Forumas

Alvydas Valenta, [email protected]

Plečiasi asmeninio asistento erdvė

Šį rudenį spaudoje ir socialiniuose tinkluose pasirodė informacija, kaip fizinę ir kompleksinę negalią turintiems žmonėms, tarp jų ir neregiams, gauti asmeninio asistento (toliau - asm. asistento) paslaugą. Pati paslauga buvo teikiama ir iki šio rudens, tačiau ją gauti galėjo tik psichikos ir proto negalią turintys žmonės, o nuo šių metų rugsėjo pradžios, kalbant formaliai, prasidėjo asm. asistento paslaugų teikimo antrojo etapo bandomasis projektas, įtraukiantis ir kitas negalias. Bet pirmiausia, kas tas asm. asistentas apskritai ir kodėl jo atsiradimas turėtų būti mums įdomus? 

Prieš dvejus metus Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto vicepirmininkas Jonas Ruškus asm. asistento ir socialinio darbuotojo skirtumą apibūdino taip: „Socialinis darbuotojas dirba su klientais, jo funkcijas reguliuoja Socialinių paslaugų įstatymas, jis turi ne vieną, o kelis ar daug klientų, taip pat daug funkcijų, jis yra pavaldus Socialinių paslaugų skyriui arba kitai atitinkamai tarnybai. Asm. asistentas yra pavaldus negalią turinčiam žmogui, jo funkcijas reguliuoja negalią turinčio asmens poreikiai dalyvauti visuomenės gyvenime. Socialinis darbuotojas sprendžia, ką ir kaip padėti neįgaliajam. Asm. asistento darbdavys yra negalią turintis žmogus. Neįgalusis pats renkasi, kokius poreikius asistentas jam padės tenkinti. Asm. asistentas yra neįgalaus asmens savarankiškumo prielaida. Faktas, kad socialinis darbuotojas kartais padeda negalią turinčiam žmogui, nelaikytinas asm. asistento darbu. Lietuvoje asmeninio asistento institucija dar tik kuriama.“ 

Asm. asistento institucija, tiesa, kol kas tik kaip bandomasis projektas, pagaliau pradeda veikti ir Lietuvoje. 

Teikiama visoje Lietuvoje 

Apie naująją paslaugą pasakoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Tikslinės pagalbos skyriaus vyresnioji patarėja Jurgita Čiuladaitė-Pritulskienė. 

Asm. asistento paslauga bus teikiama visose Lietuvos savivaldybėse, kurios pareikš pageidavimą tai daryti. Spalio pradžioje norą teikti asm. asistento paslaugą buvo pareiškusios 54 savivaldybės. Su daugeliu jų jau pasirašyti susitarimai. Nėra nustatyto termino, nuo kada paslauga pradedama teikti, - kiekviena savivaldybė tvarkosi šiek tiek skirtingai. Vilniuje ir dar keliose kitose savivaldybėse asm. asistento paslauga jau teikiama. 

Asm. asistento paslaugų teikimo projektas finansuojamas iš Kompleksinių paslaugų šeimai programos. Lėšos numatytos iki 2021 m. pabaigos. Vertinsime, kokie atsiliepimai, pageidavimai. Žmonės jau dabar teiraujasi, kas bus projektui pasibaigus. Kol kas tiksliai atsakyti į šį klausimą nelengva, neabejojame, kad gausime pastabų, paslaugą reikės tobulinti, tačiau beveik neabejotina ir tai, kad ji bus įteisinta kaip dar viena neįgaliųjų socialinės integracijos forma. Remiantis JT Neįgaliųjų teisių konvencijos 19 str. išaiškinimu, kiekvienas negalią turintis asmuo turi teisę gyventi savarankiškai. Asm. asistento paslaugos tikslas - suteikti pagalbą atsižvelgiant į individualius žmogaus poreikius, kad jis galėtų gyventi savarankiškai namuose. 

Pagal savivaldybių pateiktas paraiškas, asm. asistento paslaugą 2020-2021 m. turėtų gauti apie 1200 asmenų. Projekte nenumatyta kvotų, kiek kuriai negaliai šios rūšies paslaugų galėtų tekti. Judėjimo negalią turinčių žmonių yra daugiau nei aklųjų, todėl labai tikėtina, kad ir šių paslaugų jie gaus daugiau, bet viską lems konkreti situacija, o ji kiekvienoje savivaldybėje bus šiek tiek skirtinga. Numatyta, kad asm. asistento paslauga asmeniui gali būti skiriama iki 4 valandų 7 dienas per savaitę. Kiekvienu atveju sprendžiama individualiai, todėl gali būti ir valanda ar dvi per dieną ar keturios valandos vieną dieną per savaitę. 

Kad žmogus gautų asm. asistento paslaugą, pirmiausia turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją ir parašyti laisvos formos prašymą, pateikti reikalingus dokumentus: tapatybės dokumentą, neįgalumo arba darbingumo nustatymo tarnybos pažymą ir pažymą ar kitą informaciją, pagrindžiančią prioriteto suteikimą. Numatoma, kad asm. asistento paslauga bus labiau orientuota į žmones, lankančius švietimo įstaigas, dirbančius arba ieškančius darbo, negyvenančius socialinės globos įstaigose. Savivaldybės atstovas susitinka su prašymą pateikusiu žmogumi ir įvertina asm. asistento paslaugos poreikį keturiose srityse: asmens higienos, mitybos, judumo (mobilumo), socialinių santykių ir aplinkos. Kai nustatomas paslaugos poreikis, asmuo su paslaugą teikiančia organizacija pasirašo paslaugos teikimo sutartį, o su asmeniniu asistentu sudaro paslaugos teikimo planą, jame numatomas laikas (savaitės dienos, valandos), paslaugos pobūdis. 

Kas gali teikti čia aptariamas paslaugas? Žmogus, teikiantis asm. asistento paslaugas, turi būti išklausęs specialų priežiūros personalo mokymo kursą arba turėti socialinio darbuotojo padėjėjo kvalifikaciją. Asm. asistentu negali dirbti Šeimos narys - sutuoktinis, tėvas, vaikas, artimas giminaitis, kaip šią sąvoką apibrėžia LR Civilinis kodeksas. Ši nuostata atsirado vadovaujantis kitų šalių patirtimi, siekiant, kad likę šeimos nariai turėtų daugiau galimybių dirbti, užsiimti kita veikla. Asm. asistento paslaugos tikslas - įgalinti ne tik patį neįgalųjį, bet ir jo šeimos narius. Projektas parodys, kokie yra paslaugos gavėjų lūkesčiai ir kiek valstybė gali juos patenkinti. Paslaugos teikimo plane apibrėžiamos tiek asm. asistento, tiek paslaugos gavėjo teisės bei pareigos. Konfliktines situacijas, jeigu tokių iškiltų, sprendžia paslaugos gavėjas ir asistento koordinatorius (paslaugos teikėjas). 

Vilniečiai jau suskubo 

Asm. asistentų atranką vykdo savivaldybės arba jų pasirinkti partneriai. Vilniuje visus reikalus, susijusius su paslaugos skyrimu, tvarko Vilniaus miesto socialinės paramos centras, o paslaugą teikia Maltos ordino pagalbos tarnyba ir Lietuvos žmonių su negalia sąjunga (LŽNS). 

Socialinės paramos centro socialinių programų koordinatorė Anastasija Pydyk pasakoja: „Norėdami sutrumpinti paslaugos skyrimo laiką, su Vilniaus miesto savivaldybe susitarėme, kad žmonės prašymus rašytų tiesiai mums. Esame numatę, kad sostinėje asm. asistento paslaugą galėtų gauti apie 250 asmenų. Spalio viduryje jų turėjome dar tik 14. Kol nėra prašymų pertekliaus, su būsimais paslaugos gavėjais deriname, su kuria organizacija, Maltos pagalbos ordinu ar Lietuvos žmonių su negalia sąjunga, žmogus labiau norėtų bendrauti. Tai gali būti svarbu, nes galbūt jis lanko vienos ar kitos organizacijos dienos centrą, turi su ja tam tikros bendravimo patirties. Jeigu prašymų bus daug, tada organizacijas skirstysime daugmaž po lygiai.“ 

Redakcijos žiniomis, asm. asistento paslaugą Vilniuje spalio viduryje gavo trys neregiai. Viena jų - Erika Šnaraitė - sutiko pasidalinti savo patirtimi: „Po visų biurokratinių procedūrų susitikau su LŽNS koordinatore Nijole, - pasakoja E. Šnaraitė. - Aptarėme, kokia asm. asistento pagalba man reikalinga, kaip ji bus teikiama. Pasirašiau paslaugos teikimo sutartį. Man asm. asistentas skirtas keturioms valandoms per dieną vieneriems metams. Su asm. asistentu bendrauju jau trečia savaitė. Kol kas jos darbu (asistentė yra moteris) esu visiškai patenkinta. Sudarome darbo planą, kur eisime, ką veiksime savaitei į priekį. Asm. asistentas mane jau lydėjo į polikliniką, į vieną finansinę konsultaciją, namuose padeda pasižiūrėti skaitiklių duomenis, įvairius dokumentus. Pildant klausimyną buvo ir klausimas apie pageidavimus būsimam asistentui. Parašiau, kad noriu, jog būtų punktualus, neturėtų žalingų įpročių. Nežinau, ar visais atvejais, bet į mano pageidavimą buvo atsižvelgta. Esu girdėjusi, kad viena mergina norėjo, jog asm. asistentas būtų rusakalbis - irgi buvo atsižvelgta. Kaip projekto trūkumą įvardyčiau tai, kad asm. asistentas man skirtas tik vieneriems metams. Tada vietoje manęs bus kitas žmogus.“ 

LŽNS asm. asistento projekto koordinatorė Nijolė Zenkevičiūtė priduria: „Paslaugą teikiame dar tik antras mėnuo. Vilniuje spalio viduryje turėjome septynis šią paslaugą gaunančius žmones, tarp jų yra ir neregių. Numatyta, kad ją turėtume teikti maždaug 40-čiai žmonių. Skirdami asm. asistentą stengiamės, kiek įmanoma, atsižvelgti į žmonių pageidavimus. Neįgalusis turėtų žinoti, kad asm. asistentas skiriamas tam, kad padėtų gyventi savarankiškai, bet ne atliktų už jį konkrečius darbus. Asm. asistentas netvarko už neįgalų žmogų jo buto, neplauna langų, neatlieka kitų namų ruošos darbų. Apibendrintų asm. asistento paslaugos vertinimų dar neturime, bet kol kas žmonės paslauga patenkinti, o kai kurie tiesiai šviesiai - džiaugiasi.“ 

Maltos ordino pagalbos tarnyba spalio pabaigoje asm. asistento paslaugą teikė devyniems žmonėms, tarp jų - dviem neregiams. Anot projekto koordinatorės Lijanos Kazakevičiūtės, kalbėti daugiau apie paslaugą tiek iš jos teikėjų, tiek iš gavėjų pusės dar anksti - praėjo pernelyg mažai laiko. Klaipėdoje, miesto Socialinių paslaugų informacijos centro duomenimis, spalio pabaigoje asm. asistento paslaugą gavo keturi neregiai. 

„Paslauga reikalinga, bet kartu brangi, pakeliama ne kiekvienos valstybės biudžetui, - sako LASS respublikinio centro vyriausioji specialistė Audronė Jozėnaitė. - Europos valstybės asm. asistento poreikį sprendžia įvairiai. Vokiečiai ir italai turi vadinamuosius aklumo pinigus, Nyderlanduose asm. asistento paslaugą skiria savivaldybės ir ji priklauso nuo kiekvienos savivaldybės turimo biudžeto. Danija turi du įstatymus, reguliuojančius asm. asistento paslaugą. Darbo vietoje neregys gali tikėtis 20 val. per savaitę pagalbos, o buityje, namuose jam skiriama dar 15 val. Suomijoje neįgalieji patys renkasi asm. asistentą, o savivaldybė su juo sudaro sutartį. Lietuva, kiek galima spręsti, renkasi Skandinavijos šalių kelią.“ 

Dviejų pirmųjų mėnesių rezultatai byloja, kad naudotis asm. asistento paslaugomis neskubame. Esame labai savarankiški ar iki šiol neturėjome reikalingos informacijos? Deja, bet informacijos šia tema, išskyrus turbūt tik klaipėdiečius, buvo tik pavieniuose straipsniuose spaudoje ir feisbuke. Žinoma, dar yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skelbiama informacija, jos tinklalapis. Bet kiek iš mūsų po jį naršome? Net Lietuvos negalios organizacijų forumas (LNF), stebintis, kad Lietuvoje būtų įgyvendinama JT Neįgaliųjų teisų konvencija, apie asm. asistento paslaugą ar bent apie antrąjį projekto etapą neparašė. Neapleidžia jausmas, kad tada, kai valdžia nedaro nieko arba daro blogai, apie tai šaukiame iš visų tribūnų, kai padaro ar bando daryti - pranešti pamirštame. 

Nuotrauka: Asmeninio asistento paslauga prieinama ir akliesiems / VšĮ Socialinių paslaugų informacijos centro nuotr., www.kspic.lt 

Dvi moterys, matomos iš nugaros, eina gatve, galbūt daugiabučio kieme, saulėtą vasaros dieną. Priekyje moterų - žaliuojanti pieva, kurios pakraštyje driekiasi siauras išmintas takelis. Kairėje jo pusėje matoma tvora ir medžiai, dešinėje - keli šviesūs daugiabučiai namai. Kairėje pusėje esanti moteris - jauna, vidutinio sudėjimo. Jos šviesūs ilgi plaukai surišti į kasą. Ji vilki šviesius marškinėlius trumpomis rankovėmis, ant kurių parašyta „asmeninė asistentė“, tamsius džinsus ir avi šviesius batelius. Jai iš dešinės į parankę įsikibusi vyresnio amžiaus moteris. Jos plaukai tamsūs, trumpi. Moteris vilki šviesius languotus marškinėlius trumpomis rankovėmis, tamsią liemenę, šviesias ilgas kelnes ir šviesius batelius. Ant kairiojo peties moteris užsidėjusi tamsią rankinę, o dešine ranka ji remiasi į baltąją lazdelę. Galima nuspėti, kad asmeninė asistentė vyresnio amžiaus moteriai padeda orientuotis nepažįstamoje aplinkoje.