomendacijos 

Diagnozavus trumparegystę svarbu nešioti tinkamą optinę korekciją. Atliktuose tyrimuose nustatyta, kad paskirtos optinės korekcijos nenešiojimas skatina trumparegystės progresavimą. Nuomonė, kad pradėjus nešioti akinius, akys dar daugiau silps, yra mitas. Atliktų mokslinių studijų duomenimis nustatyta, kad trumparegystės prevencijai labai svarbu būti lauke bent 2 valandas per dieną, ypač šviesiu paros metu. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vaikams riboti laiką, praleidžiamą prie televizoriaus ar kompiuterio ekranų: vaikams iki 2 metų nepatariama žiūrėti į ekranus nei minutės, vaikams nuo 2–5 metų ne daugiau negu 60 minučių per dieną. Atsižvelgiant į COVID-19 pandemijos diktuojamas sąlygas, namuose prie kompiuterio ar knygos praleidžiama daugiau laiko nei įprastai, todėl, atliekant darbus iš arti, labai svarbu palaikyti bent 30–40 centimetrų atstumą nuo akių iki knygos ar kompiuterio. Rekomenduojama dirbti ar mokytis gerai apšviestoje aplinkoje, prie stalo, ir kas 20 minučių daryti 20 sekundžių pertraukas, kurių metu reikia pažiūrėti į tolį, pavyzdžiui, pro langą ir suskaičiuoti 20 tolumoje esančių medžių ar kitų objektų. Svarbu tinkamas miego režimas, sveika, visavertė mityba. 

Diagnozavus trumparegystę gali būti skiriamas gydymas siekiant lėtinti jos progresavimą ir taip sumažinti komplikacijų riziką ateityje. Ligos progresavimui lėtinti skiriami atropino akių lašai ar specialūs kontaktiniai lęšiai. 

Atropino akių lašai šiuo metu yra vienintelis farmakologinis preparatas, skirtas trumparegystės progresavimui lėtinti. Atropinas yra vyzdžius plečiantis vaistas. Vyzdžiams plėsti naudojamas 1 proc. atropino tirpalas, o trumparegystės progresavimui lėtinti daug silpnesnės koncentracijos (0,01–0,05 proc.). Skyrus vartoti atropino akių lašus, jie yra lašinami 1 kartą per dieną, vakare, ne trumpiau nei 2 metus. 

„MiSight“ – specialūs kontaktiniai lęšiai, JAV vaistų ir maisto administracijos patvirtinti lėtinti trumparegystės progresavimą 8–12 metų vaikams. Kiti kontaktiniai lęšiai, lėtinantys trumparegystės progresavimą, yra ortokeratologiniai. Šie kontaktiniai lęšiai yra dėvimi nakties metu (apie 8 val.). Nors pirminis ortokeratologinių kontaktinių lęšių terapijos tikslas yra panaikinti optinės korekcijos poreikį dienos metu, buvo pastebėta, kad jie veiksmingai lėtina ir trumparegystės progresavimą. 

Taigi, trumparegystė vis dažniau nustatoma ir neišgydoma akių liga, kurios progresavimas gali nulemti regėjimui grėsmingų komplikacijų atsiradimą vyresniame amžiuje. Dėl to svarbu reguliariai tikrintis akis (trumparegiams vaikams kas 6 mėn.), nešioti tinkamą optinę korekciją, laikytis atitinkamo darbo-poilsio režimo, būti lauke bent 2 valandas per dieną, būti fiziškai aktyviems. LSMUL KK Akių ligų klinikos gydytojai oftalmologai ruošia kelių paskaitų kursą, kuris bus skirtas norintiems daugiau ir plačiau sužinoti apie trumparegystę, jos progresavimo kontrolę ir komplikacijas. Detalesnė informacija dėl registracijos į paskaitas bus skelbiama vėliau. 

Autorės nuotrauka: Dovilė Simonavičiūtė. Jauna moteris matoma nuo pečių iki viršugalvio, šiek tiek pasisukusi dešiniuoju profiliu. Jos plaukai tamsūs, vidutinio ilgio, garbanoti, žvilgsnis nukreiptas tiesiai į skaitytoją, moteris plačiai šypsosi ir atrodo pasitikinti savimi. 

Nuotrauka: Trumparegystės progresavimas gali nulemti regėjimui grėsmingų komplikacijų atsiradimą vyresniame amžiuje / D. Raicevičiūtės montažas 

Paveikslėlis, vaizduojantis trumparegystės progresavimą. Jame pavaizduoti du akies obuoliai, kairėje paveikslėlio pusėje – normalų regėjimą turinčio žmogaus, o dešinėje – trumparegio. Akivaizdu, kad trumparegio žmogaus akies obuolys – pailgėjęs ir nebe skritulio formos, o panašėjantis į ovalą. Numanomas šviesos spindulys trumparegėje akyje prasideda keliais milimetrais toliau nuo galutinio akies obuolio krašto, kai normalios regos – prie pat akies obuolio galinės sienelės.