Skaitmeninis asistentas

Autoriaus nuotraukaUgnė Žilytė, [email protected]

Aklieji ir televizija


 

Parašas po straipsniuTelevizija yra seniai tapusi ne tik reginčiųjų ar silpnaregių, bet ir visiškai nematančių žmonių informacijos šaltiniu, laisvalaikio dalimi. Klausome žinių, sporto varžybų transliacijų, švietėjiškų, kultūros laidų. Filmus, net ir nematydami, mes paprastai irgi „žiūrime“, o ne klausome. Naujas galimybes atveria informacinės technologijos, skaitmeninė televizija. Kaip ir kituose elektros prietaisuose, vis dažniau pasigendame „kalbančių“ meniu ir vis daugiau gamintojų supranta tokių meniu reikalingumą. Skaitytojams siūlome informaciją, perengtą pagal vokiečių spaudą, apie naujoves gerinant televizijos ir kino filmų prieinamumą akliesiems. Dėkojame Lietuvos aklųjų bibliotekai, leidusiai pasinaudoti šia medžiaga ir sudariusiai galimybę su ja susipažinti platesniam skaitytojų ratui. 

 

Televizoriai su balso išvestimi 

 

Neregiams svarbu ne tik turėti prieigą prie kuo didesnio filmų ar laidų su garsiniu vaizdavimu pasirinkimo, bet ir galėti valdyti televizoriaus meniu. Šiuo metu žinomi trys gamintojai – „Samsung“, „LG“ ir „Panasonic“, gaminantys televizorius su balso išvestimi. Savo žiniomis apie šių trijų gamintojų televizorių skirtumus naudojant balso išvestį dalijasi išmaniųjų technologijų specialistas Joachimas Šulcas. 

Be meniu, valdymo įrenginiuose esanti balso išvestis perskaito transliuojamos laidos informaciją, rašomą ekrane, transliuojamos televizijos programą bei prieinamų televizijos kanalų sąrašą. Skirtingų gamintojų įrenginiuose balso išvestis nevienodai vadinasi, pavyzdžiui, „Panasonic“ balso išvestis įvardyta „Voice Assistant“, „Samsung“ vadinama „Voice Guide“, o „LG“ – „Audio Guide“. Norint naudoti balso išvestį, nebūtina turėti internetą, jo reikia tuomet, kai norite televizoriuje naršyti internete, naudotis „Netflix“ arba kitomis tinklalaidžių platformomis. Šių platformų nepalaiko televizoriuose integruota balso išvestis, todėl J. Šulcas rekomenduoja iš „Amazon“ nusipirkti „TVStick“ – televizoriaus išmanųjį priedėlį, kuris taip pat turi savyje integruotą balso išvestį. Prijungę šį priedėlį prie televizoriaus, galėsite naršyti „Youtube“, „Netflix“ ir kitose medijų bibliotekose. Taip pat priedėlį galima sujungti su „Amazon Alexa“ namų išmaniąja asistente ir balsu valdyti įvairias tinklalaidžių platformas. Trečias būdas valdyti televizorių su balso išvestimi – prijungti savo išmanųjį telefoną prie televizoriaus „Bluetooth“ ryšiu. 

Kuo skiriasi balso išvestys skirtingų gamintojų televizoriuose? Pirmiausia reikėtų žinoti, kad gamintojai į televizorius integruoja skirtingas operacines sistemas: „Samsung“ ir „LG“ televizoriuose gali būti integruotos „Tizen“ ar „Android webOS“ operacinės sistemos, o „Panasonic“ televizoriuose integruota operacinė sistema vadinasi „My Home“. „LG“ ir „Samsung“ gamintojai siūlo balso išvestį, kuri perskaito sistemos ekrano turinį ir veikia panašiai kaip išmaniuosiuose telefonuose, tačiau techniškai mažiau raštingiems žmonėms tai gali pasirodyti per sudėtingas valdymas. Be to, po atnaujinimų balso išvestis gali išsijungti arba pasikeisti meniu išdėstymas. Tačiau techniškai pažengusiems neregiams „Samsung“ ir „LG“ televizoriai gali pasiūlyti daug įvairių funkcijų. Visai kitoks balso išvesties principas siūlomas „Panasonic“ televizoriuose. Šie televizoriai, jeigu perkami iš specializuotų parduotuvių neregiams, turi ryškių taktilinių mygtukų nuotolinio valdymo pultelį. Svarbiausių funkcijų mygtukai jame pažymėti skirtingais taktiliniais ženklais. Be to, „Panasonic“ balso išvestis yra apsaugota nuo pakeitimų po atnaujinimų, nes ji įrašyta kaip fiksuota informacija. „Panasonic“ televizoriai pasižymi aukšta balso išvesties ir filmų garso kokybe. Reikia turėti galvoje, kad perkant naują televizorių vis tiek reikės reginčiojo pagalbos, kad nustatytų programas ir techninius parametrus, nes pirminis nustatymas nepalaiko balso išvesties. 

 

Kur galima rasti filmų su garsiniu aprašu 

 

Televizija ir kiti filmų ir serialų tiekėjai pasiūlo vis daugiau filmų su garsiniu aprašu. Pirmieji tokie filmai atsirado maždaug prieš dvidešimt penkerius metus. Garsinis aprašas – tai vaizdinio turinio atvaizdavimas žodiniu komentaru, padedantis žmonėms su regos negalia suprasti filmo siužetą. Televizija yra itin populiari, tačiau įvairios kitos transliacijų paslaugos ir mediatekos taip pat tampa vis paklausesnėmis platformomis. Galima pasidžiaugti, kad įvairiose platformose taip pat daugėja filmų su garsiniu aprašu. 

Norint televizoriuje įsijungti garsinį aprašą, nereikia jokių papildomų įrenginių. Neregiams geriausia turėti „kalbančius“ televizorius, turinčius balso išvestį, kuri skaito bent jau svarbiausius meniu elementus, taip pat ir elektroninį programų vadovą su visomis jo galimybėmis, vadinamą EPG (angl. „Electronic program guide“). Naudojant balso išvestį, garso aprašą galima lengvai įjungti. 

Įvairios mediatekos, tokios kaip ARD ar ZDF Vokietijoje, siūlo daug filmų. Kartais jie būna įkeliami anksčiau, nei pasirodo televizijoje, tačiau ne visi filmai turi garsinius aprašus ir ne visos mobiliosios mediatekų programėlės yra gerai pritaikytos neregiams. Lietuvoje kelis filmus ir serialus su garsiniu aprašu galima rasti LRT mediatekoje. Transliacijų paslaugos, tokios kaip „Netflix“ arba „Apple TV+“ ir „Disney +“, taip pat siūlo daug filmų su garsiniu aprašu anglų, vokiečių ir kitomis užsienio kalbomis. Norint žiūrėti filmus su garsiniu aprašu, būtina turėti šių platformų prenumeratas. Visos šios platformos yra gerai prieinamos ir neregiams tiek internetu, tiek ir per mobiliąsias programėles. 

Filmų ir serialų pasiūlymų internete vis daugėja. Didžiausias jų pranašumas yra tai, kad internete juos galima rasti ilgesnį arba neribotą laiką, tačiau svarbiausia – praplečiamas filmų prieinamumas regos neįgaliesiems. Europoje neseniai buvo išplėsta teisinė sistema – ES direktyva „Dėl garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų“, trumpai tariant, AVMD, ragina viešąsias ir privačias paslaugas laipsniškai plėsti prieinamą turinį. Europos prieinamumo aktas (EAA) reglamentuoja be kliūčių veikiančius elektroninius prietaisus, įskaitant prieigą prie garso aprašo. Tiek teigiami „Netflix“ ir „Apple TV+“ pavyzdžiai, tiek teisinė sistema suteikia vilties padidinti filmų su garsiniu aprašu skaičių. 

 

Nuotrauka: Tobulėjančios informacinės technologijos gerina televizijos ir kino filmų prieinamumą akliesiems / www.pixabay.com nuotr. 

Vyro, žiūrinčio televizorių, nuotrauka. Jis matomas iš nugaros, nuo pečių iki viršugalvio, sėdintis ir žiūrintis priešais jį, ant šviesios sienos, pakabintą televizorių. Vyras šiek tiek susikūprinęs, jo plaukai tamsūs, trumpi, ilgesni ties viršugalviu. Jis vilki šviesių ir tamsių spalvų dryžuotą megztinį. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]

 

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo logotipas