Pro plyšinę lempą

Monika Vieversytė, gydytoja oftalmologė, [email protected]

Pasaulyje ne vieni

Dauguma vaikystėje esame žaidę žaidimus, kuomet akys trumpam būdavo uždengiamos ir reikėdavo stengtis susiorientuoti aplinkoje. Šis pojūtis kiekvieną nukeldavo į nepažintą pasaulį - pasaulį be vieno iš svarbiausių pojūčių - regos. Deja, regos praradimas neretai žmones užklumpa ne žaidimuose, ir tai verčia stipriai keisti savo įpročius, gyvenimo būdą bei santykį su pasauliu. 

Kiekvienais metais rudens viduryje - spalio 15 d. - minima Pasaulinė baltosios lazdelės diena, skirta atkreipti dėmesį į regėjimo negalią turinčių žmonių problemas, pagerbti šių žmonių pasiekimus ir informuoti apie regos sutrikimo priežastis. Šios dienos pagrindiniu simboliu laikoma baltoji lazdelė, kuri yra viena iš svarbiausių regos negalią turinčių žmonių priemonių, suteikianti savarankiškumo, judėjimo laisvės ir pasitikėjimo savimi. Neregiai su lazdelėmis vaikščiojo nuo seniausių laikų, tačiau baltoji lazdelė pradėta naudoti ne taip ir seniai - prieš 99 metus. Jos išradėju laikomas anglų fotografas Džeimsas Bigsas (James Biggs). Baltos spalvos lazdelė yra lengviau pastebima, ji padeda regintiesiems atpažinti regos negalią turinčius žmones. Tai yra ypač svarbu, nes regintieji gali greičiau suprasti regos negalią turinčius žmones, kai jie prašo pagalbos ar dalyvauja eisme. 

Šiame straipsnyje apžvelgsime regos negalios paplitimą pasaulyje ir regėjimo išsaugojimo, kai tai yra įmanoma, prevenciją. 

Truputis naujausios statistikos 

Aklumas yra regėjimo sutrikimas, kai iš dalies arba visiškai sutrinka regimasis suvokimas. Atitinkamai, jis gali būti dalinis arba absoliutus, kai akis visiškai neskiria šviesos nuo tamsos. Aklumą gali lemti regėjimo aštrumo sutrikimas arba regėjimo lauko susiaurėjimas. 

Pagal 2020 m. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) tarptautinius duomenis, mažiausiai 2,2 milijardo žmonių turi įvairaus sunkumo regėjimo sutrikimų. Iš jų mažiausiai 1 milijardas žmonių kenčia nuo regos sutrikimų, kurių buvo galima išvengti arba kuriuos buvo galima išgydyti laiku diagnozavus. Negalima pamiršti, kad 2,6 milijardo žmonių yra įvairaus laipsnio trumparegiai, įskaitant ir 312 milijonų vaikų iki 19 metų. 

Taip pat pabrėžtina, kad pagal PSO statistiką milijonai žmonių serga tokiomis akių ligomis, kurios padidina regėjimo praradimo riziką, pvz.: 

• 196 milijonai žmonių kenčia nuo amžinės geltonosios dėmės degeneracijos (AGDD) sukeltų simptomų; 

• 146 milijonai žmonių serga diabetine retinopatija; 

• 76 milijonai žmonių serga glaukoma; 

• 5 milijonai žmonių serga trachoma; 

• 277 milijonams žmonių būdinga didelė trumparegystė, nekoreguotos refrakcijos ydos. 

Svarbu nepamiršti ir to, kad aklumą gali sukelti ir įvairios traumos bei apsinuodijimai (pvz., metanoliu) bei genetiniai sutrikimai (pvz., Lėberio amaurozė gali lemti visišką aklumą arba stiprų regos sutrikimą nuo gimimo ar ankstyvos vaikystės). 

Įvairiose šalyse regėjimo praradimą sukelia skirtingos priežastys: regos sutrikimai, susiję su katarakta, yra dažnesni mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse, o diabetinė retinopatija, glaukoma ir su amžiumi susijusi geltonosios dėmės degeneracija yra dažnesnės didesnes pajamas uždirbančių žmonių šalyse. Tuo tarpu vaikų regėjimo sutrikimų priežastys skiriasi nuo suaugusiųjų, pavyzdžiui, mažas pajamas gaunančiose šalyse pagrindinė aklumo priežastis yra įgimta katarakta, o dideles pajamas gaunančiose šalyse - neišnešiotų naujagimių retinopatija. 

Žvelgiant į ateitį, pagal PSO, 2030 m. pacientų, kurie serga AGDD, skaičius išaugs iki 243,4 mln., o sergančiųjų glaukoma - iki 95,4 mln. Daug šių susirgimų lemia tam tikri rizikos faktoriai, tokie kaip: senėjimas, genetika, rasė, gyvenimo būdas (rūkymas, mityba, judrumas), taip pat svarbus rizikos veiksnys yra ir mus supanti aplinka (užterštumas, higiena, prieiga prie vandens, apsirūpinimas švariu vandeniu). 

Aklumas ir silpnaregystė yra ne tik asmeninė, bet ir socialinė problema, tad žmonės, sergantys bet kokio laipsnio regėjimo sutrikimu, patiria tokias gyvenimo pasekmes: 

• jiems 3 kartus sunkiau įsidarbinti nei regėjimo sutrikimo neturinčiam individui; 

• jie 3 kartus dažniau pakliūna į autoįvykius; 

• silpnaregiai 3 kartus dažniau kenčia nuo depresijos ir nerimo; 

• jie 2 kartus dažniau pargriūna vaikščiodami. 

Skelbiama statistika apie tai, kad jeigu akių sveikata rūpintumėmės labai kruopščiai, net 81 proc. akių ligų galima būtų išvengti arba jos būtų pagydomos. Būtų sutaupyti net 102 bilijonai JAV dolerių, jei būtų taikomos atitinkamos akių priežiūros paslaugos tam skirtu laiku. PSO aktyviai dirba ties projektais, susijusiais su regos negalia: didelė grupė žmonių stengiasi suteikti prieinamas akių priežiūros paslaugas visame pasaulyje, nustatyti žmonių, turinčių problemų su akimis poreikius ir trūkumus, aprūpinti visas akių priežiūros organizacijas geros kokybės aparatūra ir medikamentais, informuoti visuomenę apie akių ligas, priežiūrą, prevenciją ir kasmetės akių patikros svarbą. 

10 patarimų, kaip saugoti regėjimą 

1. Maistas akims. Tai, ką valgote, daro didelę įtaką jūsų regėjimui, tad papildykite savo dietą maistu, gausiu vitaminų (žalios lapinės daržovės, spalvotos daržovės) bei omega-3 ir omega-6 riebalų rūgštimis. 

2. Reguliariai lankykitės pas gydytoją oftalmologą. Remiantis JAV oftalmologijos akademijos rekomendacijomis, sulaukus 40 m. būtina atlikti išplėstinį oftalmologinį patikrinimą akių ligų kabinete, 40-55 m. išsitirti akis kas 2-4 metus, 55-64 m. išsitirti akis kas 1-3 metus, virš 65 m. atlikti išplėstinį akių ištyrimą kartą per metus. 

3. Venkite tabako bet kokiomis formomis. Rūkymas kenkia ne tik plaučiams, bet ir akims - jis sukelia lęšiuko drumstėjimą ir skatina geltonosios dėmės degeneracijos paūmėjimą. 

4. Saugokite akis nuo saulės. Naudokite priemones nuo saulės aplink akis esančiai odai ir nešiokite akinius nuo saulės su pakankamu UV filtru. 

5. Venkite ilgo darbo kompiuteriu. Rekomenduojama naudotis "20-20-20" taisykle: kas 20 min. žiūrėkite 20 sekundžių į objektą, kuris yra toliau nei 20 pėdų (6,09 m) atstumu. 

6. Kontroliuokite savo kraujo spaudimą, cholesterolio bei cukraus kiekį kraujyje. Jei šie faktoriai yra nekoreguojami, jie lemia greitesnį II tipo cukrinio diabeto išsivystymą, dėl to akyse gali atsirasti diabetinė retinopatija. Įdomu tai, kad JAV būtent dėl diabeto sukeltų komplikacijų apanka daugiausia žmonių. 

7. Aktyvumo nauda akių sveikatai yra nuvertinama. Svarbu tai, kad tie žmonės, kurie aktyviai juda bent 30 min. 5 k. per savaitę, turi net 73 proc. didesnę tikimybę sumažinti geltonosios dėmės degeneracijos progresavimą. 

8. Mažiau kavos, daugiau arbatos. Arbatoje esantys flavonoidai ir antioksidantai apsaugo akis nuo laisvųjų radikalų. Taip pat yra atliktų mokslinių tyrimų, kurie įrodo didelio kiekio kavos suvartojimo įtaką pseudoeksfoliatinės glaukomos atsiradimui, ypač jei šeimoje jau yra sergančiųjų glaukoma. 

9. Saugokitės pavojingų užsiėmimų, galinčių sutrikdyti regėjimą negrįžtamai, pvz., Naujųjų metų naktį venkite fejerverkų, apribokite kontaktinį sportą, darbą be apsauginių akinių. 

10. Domėkitės savo genetika. Išsiaiškinkite savo šeimos akių ligų istoriją: gal tai paskatins anksčiau apsilankyti pas gydytoją oftalmologą ir laiku diagnozuoti klastingus sutrikimus. 

Saugokime savo didžiausią turtą! 

Nuotrauka: Užklupus sveikatos bėdoms labai svarbu ne tik pačių pastangos, bet ir artimųjų, bendruomenės, specialistų palaikymas / www.pexels.com nuotr. 

Nuotraukoje nuo kelių iki krūtinės vaizduojamas ant suoliuko sėdintis senolis, kurio garbų amžių galima suprasti iš jo rankų. Vyras vilki šviesų megztinį ilgomis rankovėmis ir tamsias kelnes. Abi rankas padėjęs ant kelių, dešinėje laiko nedidelį, maždaug dešimties centimetrų skersmens, kamuoliuką. Vyrui iš dešinės sėdi jaunesnė moteris, nuotraukoje matyti tik jos rankų ir kojų dalis. Kairiąja ranka ji laiko vyro dešinę ranką ties riešu, taip išreikšdama palaikymą.