Pro plyšinę lempą

Aistė Varoniukaitė, [email protected],
LSMUL Kauno klinikų Akių ligų klinikos gydytoja rezidentė

Skirtingi vyzdžiai – anizokorija

Kelios situacijos iš akių gydytojo praktikos: pirmoji – bendradarbiai prieš 2 savaites pastebėjo, kad Austėjos vyzdžiai skirtingo dydžio; antroji – prieš 2 dienas Angelei užkrito vokas, išsiplėtė kairiosios akies vyzdys ir akis sunkiau juda; trečioji – prieš 5 metus žaidžiant krepšinį Aurimui komandos draugas pataikė su kamuoliu į dešiniąją akį ir nuo to laiko išsiplėtė ir nesusitraukia tos akies vyzdys; ketvirtoji – visą gyvenimą Andriaus vyzdžiai nežymiai skiriasi, tačiau su akimis susijusių skundų vyras neturi ir pas akių gydytojus nėra buvęs. Su tokiomis situacijomis neretai tenka susidurti akių gydytojams. Visais šiais atvejais problema panaši – skirtingi vyzdžiai, tačiau priežastys skiriasi kaip diena ir naktis. Tad kada skirtingi vyzdžiai signalizuoja apie rimtą ligą, o kada išsigąsti tikrai nereikėtų? 

Apie vyzdį 

Vyzdys – spalvotos rainelės centre esanti apvali juoda anga, pro kurią į akį patenka šviesa, dar kartais liaudiškai vadinamas akies „lėliuke“. Vyzdys atrodo juodas natūralioje šviesoje (2,5–4,5 mm), tačiau tiesiogiai iš priekio apšvietus ar fotografuojant su blykste gali atrodyti raudonas, kai stebimas vadinamasis akies dugno raudonasis refleksas. Šis refleksas toks svarbus, kad pagal galiojantį sveikatos ministro įsakymą visiems naujagimiams privaloma atlikti akių dugno raudonojo reflekso tyrimą, siekiant laiku nustatyti įgimtas akių ligas, trukdančias normaliai vystytis regos sistemai. Vyzdys gali atrodyti baltas (leukokorija) ar pilkas tam tikrų ligų atveju, pavyzdžiui, kai yra labai žymus lęšiuko (kuris yra už vyzdžio ir už rainelės) sudrumstėjimas – katarakta ar esant tam tikriems akies onkologiniams susirgimams. 

Vyzdžiai gali susitraukti ar išsiplėsti priklausomai nuo šviesos, dažniausiai abiejų akių vyzdžiai į šviesą reaguoja vienodai. Ryškioje šviesoje vyzdžiai susiaurėja (daugiausia iki 1 mm), tamsoje išsiplečia (iki 8 mm). Vyzdžiams keičiant diametrą yra reguliuojamas į akį patenkančios šviesos kiekis. 

Vyzdžių reakciją reguliuoja vegetacinė nervų sistema. Vyzdžių dydis gali kisti esant daugybei veiksnių: emocinė būklė ir stresas, įvairios akies traumos, uždegimai, vaikams augant tam tikri vystymosi defektai ar daugelis kitų priežasčių. 

Anizokorija 

Anizokorija (gr. „anisos“ – nelygus + „kore“ – vyzdys) – asimetriški, nelygūs, nevienodi vyzdžiai. Tradiciškai anizokorija laikoma, kai skirtumas tarp vyzdžių yra daugiau nei 0,4 mm, tačiau lengviausiai ir plika akimi nustatoma, kai skirtumas yra daugiau nei 1 mm. 

Tam, kad nustatytume, kuris vyzdys pakenktas, vyzdžiai tiriami ir matuojami liniuote tiek kambario šviesoje, tiek ryškioje šviesoje, tiek prieblandoje ar tamsoje. Atkreipiamas dėmesys į vyzdžių dydį, formą, reakciją į šviesą, simetriškumą. Jeigu stebimas vyzdžių netolygumas, vertinama, kuris vyzdys yra pakenktas ir prie kokio apšvietimo anizokorija geriausiai išryškėja. 

Anizokorija gali būti: 

Fiziologinė – būdinga 20 proc. žmonių, kai vyzdžiai nežymiai (iki 1 mm) skiriasi tiek šviesoje, tiek tamsoje. Gali būti tiek nuo gimimo, tiek atsirasti gyvenimo eigoje. Į šviesą reaguoja įprastai, jokių kitų su akimis susijusių simptomų nėra. Šiuo atveju tai galimai straipsnio pradžioje ketvirtoje situacijoje aprašyto Andriaus atvejis – fiziologinė anizokorija. Tikėtina, kad vyzdžių asimetrija nedidelė, išlieka vienoda tiek šviesoje, tiek tamsoje, kitų skundų ar akių ligų nėra. Patikiname Andrių, kad jo akys visiškai sveikos ir priežasčių nerimauti nėra. 

• Mechaninė – gali būti įgimta ar įgyta. Įgimta būna dėl akių vystymosi anomalijų, pavyzdžiui, kai nuo gimimo nėra rainelės (reta genetinė liga – aniridija), vyzdys išsivysto ne įprastos apvalios formos, o kitokios formos (ektopinis vyzdys) ar dėl rainelės vystymosi defekto vyzdys atrodo katės ar rakto skylutės formos (rainelės koloboma). Įgyta mechaninė anizokorija atsiranda dėl įvairiausių priežasčių, kurios sukelia rainelės pažeidimus. Gali būti dėl traumos, auglių, akių operacijų komplikacijų, uždaro kampo glaukomos, įvairių akies uždegimų. Šiuo atveju tai galimai straipsnio pradžioje trečioje situacijoje aprašyto kamuoliu susižeidusio Aurimo atvejis – trauminė anizokorija. Gana plačiai pasaulyje žinomas trauminės anizokorijos pavyzdys – legendinis dainininkas Davidas Bowie (1947–2016), tokių 8-ojo dešimtmečio hitų, kaip ,,Heroes“, ,,Starman“ ir ,,Let‘s Dance“ atlikėjas. Dainininkas dar jaunystėje patyrė buką kairiosios akies traumą. Prireikė kelių operacijų, regėjimas liko nepažeistas, bet vyzdys išliko išsiplėtęs ir nereaguojantis į šviesą visam gyvenimui. Tačiau unikali išvaizda ir neįprastai atrodančios akys tik padėjo atlikėjui susikurti savitą įvaizdį populiarumo viršūnėje. 

• Farmakologinė – skirtingus vyzdžius gali nulemti tiek lašiukai, tiek sistemiškai vartojami medikamentai. Siaurą vyzdį lemia specialūs jį sutraukiantys lašai (pilokarpinas), naudojami akių gydytojų prieš tam tikras lazerio procedūras ir operacijas, ar narkotinės medžiagos (opioidai). Ne veltui policija sugavusi įtariamus narkotinių medžiagų panaudojusius asmenis pašviečia į akis – opioidus vartojusių žmonių vyzdžiai būna labai siauri ir primena aguonos grūdą. Išsiplėtusį vyzdį lemia jį plečiantys lašai (atropinas, tropikamidas, ciklopentolatas), kurie akių gydytojų naudojami akių dugno apžiūros metu norint diagnozuoti įvairias tinklainės ligas, apie kurias buvo rašyta praeitame žurnalo numeryje. 

• Patologinė – kai anizokorija pasireiškia dėl tam tikrų, dažniausiai su neurologija susijusių, priežasčių: 

• Hornerio sindromas – būdinga klasikinė simptomų triada: pažeistos pusės susitraukęs vyzdys (miozė), nusileidęs vokas (ptozė) ir tos pačios pusės veido prakaitavimo sumažėjimas (anhidrozė). Skirtumas tarp vyzdžių ryškesnis tamsoje nei šviesoje ir atskirti nuo fiziologinės anizokorijos galima pastebint, kad pažeistas Hornerio sindromo vyzdys vangiau plečiasi ir atsilieka nuo sveikos akies vyzdžio. Šį sindromą gali sukelti įvairios ligos, kurios sutrikdo inervaciją (augliai, aneurizmos ar kitos su kraujagyslių patologija siejamos ligos), todėl būtinas tolesnis ištyrimas ir vaizdinių tyrimų (kompiuterinė tomografija ar magnetinis rezonansas pagal situaciją) atlikimas. Tačiau dažnai Hornerio sindromo priežastis nėra randama. 

• Adie toninis vyzdys – pažeistas vyzdys būna platesnis, vangiau reaguoja į šviesą, dažniau pasireiškia jauno amžiaus moterims ir yra gerybinė būklė, kuri gali būti nulemta įvairių autoimuninių ar infekcinių ligų, tačiau dažniausiai pasireiškia be priežasties. Diagnozuojamas lašinant tam tikrus lašiukus tyrimo metu. Šiuo atveju tai galimai straipsnio pradžioje pirmoje situacijoje aprašytos Austėjos atvejis – atidžiau panagrinėjus senesnes fotografijas tikriausiai rastume, kad vyzdžiai buvo skirtingi jau seniau, tačiau nei pati Austėja, nei aplinkiniai to nepastebėjo. Po visiško ištyrimo jokios sukėlusios priežasties tikriausiai nerastume, tačiau paaiškintume Austėjai, kad jos būklė nėra pavojinga ir su laiku platusis vyzdys gali susiaurėti ir tapti netgi siauresniu už sveikosios akies vyzdį (gražiai vadinamas ,,senasis Adie vyzdys“). 

• Trečiojo galvinio (akį judinančio) nervo paralyžius – vyzdys platus ir nereaguoja į šviesą esant visiškam šio nervo paralyžiui, kartu stebimas voko nusileidimas (ptozė) ir akių judesių sutrikimas (akis sunkiau juda į viršų, į apačią ir į nosies pusę). Šiuo atveju tai galimai straipsnio pradžioje antroje situacijoje aprašytos Angelės atvejis. Tokia klinikinė situacija jau yra reikalaujanti skubesnio ištyrimo ir galvos smegenų vaizdinių tyrimų (kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija pagal situaciją), kadangi priežastis gali būti navikai, kraujagyslių ligos (pvz. nenormalus arterijos sienelės maišelis (aneurizma) arba jo trūkimas) ar insultas. Todėl šiuo atveju Angelei reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją tolesniam ištyrimui. 

Rečiau pasitaikančios anizokorijos priežastys: 

• Specialūs skopolamino pleistrai, klijuojami ant odos ir skirti jūrligės metu sukeliamam pykinimui gydyti; 

• Vaistai, skirti astmai gydyti (ipratropio bromidas) purškalų pavidalu. Todėl labai svarbu visus vaistus vartoti pagal paskirtį, kaip nurodė gydantis gydytojas, nes netyčia patekę į vieną akį gali sukelti anizokoriją ir išgąsdinti pacientą; 

• Augalai, ypač „Solanaceae“ šeimos. Vieni jų – brugmansijos, kurių žiedai trimito formos, nusvirę žemyn, nors ir gražūs, tačiau visos šio augalo dalys yra nuodingos, o patekusios į akį sukelia vyzdžio išsiplėtimą; 

• Tam tikrų kontaktinių lęšių tirpalų sudėtyje esančios medžiagos (feniraminas ir nafazolinas), kurios sukelia vyzdžio išsiplėtimą. Šių tirpalų Lietuvoje, laimei, nėra, tačiau pasaulyje aprašyti net keli atvejai, kai pacientai kreipėsi išsigandę dėl skirtingų vyzdžių. 

Taigi, pastebint žymiai besiskiriančius vyzdžius, ypač jeigu ta asimetrija atsirado staiga, yra kitų simptomų, tokių kaip: matymo pablogėjimas, akies skausmas, nukritęs vokas, dvejinimasis, galvos ar akies trauma, galvos ar kaklo skausmas, – kreiptis į gydytoją reikėtų nedelsiant. Jeigu vyzdžių asimetrija nedidelė, vyrauja jau kurį laiką, nėra papildomų grėsmingų išvardytų simptomų – jaudintis nereikėtų. Žinoma, apsilankyti pas akių gydytoją planine tvarka naudinga, nes gydytojas gali atlikti išsamų ištyrimą, nuraminti pacientą. 

Dažniausiai anizokorijai gydymas nereikalingas, nes vyzdžių asimetrija įprastai nedaro įtakos regėjimui. Esant nuolat išsiplėtusiam vyzdžiui kaip pagalbinę priemonę gydytojas gali rekomenduoti fotochrominius akinius. Tai tokie akiniai, kurie automatiškai patamsėja ryškioje šviesoje ir taip apsaugo nuo didelio į platesnį ir vangiau reaguojantį vyzdį patenkančio šviesos kiekio ir UV spindulių. Kai kuriais atvejais išliekant nuolat platesniam vyzdžiui galima skirti vyzdį sutraukiančius lašiukus, tačiau jie turi ir savų minusų, todėl ilgalaikiam vartojimui skiriami retai. 

Autorės nuotrauka: Aistė Varoniukaitė. Jauna mergina nuotraukoje matoma nuo pečių iki viršugalvio, žvelgianti tiesiai į skaitytoją. Jos akys tamsios, mergina plačiai šypsosi, atrodo rami ir pasitikinti savimi. Jos plaukai tamsūs, ilgi, mergina vilki baltą chalatą.