Specialisto komentaras

Andžejus Ravanas, [email protected]

Ketinantiems imti paskolą būstui

Tikriausiai kone kiekvienas savo gyvenime anksčiau ar vėliau susimąsto apie nuosavo būsto įsigijimą. Šiuo atžvilgiu negalią turintiems asmenims, galima sakyti, pasisekė, kadangi valstybė teikia subsidijas imant lengvatinį būsto kreditą. Tačiau net ir žinant apie lengvatos galimybę, dažnam žmogui kyla klausimų, nuo ko pradėti. Kur kreiptis ir kokius reikalavimus reikia atitikti? Būsto kredito gavimas su tuo nesusidūrusiems yra gana painus procesas. Šiame straipsnyje aptarsiu su tuo susijusius žingsnius, pasidalysiu susisteminta informacija. 

Remiantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu, neįgaliesiems arba šeimoms, kuriose yra neįgaliųjų, apmokama 20 proc. iš dalies kompensuojamo būsto kredito sumos, kuri gali būti panaudota kaip pradinis įnašas. 

Kokius reikalavimus turi atitikti tokios paskolos prašytojas? Visų pirma, asmuo, norintis gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą, turi gauti nuolatines pajamas. Tokiomis pajamomis laikomas darbo užmokestis, dirbant pagal darbo sutartį, pajamos, gaunamos iš individualios veiklos, autorinis atlygis arba honoraras pagal autorines sutartis ir neįgalumo išmokos. Svarbu pabrėžti, kad dirbant pagal darbo sutartį, ji turi būti neterminuota, o neįgalumo išmokas kredito finansuotojas priskirs prie pajamų tik tuo atveju, jei neįgalumo terminas bus toks pat arba ilgesnis nei kredito grąžinimo data. Vadinasi, jeigu jūs 2020 m. imate būsto paskolą 30-čiai metų, iki 2050 m., jūsų neįgalumo pažymėjimas taip pat turi galioti iki 2050 m. arba ilgiau. Jeigu vis dėlto dirbate pagal terminuotą darbo sutartį, galimybė gauti paskolą išlieka, tačiau žymiai susiaurėja galimybės. Tuomet viskas priklauso nuo jūsų perkamo turto būklės, jo kainos ir jūsų kredito istorijos: bankas kiekvieną konkretų atvejį vertina individualiai ir kiekvienas jų turi savo vidinius kriterijus, kuriais vadovaujasi. 

Antrasis kriterijus - jūsų pajamos ir turimas turtas. Remiantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktais, jūsų gautos metinės pajamos ir turtas už praeitus kalendorinius metus neturi viršyti šių dydžių: 

• asmens be šeimos grynosios metinės pajamos - 106 valstybės remiamų pajamų (toliau - VRP) dydžių ir turtas - 129 VRP dydžių; 

• dviejų ar trijų asmenų šeimos grynosios metinės pajamos - 148 VRP dydžių ir turtas - 262 VRP dydžių; 

• keturių ar penkių asmenų šeimos grynosios metinės pajamos - 178 VRP dydžių ir turtas - 349 VRP dydžių; 

• šešių ar daugiau asmenų šeimos grynosios metinės pajamos vienam asmeniui - 30 VRP dydžių ir turtas vienam asmeniui - 83 VRP dydžių. 

Valstybės remiamų pajamų dydis yra kintantis, tad skaičiuojant reikėtų pasitikslinti, koks VRP yra tuo metu, kai ketinsite imti paskolą. Nuo 2020-01-01 1 VRP yra lygus 125 Eur. 

Trečiasis svarbus lengvatinio būsto kredito gavimo kriterijus. Remiantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, asmuo gali gauti lengvatinį būsto kreditą tik tuo atveju, jeigu perka pirmą būstą Lietuvos Respublikos teritorijoje arba atitinka vieną iš šių sąlygų: 

a) pastaruosius 5 metus iki prašymo suteikti paramą būstui įsigyti pateikimo dienos ir šio prašymo pateikimo metu neturi būsto nuosavybės teise ir nebuvo pasinaudoję šia paramos forma ar finansine paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymu; 

b) turi ar per pastaruosius 5 metus iki prašymo suteikti paramą būstui įsigyti pateikimo dienos turėjo nuosavybės teise būstą, kurio naudingasis plotas (visų Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise turimų ir (ar) vienu metu turėtų būstų naudingųjų plotų suma), tenkantis (tenkanti) vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis (mažesnė) kaip 14 kvadratinių metrų, arba turimas būstas, neatsižvelgiant į jo naudingąjį plotą, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų. Parama teikiama valstybės iš dalies kompensuojamų būstų kreditų gavėjams būstui pirkti, statyti (dalį kredito panaudojant žemės sklypui, kuriame yra arba planuojamas statyti būstas, pirkti), nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti arba mokant išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją. 

Jeigu atitinkate aukščiau išvardytus kriterijus, jums priklauso subsidija būstui įsigyti. Taigi ką reikėtų daryti toliau? Visų pirma, išsirinkite būstą, kurį norėtumėte įsigyti. Bankas ar kredito unija negalės jums suteikti teigiamo arba neigiamo atsakymo dėl kreditavimo, jei neturėsite konkretaus nekilnojamojo turto varianto. Jūsų potencialus nekilnojamasis turtas negali viršyti nustatytų kainos dydžių, remiantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 4 dalies 1 ir 2 punktais: 1) 53 000 eurų arba ekvivalentas kita valiuta - asmeniui be šeimos; 

2) 87000 eurų arba ekvivalentas kita valiuta - dviejų ar daugiau asmenų šeimai. 

Tuo atveju, jei jūsų ketinamas pirkti nekilnojamasis turtas viršys nustatytą kainą, skirtumą, reikalingą pradiniam įnašui, turėsite primokėti patys. 

Išsirinkus būstą, pasirašoma preliminari pirkimo-pardavimo sutartis ir pirkėjas ar turto brokeris paprašys palikti rankpinigius. Jų suma yra sutartinis dalykas, dažniausiai tai apie 5 proc. nuo perkamo turto kainos. Tačiau labai svarbu į pirkimo-pardavimo sutartį įtraukti vieną punktą. Preliminarioje pirkimo-pardavimo sutartyje nusimatykite sąlygą, kad jeigu bankas atsisakys jums suteikti būsto kreditą, rankpinigiai būtų grąžinami pirkėjui, tai yra jums, paliekant tik baudos mokestį už pradelstą laiką. Baudos mokesčio dydis taip pat derybų klausimas ir priklauso nuo perkamo turto kainos, tačiau jis turėtų būti žymiai mažesnis nei rankpinigių suma (bandykite išsiderėti 200-500 Eur baudos mokestį). Šis sutarties punktas reikalingas tam, kad neigiamo atsakymo iš banko atveju nepatirtumėte didelio piniginio nuostolio, nes neįtraukus tokios sąlygos nesėkmės atveju rankpinigiai liks pardavėjui. Įtraukti tokią sąlygą jums tikrai nepasiūlys pardavėjas ar turto brokeris, tad siekite to savo iniciatyva. Kai sutartis pasirašyta, užsakykite turto vertinimą. Jei ketinate kreiptis į kelis bankus, svarbu tai paminėti vertintojui. 

Kol laukiate turto vertinimo rezultatų, pasidarykite šias pažymas: 1) Valstybinėje mokesčių inspekcijoje išsiimkite pažymą apie jūsų gautas pajamas už praeitus kalendorinius metus. Tai reiškia, kad jei ketinate pirkti būstą 2020 m., pažyma apie gautas pajamas turi būti už 2019 m.; 2) iš Registrų centro išsiimkite pažymą apie turimą ar neturimą nekilnojamąjį turtą. 

Su šiomis dviem pažymomis nuvykite į savivaldybę pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą ir išsiimkite pažymą apie teisę į valstybės remiamą būsto kreditą. Savivaldybės išduotą pažymą į banką turite pristatyti per 15 dienų nuo pažymoje nurodytos datos. 

Su šiuo dokumentu ir turto vertinimu kreipkitės į banką ir užpildykite paraišką dėl valstybės iš dalies remiamo būsto kredito. Svarbu žinoti, kad norint gauti tokią būsto paskolą turite kreiptis į kredito davėją, su kuriuo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ar jos įgaliota institucija yra sudariusi sutartį dėl valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimo (subsidijų finansavimo) tvarkos. 

Patartina kreiptis į kelis kredito davėjus ir išsirinkti tą, kuris pasiūlys geriausias finansavimo sąlygas. Tai jums papildomai nieko nekainuos, o būsto paskola - labai rimtas įsipareigojimas, tad tikrai verta sugaišti daugiau laiko ir įvertinti visas palankias galimybes. 

Taigi tokie pagrindiniai žingsniai nuosavo būsto pirkimo link. Kai užpildysite paraišką banke ir apsispręsite, kurio kredito davėjo sąlygos jums yra tinkamiausios, banko priskirta vadybininkė išsamiai paaiškins, ką reikia daryti toliau. Tačiau, svarbiausia, kad svarstydami apie nuosavo būsto įsigijimą, gerai apgalvotumėte savo galimybes mokėti kredito įmokas banko numatytą laiką. Tai ilgalaikis įsipareigojimas ir reikia gerai pasverti visus "už" ir "prieš".