Sveikatos kodas

Autoriaus nuotraukaDaiva Savičienė, VšĮ Centro poliklinika

Pandemijos gniaužtuose

 

Parašas po straipsniuVisame pasaulyje paplitęs ir dar nesuvaldytas koronavirusas per kelias savaites, o kai kur net per kelias dienas, sulėtino ir stipriai užgniaužė įprastą daugumos žmonių ritmą. Tačiau daug svarbiau už laikinus suvaržymus yra sutrikdyta sveikata, viruso sėjamos mirtys, sunkiai pakeliamas krūvis ir išbandymas sveikatos apsaugos sistemai, valstybių ekonomikai. 

Paradoksalu, bet jau ilgą laiką kasdien gaunant daugybę informacijos apie koronavirusą, lengva pasiklysti tokių žinių sraute, pasitaiko įtikėjusių įvairiomis sąmokslo teorijomis ar mokslą paneigiančiais mitais. Paprastai ir aiškiai apie koronavirusą kalbamės su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiąja specialiste Daiva Razmuviene. 

 

– Kas vadinama COVID-19 virusu? 

– COVID-19 yra pavadintas naujasis koronavirusas, kuris atsirado Kinijoje 2019 metų gruodžio mėnesį. Koronavirusai yra virusai, kurie cirkuliuoja tarp gyvūnų, tačiau žinoma, kad kai kurie iš jų sukelia infekcijas žmonėms. Sukėlę infekciją žmonėms, jie toliau gali būti perduoti nuo žmogaus žmogui. Koronavirusų infekcijos šaltinis gali būti daugybė gyvūnų. Pavyzdžiui, Artimųjų Rytų respiracinio sindromo koronaviruso (MERS-CoV) šaltinis buvo kupranugariai, o sunkaus ūmaus respiracinio sindromo (SŪRS) – civetės katės. 

Šis naujas Kinijoje aptiktas koronavirusas yra genetiškai glaudžiai panašus į SŪRS sukeliantį virusą. 

 

– Koronavirusą Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė pandemija. Kada skelbiama tokia situacija? Kokios buvo didžiausios pandemijos šiame amžiuje? 

– PSO teigia, kad pandemija – „naujo patogeno proveržis, lengvai persiduodantis žmogaus žmogui pasauliniu mastu“. Tai reiškia, kad liga vienu metu sparčiai plinta skirtingose valstybėse. Šiame amžiuje prieš dešimtmetį buvo kilusi gripo pandemija. Staigus naujojo tipo gripoviruso A(H1N1)v plitimas nustatytas daugelyje Europos ir pasaulio šalių. 

Europos Sąjungoje iš viso iki 2010 m. pradžios užregistruoti 2203, pasaulyje – 14024 mirties nuo pandeminio gripo atvejai. Lietuvoje nuo 2009 m. birželio iki 2010 m. balandžio mėn. patvirtinta 810 sergamumo A(H1N1)v gripu atvejų. Per tą laikotarpį užregistruoti 23 mirties atvejai, dauguma jų – nuo lydinčių ligų komplikacijų. 

 

– Kokia šio – COVID-19 – viruso specifika: būdingiausi simptomai, ligos eiga, trukmė, užkrečiamumas? Ką galima atsakyti skeptikams, argumentuojantiems, kad mirčių nuo sezoninio gripo procentaliai yra daugiau? 

– Simptomai yra panašūs į gripą – karščiavimas, kosulys, dusulys ir kiti kvėpavimo sutrikimai. Sunkesniais atvejais sukelia plaučių uždegimą, sepsį ir septinį šoką, inkstų nepakankamumą ar mirtį. Kadangi infekcija yra nauja, dar labai trūksta mokslinių duomenų. Šiuo metu teigiama, kad žmogaus organizme užkratas išbūna iki 21 dienos. Daliai pacientų liga pasireiškia lengvais simptomais ir jiems neprireikia gydymo (teigiama, kad apie 80 proc. susirgusiųjų). Kiti patiria sunkių kvėpavimo sutrikimų. 

Kaip matome, gripo pandemijos metu mirčių buvo užregistruota žymiai mažiau nei per šią pandemiją. Be to, COVID-19 plinta labiau nei gripas. Šie faktai neleidžia lyginti šių ligų ir teigti, kad naujojo koronaviruso sukeliama infekcija yra tokia pati ar lengvesnė negu gripo. 

 

– Dabartiniais duomenimis, kas yra pažeidžiamiausia potencialių apsikrėtusiųjų grupė? 

– Ši infekcija pavojinga vyresniems nei 60 metų asmenims bei asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis (širdies ir kraujagyslių, hipertenzija, diabetu, bronchine astma ir kt.). Pagal balandžio pradžioje turimus duomenis, Lietuvoje serga daugiausia jaunesnio amžiaus žmonės iki 40 metų (63 proc.), vyresni asmenys sudaro 37 proc. 

 

– Kaip apsisaugoti nuo viruso plitimo? Kodėl būtina saviizoliacija? 

– Pagrindinės apsisaugojimo nuo šio viruso priemonės yra socialinių kontaktų nebuvimas ir griežta higiena. Virusas plinta oro lašeliniu būdu. Sergantis žmogus kosėdamas, čiaudėdamas į orą išskiria smulkius lašelius, kuriuose yra virusų. Jeigu tuo metu esame šalia šio žmogaus arčiau nei 2 metrų atstumu, mes įkvepiame šių lašelių, virusas patenka į mūsų organizmą ir mes užsikrečiame. Todėl epidemijos metu būtina laikytis saugaus atstumo nuo žmonių, šiuo metu draudžiama būriuotis, pasivaikščiojimai leidžiami tik po du asmenis. 

Virusas taip pat gali plisti per aplinką – kosėjimo ar čiaudėjimo metu išsiskiriantys lašeliai nusėda ant aplinkos paviršių (durų rankenų, stalų ir pan.), jeigu tą paviršių mes paliečiame rankomis, o paskui nenusiplovę rankų jomis paliečiame savo veidą, nosį, akis, virusą pernešame į savo organizmą. Todėl būtina dažnai plauti rankas arba naudoti rankų dezinfekantus. 

Pastaruoju metu rekomenduojama einant į parduotuvę ar kitą vietą, kur yra žmonių, dėvėti medicininę ar medžiaginę kaukę, kuri veikia kaip barjeras, sulaikantis lašelius ir sumažinantis riziką virusams nusėsti ant paviršių. 

14 dienų saviizoliacija privaloma asmenims, grįžusiems iš užsienio, ir tiems, kurie nebuvo niekur išvykę, bet turėjo sąlytį (tiesiogiai bendravo) su susirgusiuoju. Izoliuotis būtina, nes šiuo laikotarpiu (jis vadinamas inkubaciniu laikotarpiu) žmogus gali užkrėsti kitus. Yra žinoma, kad žmogus gali platinti virusą ir nejausdamas simptomų arba keletą dienų prieš atsirandant simptomams. 

 

– Kokios mokslinės prognozės žiūrint į viruso plitimo perspektyvą? 

– Mokslininkai deda visas pastangas, kad atsirastų vakcina ir vaistai, atliekami tyrimai. Teigiama, kad vakcinos gali tekti laukti metus. 

 

– Kokie būtų esminiai NVSC patarimai „Mūsų žodžio“ skaitytojams? 

– Pagrindinis patarimas – laikytis skelbiamų nurodymų. Žmonės visame pasaulyje raginami laikytis tų pačių nurodymų – likti namuose (dirbti nuotoliniu būdu), jeigu einama į parduotuvę, vaistinę – laikytis atstumo nuo žmonių (pageidautina 2 metrų), dėvėti veido kaukę, parduotuvėse – vienkartines pirštines, grįžus namo būtinai nusiplauti rankas su muilu ir vandeniu. Apskritai rankų plovimas turėtų tapti pagrindiniu įpročiu šiomis dienomis. 

 

Autorės nuotrauka: Daiva Savičienė. Jauna moteris matoma nuo pečių iki viršugalvio. Jos plaukai tamsūs, tiesūs, iki pečių, ant kaktos krenta kirpčiukai. Moters žvilgsnis nukreiptas tiesiai į skaitytoją, ji švelniai šypsosi. Moteris vilki baltą medikės chalatą. 

Nuotrauka: Karantino metu svarbiausia laikytis skelbiamų nurodymų / www.pexels.com nuotr. 

Jauna moteris matoma nuo liemens iki viršugalvio, šiek tiek pasisukusi dešiniuoju profiliu. Moteris pozuoja lauke, prie stiklinio pastato. Jos plaukai šviesūs, surišti į kasą ar kuodą nugaros pusėje, ant veido laisvai krenta kelios sruogos. Moteris atrodo susikaupusi, jos žvilgsnis nukreiptas pirmyn. Abiejomis rankomis ji ant savo veido deda šviesią medicininę kaukę. Moteris vilki šviesų medžiaginį paltą, po kuriuo apsirengusi šviesų megztinį. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]