Pro plyšinę lempą

Aistė Varoniukaitė, [email protected], LSMUL Kauno klinikų Akių ligų klinikos gydytoja rezidentė

Pavasario pranašas – niežtinčios ir ašarojančios akys

„Į sveikatą!“, „Netrink akių!“ – įsibėgėjant ir ypač į antrą pusę persiritus pavasariui šiuos palinkėjimus ir perspėjimus išgirsti ar tarti kitiems tenka vis dažniau. Kartu su sprogstančiais žiedais ir pirmaisiais pumpurais prasideda ir pavasarinės alergijos sezonas, su kuriuo atsiranda akis varginančių simptomų. Remiantis statistika, net 30 procentų suaugusiųjų ir 40 procentų vaikų jaučia sezoninės alergijos simptomus tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Neregiai ir silpnaregiai, nepaisant regėjimo sutrikimo lygio, taip pat, kaip ir gerai matantys žmonės, gali sirgti sezoninėmis alergijomis ir jausti tuos pačius akis varginančius simptomus, todėl tema aktuali visiems. 

Kas yra alergija? 

Alergija – organizmo reakcija, kai žmogaus imuninė sistema reaguoja į aplinkos dirgiklius – alergenus – ir bando nuo jų apsiginti. Organizme vyksta uždegiminė reakcija, dėl imunoglobulino E veiklos suardomos tam tikros ląstelės (mastocitai) ir išsiskiria histaminas, dėl kurio atsiranda simptomai. Alergijos gali būti ir sezoninės (dažniausiai – žolei, medžiams, žiedadulkėms), ir daugiametės (gyvūnų pleiskanoms, dulkių erkutėms, pelėsiui). Dažniausi alergenai – medžių ir žolės žiedadulkės – paprastai pasireiškia balandžio–birželio mėnesį arba vėlyvą vasarą–ankstyvą rudenį. Sezoninio augalų žydėjimo sukelta alergija populiariai vadinama šienlige. Alergija sistemiškai gali pasireikšti astma ar atopiniu dermatitu (egzema). Akių alerginės ligos – tai sezoninis alerginis konjunktyvitas, vernalinis konjunktyvitas, gigantinių papilų ir atopinis konjunktyvitas. Toliau šiame straipsnyje kalbėsime būtent apie sezoninę alergiją ir jos sukeltus akių simptomus. 

Alergijos simptomai 

Sezoninei alergijai būdingi su akimis nesusiję, neretai peršalimą primenantys bendriniai požymiai, tokie kaip čiaudulys, vandeninga sloga ir sausas kosulys. Su akimis susijusių simptomų visuma vadinama alerginiu seroziniu konjunktyvitu. Pacientai skundžiasi abiejų akių paraudimu, perštėjimu ar deginimu, intensyviu abiejų akių niežėjimu, vandeningomis išskyromis, ašarojimu, vokų patinimu. Akių ligų gydytojas be šių simptomų apžiūros metu gali pastebėti tam tikrus požymius, kaip vokų junginės papilos, junginės chemozė (patinimas), injekcija (paraudimas), dėl akių trynimo paraudę viršutiniai ir apatiniai vokai. Alergijos simptomai intensyvesni saulėtomis, sausomis, šiltomis dienomis dėl didesnės žiedadulkių koncentracijos ore. Ypač svarbus vėjas, kuris žiedadulkes paskleidžia visame ore, nepriklausomai nuo žydėjimo vietos. 

Dažniausiai alergija diagnozuojama remiantis pacientų išsakomais nusiskundimais ir simptomais, tačiau galima taikyti ir kitus tyrimus. Dažniausiai tyrimą dėl alergijos atlieka gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas, kuris vertina kraujo tyrimus, atlieka odos dūrio mėginį ar atskirų alergenų tyrimus. 

Kokios priemonės palengvina simptomus? 

Pirmą kartą sezoninė alergija kaip liga paminėta prieš 200 metų anglų gydytojo Džono Bostoko (John Bostock), kuris pats skundėsi periodiškai pasikartojančia sloga ir akių niežuliu. Tais laikais gydytojas eksperimentavo su savimi ir išbandė įvairius gydymo metodus, tarp kurių tokios, šių dienų požiūriu, keistos priemonės, kaip opijus arba gyvsidabris. XIX amžiuje sezoninę alergiją bandyta gydyti tabaku ir amoniaku. Žinoma, šios priemonės ilgalaikio efekto nedavė ir tikriausiai pridarė daugiau žalos negu naudos. Visgi geriausiai anglų gydytojui padėjusi priemonė – 6 savaites praleisti namie, neiškišant nosies į žiedadulkių kupiną orą. Šiais laikais tokių priemonių griebtis nebūtina, o šiuolaikinė medicina gelbėja mažinant nemalonius simptomus. 

Visgi, pirmiausia, jaučiant alergijos simptomus, ką jau prieš 200 metų suprato ir minėtas anglų gydytojas Dž. Bostokas, rekomenduojama vengti tiesioginio kontakto su nustatytais alergenais. Jei tai yra augalai, vengti sąlyčio su jais, nelaikyti namuose žydinčių augalų ar medžių šakelių su sprogstančiais pumpurais. Atsargiai vėdinti namus, kad žiedadulkės nepatektų į gyvenamąsias patalpas. Esant galimybei naudoti namų oro valymo filtrus. Svarbu grįžus namo iš lauko persirengti švariais rūbais, nusiplauti rankas ir veidą. Jei nustatyta alergija gyvūnams ar dulkių erkutėms, vengti kontakto su šiais gyvūnais, reguliariai keisti patalynę ir laikytis švaros. Itin alergiškiems žmonėms reikia vengti medaus, kuriame gali būti žiedadulkių pėdsakų. 

Alerginio konjunktyvito simptomams mažinti saulėtomis ir vėjuotomis dienomis rekomenduojama nešioti akinius nuo saulės, kad į akis patektų kuo mažiau žiedadulkių ir neliesti akių rankomis. 

Esant švelniai alerginio konjunktyvito formai rekomenduojama reguliariai lašinti dirbtines ašaras be konservantų, kurios padeda užtikrinti natūralų ašarų plėvelės barjerą ir praskiesti alergeno koncentraciją natūraliose ašarose ant akies paviršiaus. Dirbtinių ašarų buteliuko nebūtina laikyti šaldytuve, tačiau esant alerginiam konjunktyvitui rekomenduojama, nes vėsesni akių lašai suteikia papildomą komfortą su kiekvienu įlašinimu. 

Varginant stipriam niežėjimui ir diskomfortui, rekomenduojama dėti šaltus kompresus. Pavyzdžiui, gali pagelbėti paprasčiausi sušaldyti ledukai ar šalto vandens kompresai. Geriausia ledukus įdėti į maišelį, įsukti į medžiagą ir tik tada naudoti kaip kompresą. Neturint po ranka ledukų, galima pasitelkti kūrybiškumą ir panaudoti šaldytas daržoves ar kitą šaldytą maistą. O jei po ranka jokių šaldytų objektų nė su žiburiu nerasi, galima po šaltu vandeniu sušlapinti rankšluostį, įdėti į maišelį ir 15 minučių įkišti į šaldymo kamerą. Tik svarbu šalto kompreso nelaikyti per ilgai ir nedėti ledo tiesiogiai ant odos, norint išvengti odos nušalimo ir pažeidimo. 

Kaip gydoma akių alergija? 

Jei akių gydytojas diagnozuoja vidutinio sunkumo alerginį konjunktyvitą, be dirbtinių ašarų papildomai gali skirti gydymui mastocitus stabilizuojančių medžiagų turinčius akių lašus (2 ar 4 proc. natrio kromoglikatas) arba vietinius antihistamininius preparatus, kaip olopatadinas, azelastinas ar kiti. Esant reikalui, gydytojas gali paskirti ir antihistamininių vaistų tabletes (cetirizinas, loratadinas ar kiti). Jei alerginio konjunktyvito forma yra sunki ir nėra efekto gydant jau minėtais vaistais, gali būti skiriamas trumpas gliukokortikosteroidų akių lašų gydymo kursas. Tačiau svarbu, kad šias priemones gydytojas paskirtų atlikęs išsamią apžiūrą individualiai pagal akių būklę. 

Svarbu suprasti, kad visos šios priemonės sumažina ir numalšina simptomus, tačiau nepanaikina priežasties – alergenų, kurių išvengti kasdieniame gyvenime neįmanoma. Todėl sezoninės alergijos sukelti akių simptomai nėra vienos dienos, savaitės ar mėnesio problema, o simptomai linkę pasikartoti kartu su sezonų kaita. Todėl pacientai turi žinoti apie savo ligą, apie reikiamas priemones jai suvaldyti ir esant reikalui kreiptis į akių gydytoją. 

Alergijos ir COVID-19 

Skaičiuojame jau antrus metus, kai sezoninės alergijos pradžia sutampa su COVID-19 infekcija. Abiem ligoms būdingi panašūs simptomai, todėl šios ligos lengvai gali būti supainiotos. Kaip atskirti, kada pasireiškia alergija, o kada COVID-19 infekcija? Alergijai būdingi jau anksčiau minėti simptomai, kaip čiaudulys, sloga, akių niežėjimas, perštėjimas ar ašarojimas, sausas kosulys, o COVID-19 simptomai dažniau pasireiškia karščiavimu, kosuliu, dusuliu ir bendru silpnumu ir nepraeina nuo priešalerginių vaistų. Svarbu pabrėžti, kad paveikta alergijos kvėpavimo takų ir akių gleivinė yra jautresnė, todėl užsikrėsti virusinėmis infekcijomis, tokiomis kaip COVID-19, lengviau. Žinoma, veido kaukių dėvėjimas lauke turi teigiamą poveikį, nes žiedadulkėms ir bakterijoms patekti į nosį ir burną sunkiau. Tačiau akys, deja, dažnai lieka atviri vartai žiedadulkėms ir infekcijoms. 

Nuotrauka: Neregiai ir silpnaregiai, nepaisant regėjimo sutrikimo lygio, taip pat, kaip ir gerai matantys žmonės, gali jausti akių alergijos simptomus / www.pexabay.com nuotr. 

Jaunos merginos, pozuojančios prie rapsų lauko, nuotrauka. Mergina matoma nuo krūtinės iki viršugalvio, šiek tiek pasisukusi dešiniuoju profiliu. Ji liekno kūno sudėjimo, šviesiais, į kasą ar kuoduką surištais plaukais, akys užmerktos, o abiem rankomis ji pasilenkusi pirmyn pučia nosį, prie jos priglaudusi baltą servetėlę. Mergina atrodo pavargusi ar net išsekusi nuo alergiškai veikiančių pavasarį ir vasarą žydinčių augalų. Ji vilki ryškų medžiaginį švarką ilgomis rankovėmis. Už merginos nugaros žydi platus aukštų rapsų laukas.