Regimi neregiai

Laima Slepkovaitė, muzikologė, radijo laidų vedėja, [email protected]

Mohanas Chandrasekaranas - indų klasikinės muzikos virtuozas

Indų klasikinė muzika yra vienas sudėtingiausių menų, kokius žmonija kada nors buvo sukūrusi. Tūkstantmečių tradicija yra perduodama šeimose iš kartos į kartą, o giminystės ryšiais nesusiję mokiniai nuolankiai semiasi meistriškumo iš guru, gyvendami jų namuose, patarnaudami ir priimdami kiekvieną progą klausytis, suprasti, sugerti... "The Beatles", Džonas Koltreinas (John Coltrane), Džimis Hendriksas (Jimi Hendrix) ir daugybė kitų muzikos pasaulį suformavusių muzikantų buvo paveikti indų ragų (kompozicija ar improvizacija, grįsta tam tikra derme ar melodiniu modeliu) ir įteikė mums raktą suprasti, pajusti tą nuostabią kultūrą. 

Smuikininkas Mohanas Chandrasekaranas yra iškilus tos didingos tradicijos atstovas. Jo motina Charubala Mohan pati buvo puiki smuikininkė, bet sūnų ėmė mokyti muzikos ne dėl to, kad siektų šeimos muzikinės tradicijos tęstinumo (indų muzikinės šeimos, ypač turinčios ilgą istoriją ir daug garsių gurų genealoginėje linijoje, paprastai stengiasi išlaikyti paveldimumą). Tiesiog, kai dvejų metukų gelta persirgęs sūnelis neteko regėjimo, Charubala visą savo gyvenimą paskyrė tam, kad padėtų jam, neregiui, išmokti gyventi reginčiųjų pasaulyje. 

Trejų metukų Mohanas jau aiškiai skyrė ragas, domėjosi jomis, tad netrukus prasidėjo vokalo pamokos. Paaugusį sūnų motina išmokė brailio rašto. Nors pati nebuvo susidūrusi su tuo anksčiau, bet iš knygų išmoko ženklų reikšmes ir perdavė jam šias žinias. Dar vaikystėje Mohanas neteko tėvo, todėl su mama persikėlė į Čenajų - garsėjantį savo muzikine kultūra miestą, kuriame ji pati ėmė mokyti sūnų griežti smuiku. 

Ji buvo reikli ir mylinti mokytoja, o jis - talentingas ir greitai tobulėjantis mokinys. Vienuolikos metų Mohanas pirmą kartą griežė viešai ir laimėjo atrankoje į visos Indijos jaunuolių radijo orkestrą. Po metų jis tapo Indijos muzikos akademijos rengiamo konkurso nugalėtoju ir jau akompanavo fleitininkui Tanjorei Višvanatanui (Tanjore Viswanathan) - pripažintam, garsiam muzikantui. Netrukus, begriežiant giminių vestuvėse, jį išgirdo ir G. N. Balasubramaniamas (Gudalur Narayanaswamy Balasubramaniam) - vienas trijų didžiųjų XX a. Pietų Indijos vokalo meistrų. 

Taip jis pelnė vunderkindo reputaciją, ėmė daug akompanuoti, dar labiau plėsdamas savo akiratį, susipažindamas su daugybe stilių ir perimdamas meno paslaptis. Jaunystės ir talento derinys jam atvėrė scenų duris ir klausytojų širdis. Po vieno itin vykusio atlikimo vyresnis kolega atsisuko į publiką ir tarė: "Šios rankos dar sugros daugybę ragų." Ir buvo teisus. 

Charubala Mohan, vedusi jį šiuo keliu, mirė jauna, bet nebeturėjo nerimauti dėl savo sūnaus likimo: dvidešimt vienerių jis jau buvo gerbiamas ir žinomas muzikantas, smuikininkas ir vokalistas, kuris stebėtinai derino aukščiausius meninius standartus su muzikinio pasakojimo aiškumu, dainingumu ir šiluma. 

Šiuo metu jis pats yra guru, išugdęs daugiau kaip tris dešimtis mokinių, nepaprastai lanksčios stilistikos, virtuoziškas atlikėjas, kompozitorius, pagerbtas apdovanojimais, iškilus tradicijos atstovas. Ir šeimos muzikinė dinastija tęsiasi! Jo dukra Smt. Barati (Smt. Bharathi) yra smuikininkė, vokalistė ir šokėja, dėstanti šiuos indų menus JAV. 

Paklausykite M. Chandrasekarano atliekamos indų ragu muzikos. 

Nuotrauka: M. Chandrasekaranas 

Vyresnio amžiaus vyras matomas nuo liemens iki viršugalvio, kiek pasisukęs dešiniuoju profiliu. Jo plaukai trumpi ir žili, vyras užsidėjęs akinius tamsintais stiklais, vilki baltus marškinius ilgomis rankovėmis. Vyro burna kiek praverta, jis atrodo įsijautęs į atliekamą muzikinį kūrinį. Kairėje rankoje, prispaudęs prie kaklo, muzikantas laiko smuiką, kuriuo griežia dešinėje rankoje laikomu stryku. Priešais vyrą matomas stovintis mikrofonas.