Redakcijos skiltis

 

 


 

Parašas po straipsniuPerkopus simbolinį metų sandūros slenkstį dažniausiai prisimename tiek geriausias ar įsimintiniausias praėjusių metų akimirkas, tiek susimąstome apie dabartį ir ateitį. Nepaisant to, kad 2020-ieji pasaulio ir kiekvieno mūsų istorijoje išsiskirs kaip neįprasti, nestabilūs, dar didesnės atskirties metai, tikėtina, kad po visokių negandų sulaukiama ramesnio laiko. Su prasidėjusiais naujaisiais! Sveikinu linkėdama, svarbiausia, sveikatos, nes tik tada, kai jos nebeturime, suvokiame, kad „laimingas gyvenimas“ nėra kažko turėjimas ar užsidirbimas. Tegu ankstesnės patirtys sustiprins galią atsikratyti nesvarbių smulkmenų ir priimti tokius sprendimus, kad augtume ne tik savo, bet ir kitų akyse. Tokį palinkėjimą verčiu į „Mūsų žodžio“ padėką: ačiū, mieli skaitytojai, kad pasirinkote mūsų žurnalą, auginote mus patardami, paskatindami, siūlydami, kad informacijos šaltinių gausoje likote ištikimi mūsų tekstams, kad rėmėte ragindami ir kitus atrasti „Mūsų žodį“, prenumeravote ar skaitėte straipsnius internete, klausėtės įgarsintų arba ieškojote išguldytų ant popieriaus. Ir šiemet gyvensime panašiai: leisime žurnalą „Mūsų žodis“ su jo priedais brailio raštu, spausdinsime grožinės literatūros knygas, talkinsime pritaikant brailio raštą. 

Apie jį visuomenei daugiau primename mums įprastą datą – sausio 4-ąją, būtent tą dieną gimė aklųjų rašto kūrėjas Luji Brailis (1809–1852). Galvodami apie naujų metų viltis, norime pastebėti tądien išplatintą Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kvietimą atkreipti dėmesį į brailio rašto svarbą silpnaregiams ir akliesiems: „Brailio raštas yra viena iš priemonių, padedančių akliesiems ir sunkią regos negalią turintiems žmonėms pažinti pasaulį. Nepaisant technologijų pažangos, jis išlieka itin aktualus dėl išskirtinio prieinamumo visuomenei. Brailio raštas leidžia ugdyti skaitymo ir rašymo gebėjimus, kurie yra reikšmingi tiek mokymosi rezultatams, tiek gyvenimo kokybei. Svarbu siekti kuo platesnio brailio rašto taikymo viešajame bei privačiame sektoriuose, taip prisidedant prie dalies mūsų visuomenės savarankiškumo ir užimtumo didinimo bei lygių galimybių užtikrinimo.“ 

Visų bendromis pastangomis galima daug ką pakeisti! Įsibėgėjant metams – sėkmės mums visiems. 

 

Ginta Čingaitė-Kiznienė 

 

G. Čingaitės-Kiznienės nuotrauka. Jauna, vidutinio sudėjimo moteris stovi apsnigtame parke šalia medžio. Ji šypsodamasi žvelgia tiesiai į skaitytoją. Moters plaukai tamsūs, šiek tiek dengia pečius. Ji dėvi ilgą šviesų švarko tipo megztinį, kurio kišenėse slepia rankas, kaklą dengia lengvai užmestas languotas šalikas ar skara. Aplink – daug sniego. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]