Laiko juosta

Baltosios lazdelės dienos atgarsiai 

Spalio 15-ąją minėjome Pasaulinę baltosios lazdelės dieną. Jai skirti renginiai vyko visoje Lietuvoje: daugelyje Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) filialų, kultūros ar dienos centrų. Vilniuje svarbiausi Baltosios lazdelės renginiai šiais metais persikėlė į Seimą. Spalio 14 d. Seime vyko Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro (LASUC) kartu su Seimo Neįgaliųjų teisių komisija surengta konferencija „Tiesiame tiltus į pasaulį“, skirta neregių vaikų ugdymo problemoms aptarti. Spalio 15-osios rytą surengta LASS vadovų spaudos konferencija, o po pietų vienoje iš Seimo galerijų - neregės pianistės Silvijos Beatričės Petkevičiūtės koncertas. Rengdamasi spaudos konferencijai Seime, kurią organizuojant talkino Seimo narė Raminta Popovienė, LASS išplatino pranešimą spaudai, kuriame labai koncentruotai įvardytos akliesiems svarbiausios nūdienos aktualijos. Pranešime išsakytos mintys sulaukė žiniasklaidos - televizijos, radijo, interneto portalų - dėmesio. Jos svarbios tiek patiems akliesiems, tiek ir žmonėms, veikiantiems negalios politikos lauke. 

Dalinamės minėtu LASS pranešimu spaudai. 

Lietuvoje gyvena apie 150 tūkst. žmonių, turinčių regėjimo problemų. 8 tūkst. dėl prastos regos nustatytas žemesnis darbingumo lygis. Dalis jų gyvena visiškoje tamsoje. Neregiai ir silpnaregiai kuria šeimas, augina vaikus, dirba, keliauja, mokosi - gyvena įprastą gyvenimą. Tačiau „įprastą“ šiuo atveju nereiškia „paprastą“. 

„Valstybėje, kuri rūpinasi savo piliečiais, negali būti tokių paradoksų, kokie yra Lietuvoje stebint du greta veikiančius įstatymus: Socialinių įmonių ir Užimtumo. Dabar asmuo, dirbantis socialinėje įmonėje, turi daug privilegijų ir laisvių - kaip ir jo darbdavys. Neįgalusis, įdarbintas eilinėje įstaigoje pagal Užimtumo įstatymą, negali gauti autorinio atlygio, išsiimti individualios veiklos pažymos ir pan. Jei darbdavys neįgalų darbuotoją siunčia tobulintis į užsienį, šis net negali gauti komandiruotpinigių! Daug metų kalbame, kad šių įstatymų nuostatos turi būti suvienodintos. Ne darbdavio statusas turi lemti valstybės pagalbą neįgaliam piliečiui“, - mintimis dalinasi LASS pirmininkas Sigitas Armonas. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija praneša, kad Nacionalinė neįgaliųjų socialinės integracijos programa, kurios tikslas - neįgaliųjų integracija, įgyvendinta. Ar tai reiškia, kad neįgalieji, o tarp jų - ir neregiai bei silpnaregiai, per 30 programos veikimo metų tapo lygiaverčiais visuomenės nariais, gaunančiais tas pačias paslaugas, turinčiais tas pačias galimybes? 

Visi mes galime pasirinkti šeimos gydytoją, operuojantį chirurgą ar ligoninę. Jei mums skiria reabilitaciją - galime pasirinkti reabilituojančią įstaigą. Apakęs žmogus rinktis negali. Įstaigą, kuri iš naujo mokys jį gyventi, valstybė parenka viešųjų pirkimų būdu pagal... žemiausios kainos kriterijų. Konkursus laimi įstaigos, kurios apie neregius tik skaičiusios knygose. 

Informacinės technologijos neregiams - langas į pasaulį, būdas kompensuoti negalią, priemonė dirbti ir užsidirbti. Deja, dėl nekorektiško programavimo neregiai negali gauti informacijos LR Seimo svetainėje, negali įsigyti traukinio bilieto. Nors svetainės iš išorės atrodo patraukliai, neregiams skirtos teksto atpažinimo programos parodo tikrąjį, labai liūdną vaizdą. Iš 1600 viešojo sektoriaus svetainių neregiams pritaikyta 60. Deja, testuojant ne robotui, o neregiui vartotojui, paaiškėja, kad pritaikytų svetainių dar bent 10 kartų mažiau. 

Dėl to, kad regos negalią turintys žmonės galėtų gauti daugiau informacijos, Seimo narė R. Popovienė teikė LRT įstatymo pataisas, kuriose numatyta, kad visuomeninis transliuotojas įgarsintų bent dalį savo transliuojamų filmų. Įstatymas buvo priimtas, tačiau tai tik maža dalis visų priemonių, atliepiančių neregių poreikius. 

„Integracija pas mus dar tik žodis. Tribūnose kalbama apie tai, kad visuomenė yra lygiateisė, tačiau savivaldybėse kaip grybai po lietaus dygsta socialinių paslaugų centrai neįgaliesiems, į kuriuos draugiškai „po vienu stogu“ kviečiamos visos vietos neįgaliųjų organizacijos. Kažin, kodėl jos negali dirbti įprastiniame paslaugų centre? Juk getų laikai lyg ir pasibaigė“, - retoriškai klausia LASS pirmininko pavaduotoja Ramunė Balčikonienė. 

LASS inf. 

Galimybių skaityti daugėja 

Apie Marakešo sutartį, leidžiančią valstybėms ar įgaliotoms jų institucijoms - bibliotekoms, švietimo įstaigoms - laisvai, nepaisant valstybių sienų, keistis specialiųjų formatų leidiniais, intensyviai kalbama jau daugiau nei šešerius metus. Sutartis pasirašyta 2013 m. Maroke, Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) ir Maroko Karalystės organizuotoje diplomatinėje konferencijoje, įsigaliojo 2016 m. ją ratifikavus 20-čiai valstybių, tarp kurių buvo ir Lietuva. Tačiau, kaip pastebi Lietuvos aklųjų bibliotekos direktorė Inga Davidonienė, juridinė sutarties pusė - viena, o praktinis jos įgyvendinimas - šiek tiek kita. 

Šį rudenį LAB kartu su tarptautiniais partneriais surengė seminarą, skirtą praktinei Marakešo sutarties įgyvendinimo pusei. Seminare dalyvavo Baltarusijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos aklųjų bibliotekų atstovai, jie tarėsi, kaip praktiškai užtikrinti sklandų keitimąsi leidiniais. LAB direktorės pavaduotoja Fausta Kepalienė pastebi, kad yra du keliai pasinaudoti Marakešo sutarties teikiamomis galimybėmis: kreiptis tiesiogiai į užsienio šalių bibliotekas dėl galimybės gauti pageidaujamus leidinius arba naudotis tarptautinėmis apsikeitimo leidiniais platformomis. Kuris kelias veiksmingesnis, parodys laikas, bet LAB jau dabar atlieka tam tikrus biurokratinius formalumus, kad galėtų prisijungti prie didžiųjų tarptautinių leidinių apsikeitimo platformų. LAB pasirengusi pradėti keistis taip pat ir savo, lietuviškais, leidiniais su užsienyje gyvenančiais tautiečiais, negalinčiais skaityti įprasto teksto. 

Anot seminaro organizatorių, svarbiausia keitimasis leidiniais anglų, rusų, lenkų kalbomis, bet gali būti visokių pageidavimų. „Kol kas negalime žinoti visko, kaip keitimasis vyks, tačiau ledai pajudėjo. Žmones raginame ateiti į biblioteką, kreiptis su pageidavimais gauti leidinius užsienio kalbomis“, - sako LAB informacijos išteklių centro vadovė Dalia Balčytytė. 

Alvydas Valenta 

Kviečia atnaujinta taktilinė paroda 

2018 metais aklųjų ir silpnaregių bendruomenei pristatyta ir didžiuosius Lietuvos miestus apkeliavusi taktilinė paroda „Blind date“ atsinaujino ir grįžta į Nacionalinę dailės galeriją. Čia nuo lapkričio 8 d. pristatoma antroji šios parodos dalis. Paroda papildyta Lietuvos menui reikšmingais nacionalinių autorių fotografijos ir grafikos darbų reljefinėmis reprodukcijomis, taip sudarant galimybę susipažinti su pakankamai plataus spektro XX-XXI a. Lietuvos vizualaus meno kūriniais ir šia meno šaka apskritai. 

„Blind date“, pirmiausia, skirta regos negalią turintiems žmonėms, sudarant jiems sąlygas praplėsti žinias ir suvokimą apie nacionalinį tapybos, grafikos, fotografijos paveldą. Kartu tai reta galimybė ir matantiesiems kitu pojūčiu - lytėjimu - atrasti vizualaus meno kūrinį. Ekspoziciją sudaro skulptorių Jono Aničo ir Mato Janušonio sukurtos reljefinės paveikslų reprodukcijos, kurias galima liesti rankomis. Į NDG nuolatinę XX-XXI a. ekspoziciją įsiterpiančios taktilinės reprodukcijos veda per skirtingas vaizduojamojo meno šakas, laikotarpius, meninės raiškos priemones ir stilistines kryptis, asmenybes bei tematikas. 

Parodoje pristatomos Antano Sutkaus, Violetos Bubelytės, Irenos Giedraitienės, Remigijaus Pačėsos fotografijų, taip pat Jurgio Mačiūno, Rimtauto Vincento Gibavičiaus ir Stepo Žuko grafikos kūrinių taktilinės reprodukcijos. Turėsite galimybę susipažinti ir su anksčiau sukurtais bei Nacionalinės dailės galerijos nuolatinėje ekspozicijoje jau eksponuojamais tapytojų Vinco Kisarausko, Arvydo Šaltenio ir Mykolo Šalkausko kūrinių reljefais. 

Parodos kuratoriai - Agnė Matulevičiūtė, Matas Drukteinis, Eglė Nedzinskaitė. 

Paroda veiks iki 2020 m. sausio 12 d. 

Organizatorių inf. 

Pasivaikščiojimas tamsoje 

Išradingai spalio 15-ąją paminėjo pakruojiškiai. Jie surengė socialinę akciją „Pasivaikščiojimas tamsoje“. Joje dalyvavo ir trys svečiai iš Latvijos su savo keturkojais draugais - šunimis vedliais. Akciją stebėjo Pakruojo „Žemynos“ pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokiniai, gatvės praeiviai. LASS Pakruojo filialas vienija beveik 60 regėjimo negalią turinčių žmonių, didžioji dalis - vyresnio amžiaus, tačiau amžius - ne kliūtis originaliai ir įdomiai pristatyti savo gyvenimą, o kartu ir baltąją lazdelę. 

Filialo vadovė Kristina Butkevičienė prisiminė baltosios lazdelės istoriją, aptarė priežastis, kodėl neregys turėtų vaikščioti su šia lazdele. Akcijoje dalyvavę LASS Pakruojo rajono filialo nariai rankose laikė baltąsias lazdeles. „Baltoji lazdelė - ne šiaip kokia lazda, o speciali, skirta neregiams. Įgudusiose rankose ji daro beveik stebuklus ir labai padidina neregio savarankiškumą, mobilumą, perspėja apie kelio paviršiaus nelygumus, o balta jos spalva praeivius gatvėje, automobilių vairuotojus įspėja, kad kelyje - aklasis“, - pasakojo akcijos organizatorė. Akliesiems šie žodžiai pasirodys ne sykį girdėti, nuolat cituojami, bet daugelis reginčiųjų panašių socialinių akcijų metu juos išgirsta pirmą kartą. 

Akcija „Pasivaikščiojimas tamsoje“ siekta, kad kiekvienas jos dalyvis bent trumpam susimąstytų apie tai, kaip jaučiasi žmogus, netekęs regėjimo. Renginio pabaigoje mokiniams buvo leista pasijusti neregių vietoje, ant akių uždedant raiščius ir įduodant į rankas baltąją lazdelę. Jie bandė orientuotis tamsoje kaip nematantys žmonės. Svečiai iš Latvijos pakruojiškiams papasakojo apie šunis vedlius, kurie Latvijoje atrenkami, išmokomi padėti neįgaliesiems ir po to kartu gyvena su neregiu. Padėti neregiams mokomi labradorų veislės šunys. Svečiai pademonstravo, kaip šie šunys vedžiojami, kaip vykdo komandas. Šunims vedliams daugiausia „klausimų“ turėjo jaunieji akcijos dalyviai, bet keturkojai bičiuliai greitai pavargo ir akciją teko baigti. 

Redakcijos inf. 

Nuotrauka: LASS Pakruojo rajono filialas spalio 15-ąją paminėjo ne tik Baltosios lazdelės dieną, bet ir 55 metų jubiliejų / LASS Pakruojo rajono filialo nuotr. 

Pirmajame nuotraukos plane, lauke, ant plytelėmis kloto grindinio, stovi aštuoni šalia vienas kito išsirikiavę žmonės ir šuo. Kairėje nuotraukos pusėje matomas aukštas vidutinio amžiaus vyras. Dešinėje rankoje jis laiko šuns pavadėlį, dalį jo taip pat prilaiko ir kairiąja ranka. Prie jo kairės kojos paklusniai stovi šviesus šuo - labradoro retriveris. Jis gana didelis, maždaug pusės metro aukščio ir metro ilgio. Šalia šuns stovi vidutinio amžiaus moteris šviesiais plaukais, jai iš kairės - kita vidutinio amžiaus moteris, abiejomis rankomis pasirėmusi į baltąją lazdelę. Jai iš kairės - du vyresnio amžiaus vyriškiai, taip pat pasirėmę į baltąsias lazdeles. Nuotraukos dešinėje pusėje, dviem vyriškiams iš kairės, stovi dar dvi moterys. Viena vidutinio amžiaus, kita - garbaus amžiaus, abi pasirėmusios į lazdeles. Už vyresniojo amžiaus moters nedaug matomas dar vienas garbaus amžiaus vyras. Visa grupė žmonių apsirengę šiltai - rudeninėmis striukėmis, paltais ir kelnėmis. Už kompanijos nugarų - nedidelis parkas, kuriame auga medžiai, stovi suoleliai. Šalia parko stūkso keli šviesūs dviejų ar trijų aukštų pastatai.