Laiko juosta

Auksiniai plaukiko startai 

Tuo metu, kai Vengrijoje, Budapešte, Europos čempionate varžėsi stipriausi Lietuvos plaukikai, Portugalijoje, Madeiros saloje, vyko analogiškas žemyno neįgaliųjų plaukimo čempionatas. Tris kartus jame pergalės skonį patyrė regėjimo negalią turintis Lietuvos plaukikas Edgaras Matakas. Triskart savo rungtyse jis buvo greičiausias ir iškovojo tris aukso medalius! 

Pirmasis E. Matako laimėtas medalis – plaukiant 50 m laisvuoju stiliumi. Trenerio Ramūno Leono auklėtiniui šis Europos čempiono titulas – pirmas karjeroje. Priminsime, kad 2017 m. E. Matakas šioje rungtyje iškovojo pasaulio čempionato auksą. 50 m nuotolį Madeiroje plaukikas įveikė per 26,05 sekundės. Vienintelis priekaištas, kurį Edgaras turėjo sau – nepagerintas senojo žemyno rekordas. Anot jo paties, šis planas atidedamas ateičiai. E. Matakas buvo nepralenkiamas ir 100 metrų plaukimo krūtine rungtyje – pelnė antrąjį aukso medalį, pagerino asmeninį rekordą (1 min. 16,35 sekundės). 

Itin sėkminga E. Matakui buvo trečioji – 100 metrų plaukimo laisvuoju stiliumi – rungtis. Savo varžovus lietuvis turėjo gerokai įbauginti jau atrankos metu, kai „uraganiniu“ greičiu įveikė distanciją ir pasiekė asmeninį bei Lietuvos žmonių su negalia rekordą – 59,73 sekundės. Artimiausią varžovą iš Ispanijos jis aplenkė daugiau nei dviem sekundėmis. Finale E. Matakas demonstravo dar aukštesnį meistriškumą ir antrą kartą per dieną pagerino asmeninį rekordą – 58,83 sekundės. 

Po čempionato Lietuvos paralimpinio komiteto generalinis sekretorius Paulius Kalvelis sakė, kad oficialiai Lietuvos paralimpinė rinktinė dar nėra paskelbta, bet E. Matakas yra realiausias jos kandidatas. 

Pagal LPOK informaciją 

Nuotrauka: E. Matako grybšniai neįgaliųjų plaukimo čempionate Portugalijoje buvo triskart auksiniai / LPAK archyvo nuotr. 

Edgaro Matako nuotrauka. Jaunas plaukikas įamžintas plaukimo čempionato metu Portugalijoje. Vaikinas pozuoja baseine, apsemtas iki pat kaklo. Abiejomis rankomis plačiu mostu jis laikosi už baseino skiriamosios juostos, kuri nuo svorio kiek panirusi po vandeniu. Vaikinas tvirto kūno sudėjimo, raumeningas. Ant galvos jis užsidėjęs tamsią aptemptą plaukimo kepuraitę, ant kaktos – plaukimo akinius, jo akys užmerktos, burna praverta, atrodo, kad vaikinas pavargęs po fizinio krūvio. Kairįjį petį puošia nemaža tatuiruotė. 

Daug skaitę pirštai 

Gegužės 21-oji – mūsų organizacijos patriarcho, metraštininko, socialinių mokslų daktaro Valentino Vytauto Toločkos gimimo diena. Praėjusiais metais būtume minėję jo 90-ies metų sukaktį, deja, Valentinas šios dienos nesulaukė – išėjo į amžinybę pačioje 2019-ųjų pabaigoje. 

Egzistuoja dar viena V. V. Toločkos gimimo diena – birželio 21-oji. Tiksliau, ši data buvo įrašyta Valentino dokumentuose, jis pats teigė radęs įrodymų, kad gimė gegužės 21-ąją. Taip šios dvi datos ir įsirašė į vieno garbingiausių mūsų bendruomenės žmonių gyvenimo istoriją. 

Jau po mėnesio minėsime garbingą ir prasmingą LASS 95-metį. Lietuvos aklųjų organizacija per visą savo gyvavimą net keturis kartus yra keitusi pavadinimą, pergyveno rusų, vokiečių ir vėl rusų ilgąją okupaciją. Kad tiek laiko gyvuojam, galime teisėtai didžiuotis ir euforiškai jaustis! Kol atėjome iki dabartinės dienos, teko ištverti daug kieto vargo. Visą tą vargą socialinių mokslų daktaras V. V. Toločka sulasiojo į tris tomus Lietuvos aklųjų istorijos šaltinių. Apie tai, kaip aklųjų gyvenimas šviesėjo, surinkti straipsniai Tiflotyros tomuose. Ilgas Lietuvos aklųjų istorijos kelias, tad ir gerb. V. V. Toločkos darbų yra daug ir visi jie svarbūs. Kitas mano bičiulis Valentinas iš Jurbarko metaforiškai persako, koks mums brangus tas kūrimo laikas: „Kas atlašus, o kas pakumpęs, / Pranciškaus Daunio avim klumpes...“ Mes su šiuo Valentinu sveikindavome V. V. Toločką gegužės 21 d. su gimtadieniu ir džiaugdavomės su juo pabendravę. 

Ant Prano Daunio paminklo skulptorius ištaškavo frazę: „Iš visos širdies“. P. Daunio darbų tęsėjas, puoselėtojas ir plėtotojas V. V. Toločka triūsė tikrai iš visos širdies, kitaip nebūtų tiek gero nuveikęs. V. V. Toločka P. Daunio knygą „Vargo keliais“ vadino Lietuvos aklųjų evangelija. Jis parengė P. Daunio raštus, surinko ir sudarė apie P. Daunį atsiminimų knygą „Skleidęs šviesą tamsoje“. Jo parengta kompaktinė plokštelė „Kur liko mūs įspaustos pėdos“ sklidina nostalgiškos šilumos Kauno aklųjų mokyklai. Aš menu V. V. Toločkos žodžius iš Kauno aklųjų mokyklos 70-mečio paminėjimo: „Šventa vieta ir šventas laikas.“ Išties, kai tik aklieji išmoko brailio raštą, ėmė ranka perrašinėti knygas, kad tik kuo greičiau ir kuo daugiau žinotų, kas yra parašyta. Tos pačios pakilios dvasios ir įsitikinimo, kad mes žinotume ir neužsimirštumėme, kaip iki dabar atėjome, troško ir V. V. Toločka. 

Juozas Bartkus 

Daugiau nei prekės 

Gegužės pradžioje pradėjo veikti pirmoji regėjimo negalią turinčių žmonių rankomis pagamintų dirbinių elektroninė parduotuvė tinklalapyje neregiai.lt. Mintis sukurti tokią parduotuvę gimė labai natūraliai: pati nesu silpnaregė ar neregė, pradėjau dirbti vienoje iš LASS įstaigų – Pietvakarių centre – praeitais metais. Lankydamasi filialuose mačiau neregių ir silpnaregių gaminamus dirbinius. Supratau, kad tai yra daugiau nei daiktas ar prekė – tai emocija, reiškinys, jausmas! Skarelė, vazelė, atvirukas ar bet kuris kitas dirbinys spinduliuoja šiluma, teigiama energija. Kilo daug gerų sumanymų. Pirmiausia, noras, kad dirbiniai būtų ne tik kolekcionuojami filialų kabinetuose, bet kad pasiektų visuomenę, pristatytų, ką gali neregių ir silpnaregių bendruomenė. Kita mintis – sudaryti galimybę visiems norintiems įsigyti dirbinių, pasidovanoti sau neapsakomą emociją, o taip pat prisidėti prie regėjimo negalią turinčių žmonių noro realizuoti savo gebėjimus, įgūdžius, kurti visaverčius ekonominius, socialinius santykius. E. parduotuvė – ne tik finansinė paskata, bet ir socialinis verslas, tam tikrų procesų tvarumas, nuoseklus jų vystymasis, komandinis darbas – vieni gamina, kiti reklamuoja, realizuoja, supakuoja, pristato į paštomatą, administruoja e. parduotuvę – visi svarbūs ir reikalingi. 

Dirbinių asortimentas, neabejoju, didės, nes ne visi filialai jau pristatę savo darbus, tad siūlau sekti parduotuvės turinį. Šiuo metu galima įsigyti įvairių šilkinių skarelių, bižuterijos, atvirukų, keramikos, „Camino Lituano“ suvenyrų ir kitų gaminių. Gaminti naujos rūšies dirbinius – lietuviškojo piligriminio kelio „Camino Lituano“ suvenyrus – paskatino aklųjų ir silpnaregių bendruomenės bendrystė su „Camino Lituano“ bendruomene. Pastarosios savanorių sukurtą šv. Jokūbo kelią Lietuvoje praeitą vasarą išbandė ir mūsų žmonės. Deja, savarankiškai keliauti neregiui šis kelias dar nėra pritaikytas, tačiau išgirdę, kad yra „Camino Lituano“ suvenyrų poreikis ir jų dar niekas negamina, mes buvome pirmieji, sukūrę ir pradėję gaminti originalius piligriminius suvenyrus. Daugelis mūsų gaminamų suvenyrų yra unikalūs tuo, kad skleidžia garsą – gintaro skambesį kriauklėje ar keraminių kriauklyčių skambėjimą – jo vedami piligrimų keliu gali eiti ir neregiai. Mūsų bendruomenė pasiruošusi kiekvieną išlydėti į „Camino Lituano“ su išskirtiniu suvenyru ar talismanu ir šūkiu „Aš einu į Kelią su baltąja lazdele, o Tu išeik su mano pagaminta kriauklele!“ 

E. parduotuvę sukūrė silpnaregiai Deivydas ir Kristina be jokios profesionalios pagalbos. Tad jeigu pastebėsite, kas galėtų būti tobulinama, lauksime patarimų, siūlymų. Bet kuriuo atveju manome, kad mūsų svajonė išsipildė ir jau turime veikiančią elektroninę neregių ir silpnaregių rankomis pagamintų dirbinių parduotuvę. 

Dėkoju visiems, palaikiusiems šią idėją, prisidėjusiems ir prisidedantiems prie jos įgyvendinimo. 

Jolanta Kručkauskaitė