Laiko juosta

Kai sprendimų ieškoma drauge 

Hakatonas - nesumaišykite, tai ne maratonas, nors panašumo esama. Nesileisdami į lingvistinį sąvokos aiškinimą pasakysime, kad tai tam tikros rūšies, dažnai gana azartiškos, varžybos ieškant kokių nors sprendimų. Hakatonus "atrado" verslo ir informacinių technologijų pasaulis, o dabar jie ateina ir į socialinę sritį. "Šių dienų hakatonai, - rašoma interneto svetainėje www.ucc.lt, - orientuoti į inovacijų kūrimą, prie kurių prisideda ne tik informacinių technologijų specialistai, tyrėjai, kūrėjai, bet ir bendruomenės nariai." 

Balandžio 24-26 dienomis "Lietuvos geležinkelių" grupė ir Transporto inovacijų centras surengė 48 valandų nuotolinį hakatoną "Accessibility in Mobility" (liet. "Prieinamumas mobilumo srityje"). Jo tikslas - ieškoti ir rasti modernius, greitus ir inovatyvius sprendimus, pasitelkiant informacines technologijas, rasti efektyvius būdus, kaip gerinti keliones geležinkeliu individualių poreikių turintiems žmonėms. Hakatono dalyviams pasiūlyta koncentruotis į tris problemas: pagerinti negalią turinčių žmonių transporto priemonių statymą; suteikti galimybę regos, klausos bei kalbos negalias turintiems žmonėms be papildomos pagalbos saugiai judėti stotyje, traukinyje ir gauti keleiviams teikiamas paslaugas; sutrumpinti pranešimo laiką apie planuojamą kelionę traukiniu negalią turintiems keleiviams. Tarp hakatono partnerių buvo ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga. Hakatono finalą pasiekė keturios komandos, pateikusios keturis siūlymus. 

Pirmasis siūlymas - interaktyvus neįgaliojo pažymėjimas su elektroniniu lustu. Pasiūlymo autoriai atkreipia dėmesį, kad apie 80 proc. neįgaliųjų vizualiai neidentifikuojami, todėl jie negauna reikalingos pagalbos arba ją gauna pavėluotai. Inovacija nebrangi, bet reikalingi sisteminiai sprendimai, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija visus neįgaliųjų pažymėjimus pakeistų vienu metu. Jau po hakatono pasigirdo nuomonių, ar norėtume visada ir visur būti identifikuojami kaip neįgalieji? O gal kitas pasiūlymas bus patiems neįgaliesiems "įsiūti" specialų lustą ar sekimo programėlę? Būtų patogu - žmogus pasiklysta, o jo artimieji ir socialiniai darbuotojai iškart mato, kur jis yra... Vis dėlto, hakatono komandos sumanymas įdomus, galintis nesunkiai virsti realybe, o apie tai, kad vis labiau būsime priversti rinktis tarp duomenų konfidencialumo ir saugumo, įvairių sričių profesionalai, ekspertai kalba atvirai. 

Kitas siūlymas - išmanioji programėlė, leidžianti viešojo transporto priemonės vairuotojui realiu laiku pranešti, kad neįgaliajam reikalinga pagalba. Programėlę būtų galima lengvai integruoti į jau veikiančius produktus, tokius kaip, pavyzdžiui, "m.ticket" ir panašius. 

Trečias siūlymas - mobili programėlė "LG kelionės pagalbininkas" - žmogus atvyksta į geležinkelio stotį, išreiškia poreikį gauti pagalbą, savo telefono kamera nuskenuoja aplinką. Pagalbą gauna arba savo telefone pasitelkiant dirbtinį intelektą, arba gyvai. 

Ketvirtas siūlymas - integracinis modelis įvairioms mobiliosioms programėlėms testuoti, kad jos būtų patogios regėjimo negalią turintiems žmonėms. 

Visi siūlymai sulaukė gyvo susidomėjimo. Vis dėlto pagal hakatono sąlygas, kažkas turėjo nugalėti. Nugalėtoja tapo komanda "Artificia", pateikusi siūlymą sukurti programėlę, kuria neįgalusis viešojo transporto vairuotojui galėtų pranešti apie savo specialiuosius poreikius. Hakatonas akivaizdžiai parodė, kad sprendimų neįgaliesiems paieška gali būti patraukli, nuotaikinga ir uždeganti. Finalinį jo renginį, kuris tiesiogiai buvo transliuotas gegužės 17 d., galima rasti platformoje youtube.com. 

Alvydas Valenta 

Prasmingos teatro dovanos "ELVYJE" 

Gegužės mėnesį Lietuvos aklųjų bibliotekos (LAB) virtuali garsinių leidinių biblioteka ELVIS (elvis.labiblioteka.lt) pasipildė keturių Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) spektaklių garso įrašais. Juos LAB padovanojo pats teatras, kuris jau penkerius metus mūsų bendruomenę džiugina spektakliais su garsiniu vaizdavimu. Kasmet teatras, bendradarbiaudamas su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS), pritaiko vieną ar du spektaklius regos negalią turintiems žmonėms. Jeigu nenumatytos aplinkybės nesugriaus planų, teatras jau rudenį tikisi sulaukti žiūrovų naujoje premjeroje "Panika", pagal suomių autoriaus M. Mylliaho pjesę (rež. Kamilė Gudmonaitė) su garsiniu vaizdavimu. 

Karantino metu NKDT žiūrovams buvo įkūręs virtualią televiziją "Teatras TV ONL1NE", kurioje rodė naujus ar pritaikė senesnius vaizdo įrašus. Taip pat tai buvo proga prisiminti apie turimus garso įrašus, kurie tyliai dūlėjo audiokasetėse ir diskuose. LAB pasiekė iš garso archyvų atkurtas 1999 m. teatre pastatytas spektaklis vaikams "Pasaka apie LEGO miestą". Garso įraše šią pasaką seka kūrinio autorė ir režisierė Neris Karpuškaitė-Akelaitienė, skamba spektaklio kompozitoriaus Vidmanto Bartulio muzika. Įrašą atkūrė garso režisierius Arnoldas Akelaitis. 

Dar viena dovana mažiesiems - žaisminga muzikinė pasaka "Kiškis pabėgėlis", pagal Liudviko Jakimavičiaus knygą "Lapė ir kaliošai" (rež. Agnė Sunklodaitė). Spektaklyje linksmai svarstoma apie rimtą dalyką - emigraciją ir meilę gimtiesiems namams. Pagrindinis herojus kiškis, kaip sakydavo mūsų senoliai, išėjo laimės ieškoti. Nesvarbu - kur. Svarbu - kodėl. Šie klausimai privers susimąstyti ir suaugusius. Kodėl svetur laimės dažnai ieškome? Kodėl neįvertiname savo gimto miesto, kaimo?.. 2010 m. spektaklio "Kiškis pabėgėlis" premjerą palydėjo CD, kuriame aktoriai seka ir dainuoja daineles. Dainelių tekstus pasakai sukūrė A. Sunklodaitė, spektaklio kompozitorius - Deividas Gnedinas. 

Suaugusiųjų auditorijai padovanotos dvi įgarsintos pjesės. Pirmoji - austrų dramaturgo Peterio Turrini "Žiurkių medžioklė", įrašyta per karantiną aktorių Ugnės Žirgulės ir Rido Žirgulio (kurie ir įkūnijo pagrindinius veikėjus) iniciatyva. Pjesė parašyta dar 1967 m., kai P. Turrini, pavargęs nuo darbo reklamos agentūroje, pabėgo į "tremtį" izoliuotoje Graikijos saloje. Spektaklis gvildena susvetimėjimo vartotojiškoje visuomenėje temą, kalba apie beviltišką bandymą išsilaisvinti, norint pamatyti tikrąjį Aš. 

Antrasis audiospektaklis - pagal žymų prancūzų autoriaus Romaino Gary autobiografinį romaną "Aušros pažadas". Viso pasaulio skaitytojų ir žiūrovų dėmesį ne kartą prikausčiusi jautri, šilta motinos ir sūnaus istorija, kurios dalis klostosi Vilniuje, nepalieka abejingų ir klausant NKDT spektaklį. Jį režisavo ir pjesę garso įrašui adaptavo A. Sunklodaitė. Garso režisierius - A. Akelaitis. 

Kaip minėta, profesionalius spektaklių įrašus rasite ELVYJE. Tai puiki proga virtualiai apsilankyti Nacionaliniame Kauno dramos teatre. 

Parengta pagal NKDT informaciją 

Nuotrauka: Aktoriai Sigitas Šidlauskas ir Jūratė Onaitytė vaidina spektaklyje "Aušros pažadas" ir jį įgarsino NKDT įrašų studijoje / NKDT archyvo nuotr. 

Scena iš spektaklio "Aušros pažadas". Tamsių užuolaidų fone pozuoja jaunas vyras ir vyresnio amžiaus moteris. Spektaklio veikėjai matomi nuo klubų iki viršugalvio, šiek tiek pasisukę kairiuoju profiliu. Spektaklio akimirka įamžinta kiek į kairę pasukta kamera, vyras ir moteris atrodo pasilenkę į kairįjį šoną. Vidutinio sudėjimo vyro žvilgsnis nukreiptas aukštyn, jis šypsosi. Ant galvos vyras dėvi šviesią kailinę ausis dengiančią kepurę su kabančiais minkštais kailiniais bumbulais, vilki baltus marškinius ilgomis rankovėmis ir tamsias kelnes. Vyrui iš kairės stovi beveik visa galva už jį žemesnė moteris. Ji vyrą dešine ranka apsikabinusi per juosmenį, o kairę ranką ištiesusi į priekį krūtinės aukštyje, tarsi rodydama į žiūrovus. Moteris šviesių pusilgių plaukų, plačiai šypsosi. Ant galvos ji dėvi nedidelę tamsią skrybėlę, vilki ilgą, platų, tamsų paltą.