Sveikatos kodas

Autoriaus nuotraukaJuozas Valentukevičius, [email protected]

Nepamirštama profesorė

 

Parašas po straipsniuTaip labai dažnai vieną žymiausių Lietuvos oftalmologių, profesorę Emiliją Daktaravičienę vadindavo neregių bendruomenės nariai. Mokslininkė, gydytoja praktikė bei neregių bičiulė buvo labai aktyvi, visuomeniška, dalyvaudavo įvairiuose renginiuose ir susitikimuose. Renginio vedėjui ištarus profesorės vardą, per salę nuvilnydavo tarsi vilties šiurpuliukas, pagarbus laukimas, kad viešnia kalbės apie pačias jautriausias neregių problemas, suteiks vilties laukiantiems akių operacijų ar novatoriškų procedūrų. 

Šiais metais minime profesorės E. Daktaravičienės gimimo šimtmetį (1919-2015). Spalio 7 dieną Kauno klinikų Akių ligų klinikoje vyko profesorės gimimo metinių paminėjimas. Prisiminta profesorės biografija, jos plačiašakė veikla oftalmologijos srityje, nuoširdus darbas gydant ir gelbstint regėjimą tūkstančiams žmonių, mokslinė bei publicistinė veikla. Taip pat pristatyta prof. Jūratės Jankauskienės sudaryta monografija „Mokytoja, vedusi oftalmologijos keliu. Profesorė Emilija Daktaravičienė“. Leidinys solidus, puikaus dizaino, įrištas kietais viršeliais, gausiai iliustruotas archyvinėmis nuotraukomis. Knygoje pateiktos svarbiausios prof. E. Daktaravičienės gyvenimo ir veiklos datos, mokinių, kolegų ir amžininkų prisiminimai apie ją, pačios profesorės spaudoje skelbti straipsniai bei publikacijų bibliografijos rodyklė. 

Prisimintas ir didžiausias profesorės gyvenimo kūrinys - Kauno akių ligų klinika, kurios statybai bei įrengimui ji negailėjo nei laiko, nei energijos. 

 

Profesorės biografija 

E. Daktaravičienė (Kublickaitė) gimė 1919 m. rugsėjo 27 d. Ruonių vienkiemyje, Šiaulių apskrityje. 1940 m. baigė Linkuvos gimnaziją. 1940-1942 m. lankė Gailestingųjų seserų kursus Kaune. 1944-1949 m. studijavo Kauno valstybiniame universitete, Medicinos fakultete. Baigusi studijas pradėjo dirbti to paties fakulteto Akių ligų katedroje vyresniąja laborante. Po metų ji - Kauno medicinos instituto Akių ligų katedros klinikos ordinatorė. Didelį įspūdį jaunai darbuotojai darė ypatinga ir nuoširdi aplinka, Lietuvos oftalmologijos pradininko profesoriaus Petro Avižonio dvasia. 1953-1956 m. E. Daktaravičienė studijavo Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) I. Mečnikovo medicinos institute. 1957 m. apgynė medicinos mokslų kandidatinę disertaciją. Grįžusi į Kauną Emilija pasinėrė į mokslinį, praktinį ir tiriamąjį oftalmologinį darbą. 1958 m. Kauno medicinos instituto vadovybė ją paskyrė Akių ligų katedros vedėja. Šiose atsakingose pareigose ji dirbo trisdešimt metų. 1963-1966 m. E. Daktaravičienė - Kauno medicinos instituto doktorantė. 1967 m. ji sėkmingai apsigynė habilituoto daktaro disertaciją, 1969 m. suteiktas profesoriaus mokslo laipsnis. 

Profesorė viena ir su bendraautoriais skelbė mokslinius darbus, publikavo straipsnius apie akių ligas ir jų gydymą. Rašė knygas ir vadovėlius, ruošė metodinę medžiagą studentams. Vis dėlto didžiausią dėmesį prof. E. Daktaravičienė skyrė klinikiniam gydomajam darbui. Nuoširdžiai stengėsi padėti pacientams, kuriuos kankino įvairios akių ligos ar patirtos traumos, pati operuodavo ligonius. Pacientams didelį įspūdį darydavo vizitacijos palatose. Pirmoji visada įžengdavo profesorė, o už jos - medikų būrelis. 

Profesorės organizaciniai gabumai atsiskleidė Kaune statant ir įrengiant naują Akių ligų klinikos pastatą. 1976 m. jis buvo iškilmingai atidarytas. Iš esmės pasikeitė gydymo kokybė, pacientams buvo įrengta 240 stacionaro lovų. Kauno akių ligų klinika tapo moderniausiu visos Lietuvos akių gydymo centru. 

E. Daktaravičienė už prasmingą mokslinį ir praktinį darbą yra gavusi įvairiausių apdovanojimų ir padėkų. LR Prezidentas Algirdas Brazauskas 1996 m. liepos 2 d. dekretu Valstybės dienos proga už nuopelnus Lietuvai, jos ūkiui, kultūrai, mokslui ir švietimui profesorę apdovanojo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu. 

Istoriškai susiklostė, kad tarp Lietuvos akių gydytojų ir neregių bendruomenės narių jau nuo XX a. pradžios užsimezgė draugiški ir glaudūs ryšiai. Praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje E. Daktaravičienės dėka jie tapo dar artimesni ir prasmingesni. 

Apie profesijos pasirinkimą viename interviu profesorė yra sakiusi: „Oftalmologo profesiją pasirinkau iš gailesčio akliesiems. Kaune matydavau daug aklų žmonių, kuriems vis kažkas padėdavo, nuolat mąstydavau, kaip galima tokiems žmonėms padėti, skaitydavau žurnalus, knygas. Susigyvenau su šiais žmonėmis.“ 

E. Daktaravičienė buvo Katalikiškojo Prano Daunio fondo tarybos narė. Dalyvavo šio fondo steigiamajame suvažiavime Vilniuje 1992 m. kovo 5 d. Teikė įvairius siūlymus, nuoširdžiai palaikė idėją Kaune pastatyti atminimo paminklą Lietuvos kariuomenės savanoriui, kovose už šalies laisvę netekusiam regėjimo, aklųjų švietimo pradininkui Pranui Dauniui. 

 

Parašas po straipsniuĮ knygą sudėtas gyvenimas 

Knygoje, skirtoje E. Daktaravičienės gyvenimui ir veiklai, publikuojami penkių neregių bendruomenės narių prisiminimai: inžinieriaus Romualdo Kūdaro, chemijos mokslų daktaro Osvaldo Petrausko, istoriko Juozo Valentukevičiaus, LASS aktyvisto Arvydo Markevičiaus ir žurnalistės Gemos Padribonienės. 

Knygos sudarytoja, buvusi profesorės E. Daktaravičienės mokinė, dabar jau taip pat profesorė Jūratė Jankauskienė pratarmėje rašo: „Minint prof. E. Daktaravičienės gimimo šimtmetį, norėjosi atkurti ir užrašyti viską, ką laikas būtų negrįžtamai pasiglemžęs. Norėjosi jaunajai medikų kartai parodyti jos interesų platumą ir darbų visapusiškumą. Šios iškilios asmenybės gyvenimas ir veikla - tai praėjusio šimtmečio Lietuvos oftalmologijos istorija. Būtent toks yra šio leidinio tikslas.“ 

Galima apgailestauti, kad dėl lėšų stokos knyga išleista tik 100 egzempliorių tiražu ir iškart tapo retenybe. Bet žurnalo skaitytojai ją gali rasti Lietuvos aklųjų bibliotekoje. 

Leidinio sudarytoja, ruošdama šią knygą, rėmėsi gausiais rašytiniais šaltiniais. Literatūros sąraše pateiktos 75 straipsnių apie profesorę pozicijos, iš jų daugiau kaip pusė yra neregių bendruomenės ar jų artimų bičiulių darbai. Pateikiame keletą citatų, atkuriančių profesorės nuoširdų bendravimą su aklųjų organizacijomis ir jų nariais, kolegomis, pacientais. 

Profesorius Vytautas Jašinskas, buvęs Kauno akių ligų klinikų vadovas: „Profesorė puikiai suprato, kad Lietuvoje yra labai daug akių ligomis sergančių pacientų, o Lietuvos didžiuosiuose miestuose nepakanka vietų stacionaruose. Neįmanoma visų paguldyti ir suteikti kvalifikuotą pagalbą. Todėl kartu su doc. A. Valentiniene brandino mintį, kaip geriau jiems padėti. Ir gimė mintis - pastatyti atskirą akių ligų kliniką. Profesorė visada palaikė artimus ryšius su Lietuvos aklųjų bendruomene. Ji konsultavo ir gydė LASS narius. Likimas lėmė, kad LASS vadovybė nutarė finansuoti naujos akių ligų klinikos statybą Lietuvoje ir skyrė 3 milijonus rublių. Profesorė buvo puiki diplomatė, jos pastangomis nuspręsta naują ligoninę statyti Kaune.“ 

Dr. Svetlana Purtokienė: „Su prof. E. Daktaravičiene apvažiavome beveik visą Lietuvą, konsultavome akluosius ir silpnaregius net jų darbo vietose gamybiniuose mokymo kombinatuose, siųsdavome juos reabilitaciniam ir palaikomajam gydymui į Akių ligų kliniką Kaune.“ 

Dr. Ona Majauskienė: „Profesorė E. Daktaravičienė buvo labai reikli sau ir bendradarbiams, atsakinga darbe, veržli, diegė naujoves į praktinį darbą. Jos reiklumas skatino atsakingai dirbti tiek mokslinį, tiek praktinį darbą. Profesorės konsultacijų metu gydytojai mokėsi ne tik diagnostikos ir gydymo subtilybių, bet ir tarpusavio bendravimo, taip pat - bendravimo su pacientu etikos.“ 

Doc. Joana Jautakienė: „Labai gerai prisimenu, kai 1969 metais Mykolas Poznanskas, sveikindamas respublikinės oftalmologų konferencijos dalyvius Kaune, pareiškė džiugią žinią: LASS nutarė skirti tris milijonus rublių naujos akių ligų klinikos statybai Vilniuje arba Kaune. <...>Klinika Kaune iškilmingai atidaryta 1976 m. gegužės 16 d. Mano galva, ši klinika yra pats didžiausias profesorės gyvenimo kūrinys.“ 

Garsus Lietuvos krepšininkas Šarūnas Marčiulionis: „Esu labai dėkingas profesorei Emilijai Daktaravičienei, laiku išgelbėjusiai regėjimą ir nulėmusiai tolimesnį gyvenimo kelią. Kai man buvo trylika metų, eksperimentuojant su savadarbiais fejerverkais įvyko nelaimingas atsitikimas. Tik profesorės E. Daktaravičienės profesionalumo dėka man buvo suteikta būtina sudėtinga procedūra, visiškai grąžinusi regėjimą.“ 

Profesorei už sugrąžintą akių šviesą dėkingi tūkstančiai žmonių, tarp jų ir aš, šio straipsnio autorius. Jų dėkingumas ir pagarba šiai iš pažiūros smulkiai ir kukliai, bet labai reikliai sau moteriai neblėsta iki šiol. O žiūrint iš istorinės perspektyvos, jos indėlis į Lietuvos oftalmologijos mokslą įgauna vis didesnę prasmę ir yra puikus pavyzdys jaunajai medikų kartai. 

 

Autoriaus nuotrauka: Juozas Valentukevičius. Vyresnio amžiaus vyras, į skaitytoją kiek pasisukęs dešiniuoju profiliu. Jis atrodo pasitempęs, rimtas, santūriai šypsosi, žvelgia tiesiai į skaitytoją. Vyro plaukai trumpi, žili, jis su akiniais. Vyras dėvi tamsų kostiumą, baltus marškinius, ryši tamsų kaklaraištį. 

 

Pirma nuotrauka. Profesorės dukra Nora Janulienė (iš kairės) su monografijos sudarytoja prof. J. Jankauskiene / J. Valentukevičiaus nuotr. 

Moterys pozuoja prie šviesios sienos, skaitytojui jos abi matomos nuo liemens iki viršugalvio. Kairėje nuotraukos pusėje stovi Nora Janulienė. Ji - vyresnio amžiaus moteris. Jos plaukai tamsūs ir trumpi, ausis puošia nedideli auskarai, o ant kaklo kabo grandinėlė. Nora vilki tamsią palaidinę ilgomis rankovėmis. Moters žvilgsnis nukreiptas į kairę pusę, ji švelniai šypsosi ir spaudžia dešinę ranką šalia jos kairėje stovinčiai Jūratei Jankauskienei. Ji taip pat vyresnio amžiaus moteris. Jūratės plaukai tamsūs, trumpi, žvilgsnis nukreiptas tiesiai į skaitytoją. Moteris švelniai šypsosi, jos kaklą puošia ilgi karoliai. Moteris vilki tamsią palaidinę, ant kurios apsirengusi šviesų, gėlėmis puoštą, švarkelį. 

 

Antra nuotrauka. Minint profesorės E. Daktaravičienės gimimo šimtmetį pristatyta monografija apie jos gyvenimą ir veiklą 

Knygos „Mokytoja, vedusi oftalmologijos keliu“ viršelis. Jis šviesus, viršutinėje dalyje matomas knygos pavadinimas, po kuriuo mažesnėmis raidėmis parašyta „profesorė Emilija Daktaravičienė“. Apatinėje viršelio dalyje taip pat matomas prierašas „LSMU Leidybos namai“. Viršelio viduryje - profesorės nuotrauka. Joje vyresnio amžiaus moteris pozuoja kiek pasisukusi kairiuoju profiliu, kairiąja ranka pasirėmusi smakrą. Skaitytojams ji matoma nuo pečių iki viršugalvio, profesorė vilki šviesaus atspalvio rūbą. Moters plaukai šviesūs, trumpi ir garbanoti, žvilgsnis gilus ir nukreiptas tiesiai į skaitytoją. Profesorė atrodo rimta ir paslaptinga. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]