Laiko juosta

100 kilometrų Vingio parko takais 

Tai, kas prieš 30 ir daugiau metų skambėjo kaip graži pasaka, kaip „spalvota“, bet nelabai reali svajonė, tampa realybe. Vis daugiau regėjimo negalią turinčių žmonių įveikia pusmaratonius, maratonus, dalyvauja ilgų nuotolių plaukimo varžybose. Šiandien jau niekas nedrįstų tiksliai įvardyti, kiek tokių žmonių yra, nes su kiekvienomis panašaus pobūdžio varžybomis jų vis daugėja. Šįsyk ne apie maratoną – apie daugiau nei du kartus ilgesnį bėgimą. 

Liepos 19 dieną sostinės Vingio parke vyko trečiasis Vilniaus 100 kilometrų bėgimas. Taip, perskaitėte teisingai, žmogus gali daug daugiau, nei esame įpratę manyti. Greitai, matyt, paaiškės, kad ir 100 km – ne riba. Tiesa, kol kas neregių ar silpnaregių tarp bėgusių 100 km nebuvo, bet tai turbūt tik laiko klausimas. Vilniaus bėgimo organizatoriai pasiūlė keletą alternatyvų: bėgti 50 ar estafetę dešimčiai žmonių po dešimt kilometrų. Būtent šį bėgimo būdą pasirinko bėgime dalyvavusi Lietuvos aklųjų sporto federacijos (LASF) komanda. 

„100 kilometrų Lietuvos bėgimo čempionatas rengiamas trečią kartą, – pasakoja praeityje buvęs ilgų nuotolių bėgikas paralimpietis, bėgimo treneris Linas Balsys. – Idėja surengti tokį bėgimą kilo 2018 m. minint Lietuvos nepriklausomybės šimtmetį. Pirmą kartą jame dalyvavome su Lietuvos paralimpinio komiteto komanda, ją sudarė 9 aklieji ir silpnaregiai bei tik vienas kitą negalią turintis bėgikas. Pernai dėl įvairių priežasčių nedalyvavome, o šiemet pagalvojau, kad visai nesunkiai galime suburti komandą tik iš aklųjų ir silpnaregių.“ 

LASF komandą sudarė tiek jauni, rezultatų siekiantys bėgikai, tiek vyresni bėgimo entuziastai. Geografija irgi plati: Vilnius, Kaunas, Kretinga, Pasvalio rajonas. Bėgimas prasidėjo ankstų liepos 19-osios rytą. Pirmasis iš LASF komandos į trasą išbėgo vilnietis Andrejus Konarevas. Savo 10 km jis įveikė per kiek mažiau nei 40 minučių ir parodė sportininkui mėgėjui itin aukštą rezultatą. Estafetę Andrejus perdavė L. Balsiui, o šis – Evaldui Šlušniui. Bėgiką keitė bėgikas, tempas nemažėjo. 100 km bėgimą efektingai užbaigė kauniečiai bėgikai Žygimantas Matusevičius ir Petras Krapikas. Visi drauge aklieji ir silpnaregiai trasoje sugaišo 7 val. 8 min. ir 7 minutėmis pagerino 2018 m. pasiektą rezultatą. Tarp 38 komandų LASF bėgikai buvo dvylikti, vos 23 sekundėmis atsilikę nuo vienuoliktą vietą užėmusios komandos. „Nuo dešimtos vietos irgi atsilikome nedaug, – po varžybų sakė L. Balsys. – Ateityje turime realią galimybę būti tarp dešimties stipriausiųjų.“ 

Šiais metais savo komandos į tikslą negalėjo vesti prieš porą savaičių traumą gavusi tituluočiausia silpnaregė bėgikė Aušra Garunkšnytė. Ją pakeitė atsargoje buvęs pasvalietis Zigmantas Rimkus. Po bėgimo Zigmantas juokavo: „Man ir mano vedliui iš viso 130 metų...“ Z. Rimkui per 60, jo kolegai, su kuriuo bėgo, Zenonui Balčiauskui – 70, taigi abiem jau 130, bet abu bėga lyg jauni. 

Praeityje buvęs ilgų nuotolių bėgikas, paralimpietis Kęstutis Bartkėnas, paprašytas pasidalyti mintimis nedaugžodžiavo: „Labiausiai džiaugiuosi, kad pavyko suburti komandą. Pajėgių bėgikų turėjome visais laikais, bet visi buvo atskirai. Jaunimas, vyresni – visi bėgame kartu už vieną komandą.“ 

Alvydas Valenta 

Nuotrauka: Tarp 38 komandų LASF bėgikai buvo dvylikti, vos 23 sekundėmis atsilikę nuo vienuoliktą vietą užėmusios komandos / LASF archyvo nuotr. 

LASF bėgikų nuotrauka iš 100 kilometrų bėgimo varžybų Vilniuje. Devyni sportininkai pozuoja ant pakylos, penki iš jų sėdi ant pakylos krašto, kiti keturi – stovi šiems už nugarų. Visi dalyviai iškėlę rankas į viršų, atrodo energingi ir linksmai nusiteikę. Vyrai vilki sportinius marškinėlius be rankovių, sportinius šortus ir bėgimo batus. Pirmoje eilėje, antram iš dešinės pusės sėdinčiam bėgikui ant kaklo kabo medalis. Už vyrų, stende, puikuojasi didelėmis raidėmis išspausdintas varžybų pavadinimas su Vilniaus miesto panoramine nuotrauka ir rėmėjų prekės ženklų sąrašas. 

„Kelionė į ramybę“ 

Taip pavadintas radijo spektaklis, kuris buvo kuriamas ir įrašinėjamas „Kūrybinių laboratorijų“ metu liepos 20–25 d. Inturkės kaime, Molėtų raj. Jas ir kitas veiklas tuomet rengė Lietuvos specialiosios kūrybos draugija „Guboja“, o joms vadovavo vieno iš šios nevyriausybinės organizacijos padalinio – meninės raiškos studijos „Klaipėdos guboja“ – vadovė, veikli neregė Vaida Butautaitė. Užsiėmimuose buvo repetuojamas pačios merginos sukurtas 30 min. radijo spektaklis, kuriame pasakojama apie tai, kaip depresija sergantis žmogus keliauja traukiniu per įvairias stoteles ir pasiekia galutinę stotį – „Ramybę“. 

Į „Kūrybines laboratorijas“ suvažiavo 20 neįgaliųjų, kuriems talkino 10 savanorių. Visi dalyviai su spektaklio medžiaga susipažino tik atvykę į Inturkę. V. Butautaitė kalbėjo: „Dirbome labai intensyviai ir su dideliu užsidegimu. Manau, padarėme mažą stebuklą, kokį tik įmanoma sukurti per tokį trumpą laiką. Gal prisidėjo ir tai, kad dėl nemažai trukusio karantino buvome pasiilgę kūrybinės veiklos, užsiėmimų, bendravimo vieni su kitais. Medžiagą įrašinėjome mažomis grupelėmis, visi pajuto radijo spektaklio, darbo su mikrofonu užkulisius. Mini garso įrašų studiją mums padėjo susikurti technologijų specialistas, mūsų draugijos narys Aleksas Konovas.“ 

Spektaklyje skamba pačios V. Butautaitės parinkta muzika, turinį atitinkančių dainų fonogramos, kurias įdainavo spektaklio dalyviai. Su pjesės tekstais padėjo dirbti Kauno kolegijos dėstytoja, koncertinės įstaigos „Kauno santaka“ vyriausioji kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Morkūnaitė, kuri neslėpė emocijų: „Šie jauni žmonės mane kaskart žavi ir įkvepia savo stiprybe, begaliniu noru veikti. Nepaisant fizinių skirtumų, jų užsispyrimo ir gyvenimo džiaugsmo turėtų pavydėti net stipriausi pasaulio žmonės.“ 

Įrašytas spektaklis šiuo metu yra montuojamas ir tikimasi rugpjūčio antroje pusėje sulaukti premjeros. Nors „Guboja“ kūrybinei, meninei veiklai buria įvairių sutrikimų turinčius neįgaliuosius, gražiai sutapo, kad šiuose užsiėmimuose garsinį radijo spektaklį kūrė nemažai jaunų sutrikusios regos žmonių – spektaklio autorė V. Butautaitė, įrašinėjo Martynas Vitkus, garso medžiagą montavo A. Konovas ir vaidinę dar 8 spektaklio dalyviai. 

Dovilė Zuozaitė-Veteikienė 

Nuotrauka: Lietuvos specialiosios kūrybos draugija „Guboja“ ir šiemet meninei veiklai subūrė įvairių sutrikimų turinčius neįgaliuosius / LSKD „Guboja“ archyvo nuotr. 

Maždaug trisdešimties žmonių grupė pozuoja lauke vasaros laikotarpiu. Ant plytelėmis kloto grindinio puslankiu išsirikiavę įvairaus amžiaus žmonės. Maždaug pusė jų sėdi vežimėliuose, kiti – sustoję šiems už nugarų. Visi nusiteikę linksmai, šypsosi ir žvelgia į skaitytoją. Kompanijai už nugarų matosi dalis pievos, žaliuojantys medžiai, šviestuvas ir namų stogai.