Forumas

Audronė Jozėnaitė, [email protected]

Pokyčiai tarptautinėje arenoje

Prabėgo 2020-ieji, sujaukę žmonių planus, darbus, projektus ir keliones, su kuriomis neatsiejamai susiję ir tarptautiniai projektai. Neįvyko Pasaulio aklųjų sąjungos suvažiavimas, o keli tarptautiniai renginiai vyko nuotoliniu būdu. 2020 metais pirmą kartą Vilniuje turėjo vykti Europos aklųjų sąjungos (EAS) ryšių su Europos Sąjungos institucijomis (LIAISON) komisijos, kuri yra bene svarbiausias EAS politinis darinys, posėdis. Per praėjusius metus, kaip niekad anksčiau, įvyko daug pokyčių: keitėsi komisijos nariai, atsistatydino ilgametis EAS biuro direktorius, LIAISON komisijai pradėjo vadovauti naujas pirmininkas, Danijos aklųjų sąjungos viceprezidentas Askas Lovbjergas Abildgaardas. Nors retam pasitaikė galimybė susitikti su šiuo 41 m. neregiu tarptautiniuose EAS renginiuose, jis turi didelę tarptautinio darbo patirtį. Būtent dėl minėtų pokyčių kontaktinis susitikimas, leidžiantis susipažinti artimiau, buvo labai svarbus, bet, deja, neįmanomas. 

Nuotolinis susitikimas įvyko 2020 metų lapkričio 20 dieną. Jame dalyvavo LASS respublikinio centro vyr. specialistė Audronė Jozėnaitė ir LASS specialistas Vilmantas Balčikonis. Ir nors komisijos posėdis vyko tik kelias valandas vietoj įprastos pusantros dienos, klausimų, ir labai svarbių, buvo tikrai nemažai. Europos aklųjų sąjunga vykdo nemažai kampanijų, kurios daugeliu aspektų yra bendros su kitomis organizacijomis, nors ir ne visados. Todėl suderinti pozicijas su Europos neįgaliųjų forumu, Europos Parlamentu, Europos Komisija (EK), o vėliau dar siekti daryti įtaką Europos Tarybai yra labai sunku. 

Kokie klausimai buvo gvildenami per posėdį? Didžiąją dalį laiko užėmė pristatymas ir diskusijos apie EAS vykdomas kampanijas, kurių šiuo metu yra keturios: 1) nauja neįgaliųjų teisėmis grįsta 2020–2030 metų laikotarpio strategija; 2) liftų prieinamumas; 3) garsinio vaizdavimo paslaugų prieinamumas; 4) ES konsultacinių schemų (tinklalapių prieinamumo direktyvos kontekste) ir Europos prieinamumo direktyva. 

Nėra galimybių šiame straipsnyje aptarti dešimtmečio strategijos, nes tai labai plati, atskiro straipsnio reikalaujanti tema, bet kelias pastraipas galime skirti kitoms kampanijoms. 

Ne pirmą kartą į posėdžio dienotvarkę traukiamas liftų prieinamumo klausimas. Atrodo, kad dar ne taip seniai džiaugėmės, kad visi Lietuvą pasiekiantys liftai turėjo brailio žymes, o kai kurie ir garsinę išeigą. Tai kas blogai? Akliesiems gal ir buvo neblogai, bet naujieji liftai jau valdomi visai kitaip. Be to, liftų direktyva neatitinka prieinamumo reikalavimų. Neįgalieji daug vilčių dėjo į atnaujintus reikalavimus jau egzistuojančiai direktyvai, bet, deja, nežymios pataisos nuvylė. Bet dar labiau nuvylė EK nuomonė, kad direktyva yra pakankamai gera ir tinka visiems. Nepasitenkinimas kilo dėl to, kad Europos Komisija nepakankamai atsižvelgė į įvairių vartotojų grupių interesus. Jau 2019 metais derybos dėl prieinamumo standarto buvo atnaujintos su Europos standartizacijos komitetu (CEN) ir šis procesas vis dar vyksta. Tolesnėje perspektyvoje EAS tikslas bus pasiekti, kad pakankami prieinamumo reikalavimai būtų įtraukti į pagrindinį liftų standartą, o ne taikyti atskirus liftų prieinamumo standartus. 

Darbas su standartais yra nepaprastai sunkus ir reikalaujantis ekspertinių žinių ir daug laiko. Tai posėdžio metu buvo pabrėžta ne kartą. Ką gi, LASS savo kailiu patyrė, ką reiškia dirbti su standartais. 2019 m. buvo rengiamas Brailio rašto standartas (nacionalinis priedas). Po intensyvaus metų darbo jis buvo parengtas. O po to sekė ilgos diskusijos dėl jo įtvirtinimo ir ne mažesnės diskusijos dėl jo įgyvendinimo. O juk Lietuvoje yra tik keli leidėjai! Galima tik bandyti įsivaizduoti, kaip sudėtinga suderinti įvairių gamintojų, vartotojų grupių, politinių institucijų pozicijas. Šį darbą dirba EAS, pasitelkusi kai kurių nacionalinių aklųjų organizacijų specialistus, turinčius patirties įvairiose srityse. Didelį indėlį įneša Austrijos, Vokietijos, Skandinavijos šalių nacionalinių aklųjų organizacijų specialistai. 

Kita karšta tema – garsinio vaizdavimo paslaugų prieinamumas ir plėtra. EAS biuro direktorius (taip pat pradėjęs dirbti tik 2020 m.) pristatė EAS vykdomą kampaniją skatinant garsinio vaizdavimo ir garsinio subtitravimo paslaugų plėtrą televizijoje ir filmų industrijoje. Kova už šių paslaugų prieinamumą prasidėjo prieš daugiau nei dešimtmetį, bet ypač suintensyvėjo 2018 m., kai buvo redaguojama audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva. 7 atnaujintos direktyvos straipsnis reikalauja, kad visos Europos žiniasklaidos paslaugų teikėjų paslaugos nuolat ir progresuojančia tvarka taptų labiau prieinamos žmonėms su negalia, o į paslaugas būtų įtraukiamas garsinis apibūdinimas ir garsinis subtitravimas. Pavyzdžiui, jei filmas yra DCP (skaitmeninio kino paketas) su garsiniu apibūdinimu, kino teatrai turėtų užtikrinti, kad klientams garsinis apibūdinimas būtų prieinamas. Žinoma, tik nedidelė televizijos ir kino turinio dalis yra pateikiama visiškai pritaikyta versija. Taip yra todėl, kad tik nedaugelis filmų kompanijų supranta šią problemą ir jie neturi paskatų investuoti į garsinį apibūdinimą ir garsinį subtitravimą. 

Šioje srityje bene daugiausia yra nuveikę vokiečiai. Vokietijos federalinių filmų taryba išleido specialų įstatymą (Filmų finansavimo aktas) ir nuo 2013 m. finansuojami tik neįgaliesiems prieinami filmai. Taryba nefinansuoja garsinio apibūdinimo paslaugos, bet tai, kad filmas negaus jo pastatymui finansavimo, jei nebus garsinio apibūdinimo, yra puiki žinia įvairioms filmus kuriančioms kompanijoms. Dėl tokio progresyvaus požiūrio, filmų, rodomų kino teatruose ir per televiziją, labai smarkiai padaugėjo. Vokietija nėra vienintelė šalis, turinti tokią praktiką. Pavyzdžiui, Belgijoje kai kuriuose regionuose filmų kūrėjams, pritaikantiems garsinį apibūdinimą ir subtitravimą žmonėms su sensoriniais sutrikimais, mokoma 5000 eurų kompensacija. Danijos įstatymas taip pat reikalauja, kad visi kino teatruose rodomi filmai turėtų garsinį apibūdinimą. 

2020 m. birželio mėnesį Europos aklųjų sąjunga išplatino pranešimą, kuriame buvo išdėstytos nuostatos, kurios turėtų būti taikomos programai „Kūrybiška Europa 2021–2027“. Tai yra Europos Sąjungos programa, skirta Europos kultūrai, kinui, televizijai, muzikai, scenos menui, literatūrai. Būtent šioms sritims buvo taikoma minėta direktyva, kurios straipsniai buvo redaguojami, iš kurių penktasis (prieinamumo reikalavimas) buvo svarbiausias neįgaliesiems. 

Dėl televizijos prieinamumo LASS aktyviai kovojo 2019 metais, kai buvo keičiamas Lietuvos Respublikos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5-asis straipsnis. Tik po įdėtų nemažų pastangų buvo pasiekta, kad televizijos programų, pritaikytų regos negalią turintiems asmenims, transliavimo trukmė kiekvienais metais būtų ilginama ne mažiau kaip vienu procentu. 

Europos prieinamumo akto (direktyvos) įgyvendinimas tik pradeda skintis kelią ir apie jį kalbėsime dar daug metų. Nors ir nelabai skubėdama, bet Lietuva jau ėmėsi šiokių tokių veiksmų. Sudaryta darbo grupė, rengiami teisės aktų projektai, jau dabar ginčijamasi, kas kontroliuos ir kaip kontroliuos, kad direktyvos nuostatos būtų teisingai perkeltos į nacionalinę teisę. Didelė problema yra ekspertinių žinių trūkumas. Ši direktyva labai svarbi visiems neįgaliesiems, bet ji išskirtinai svarbi regėjimo neįgaliesiems. 

Kadangi šiuo metu vyksta minėtos direktyvos nuostatų perkėlimas į Lietuvos teisinę bazę, verta trumpai pristatyti šio dokumento esmę. Direktyvos tikslas – užtikrinti, kad po kurio laiko į ES rinką patektų tik prieinamumo reikalavimus atitinkantys gaminiai ir paslaugos. Kalbama apie ribotą skaičių gaminių, tokių kaip: staliniai, nešiojamieji, planšetiniai kompiuteriai ir operacinės sistemos; savitarnos kasos; kiti savitarnos terminalai; televizoriai; elektroninių knygų skaityklės. Direktyva bus taikoma ir paslaugoms: telefonijos paslaugoms; audiovizualinio turinio platformoms, tokioms kaip „Netflix“, LRT mediateka; tarpmiestinėms ir tarpvalstybinėms pervežimo paslaugų svetainėms, programėlėms, e. bilietų pardavimui, kelionių informacijos realiuoju laiku pateikimui; banko paslaugoms; elektroninėms knygoms; elektroninei prekybai. Taigi bene visų produktų ir paslaugų pritaikymas aktualus neregiams ir silpnaregiams. 

Paprastai Lietuva tvarkingai perkelia direktyvų reikalavimus į nacionalinę teisinę bazę, bet kyla sunkumų praktiškai įgyvendinant gražiai surašytus reikalavimus. Kyla klausimų, kaip bus vertinamas produktų ir paslaugų prieinamumo atitikimas, kas bus tie ekspertai, kaip bus užtikrinamas adekvatus rinkos priežiūros mechanizmas? Didelė problema yra ekspertinių žinių trūkumas tiek valstybinėse institucijose, tiek nevyriausybinėse. LASS stiprybė ta, kad turime daug puikių informacinių technologijų vartotojų, kurie gali įnešti savo svarų indėlį. Taigi turime pasiruošti rimtam darbui. 

Ir pabaigai, dar keletas žodžių apie EAS komisiją. Neabejotina, kad ateityje šiek tiek keisis ir komisijos posėdžio tvarka. Visi pasitarime dalyvavę komisijos nariai pritarė, kad būtų racionalu per metus organizuoti kelis nuotolinius susitikimus. Temų tiek daug, o dirbti su nuotolinėmis programomis visai patogu. Žinoma, niekas nepakeis normalaus, paprasto susitikimo ir tų gražių bendrystės akimirkų. Bent kartą per metus jis būtinas.