Ir kūnui, ir sielai

Austėja Žostautaitė, VDU Viešosios komunikacijos katedros dėstytoja

„BALTIJOS BANGA“ NUVILNIJO MUZIKOS GARSAIS

Nuo ankstyvo rugsėjo dvidešimt pirmosios dienos rytmečio Kauno kultūros centre „Tautos namai“ šurmuliavo artistai ir jautėsi pakilus jaudulys. Tai festivalio „Baltijos banga 2019“ dalyviai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos bei organizatoriai. Minėtas aklųjų ir silpnaregių estradinės muzikos kūrėjų ir atlikėjų festivalis-konkursas yra tęstinis projektas, prasidėjęs 1963 metais ir vykęs iki 1991 metų (per šį laikotarpį įvyko 15 „Baltijos bangos“ renginių). Prasidėjus sunkmečiui festivalio organizavimas nutrauktas dėl finansinių priežasčių. Prieš dešimtmetį jis vėl atgaivintas populiaraus estradinės muzikos žanro rėmuose ir tradiciškai žiūrovus džiugina kas antrus metus vis kitoje Baltijos šalyje bei turi vis kitą temą. Šiųmečio festivalio tema - vietovardžiai. Tai reiškia, kad dalyviai turėjo atlikti vieną kūrinį su gimtojo krašto (šalies) vietovardžiu, kitą kūrinį - su užsienio šalies vietovardžiu. Paskutinį kartą „Baltijos banga“ Lietuvoje vyko 2013 metais. Tuomet į Palangą sugūžėjo apie 60 dalyvių, atstovaujančių populiariajam muzikos žanrui. Taigi, net 6 metus klaidžiojusi po mūsų sesių - Latvijos ir Estijos - kraštus, muzikos banga grįžo džiuginti mūsų, lietuvių, bendruomenės. Įspūdingą „Baltijos bangos 2019“ scenografiją ir renginio scenarijų kūrė režisierės Karolina Žernytė ir Saulė Norkutė, koncertą vedė Kristijonas Bartoševičius ir Irma Jokštytė. 

Dalyviai į „Baltijos bangos“ festivalio koncertą buvo atrenkami per regionines peržiūras. Kandidatai (atlikėjai ir kolektyvai) pirmiausia užpildė paraiškas, tuomet regioninės peržiūros metu atvykusi vertinimo komisija atidžiai stebėjo jų pasirodymą. Po peržiūrų visuose regionuose du geriausiai pasirodę kolektyvai - estradinės muzikos ansamblis „Vilkpėdė“ ir Kauno vyrų vokalinis ansamblis - atrinkti dalyvauti festivalio „Baltijos banga 2019“ koncertinėje programoje. Tačiau šiųmečiame festivalio koncerte dalyvavo ir gausus būrys kviestinių svečių, todėl buvo galima išgirsti muzikos žanrų įvairovę. 

Festivalis vienija bendruomenę 

Klaidžiojant po festivalio užkulisius itin smagu stebėti, kad žmonės iš skirtingų šalių bendrauja lyg seniai nesimačiusi šeima - su šypsena ir džiugiais balso tonais! Visi buvo susitelkę į malonius generalinių repeticijų rūpesčius, bet per pertraukėles noriai dalijosi savo įžvalgomis apie festivalio prasmę ir reikšmę. Bene anksčiausiai repetuoti atvyko jau trečią kartą „Baltijos bangoje“ dalyvaujanti Muzikos akademijos (dabar - Muzikos ir teatro akademijos) dainavimo studijų programos alumnė, Lietuvos aklųjų bendruomenės kolektyvo Prienų vokalinio ansamblio vadovė ir įvairių dainavimo projektų dalyvė (garsiausias jų - TV3 televizijos konkursas „Chorų karai“ aklųjų ir silpnaregių chore „Feniksas“) Onutė Matusevičiūtė (iš Kauno) ir Jūratė Vizbaraitė (iš Vilniaus). Kviestinės viešnios džiaugėsi, kad festivalyje pasirodo svečio teisėmis kartu su grupe „Atalyja“. Pastarosios atliekama muzika jungia folklorą, roką ir pasaulio muziką į vieną bendrą skambesį. 1998 metais susikūrusios grupės kūryboje galima įžvelgti ir džiazroko, „funk“, klasikinės indų muzikos bruožų. Jų dainose greta archajiškos sutartinės skamba elektrinė gitara ar melancholiška fleita, o klasikinis smuiko skambesys derinamas su altu, tradicinėmis kanklėmis, dūdmaišiu ar dambreliu. Grupėje dalyvauja žinomi Lietuvos muzikantai ir etnomuzikologai. 

„Gera dainuoti, kai pritaria gyvai atliekama muzika. Galimybė atlikti kūrinius kartu su profesionalais suteikia visai kitokius jausmus, patirtį ir kokybę. Labai svarbu į žmonių gyvenimą per muziką įnešti kultūros, dvasingumo. Žaviuosi, kaip profesionaliai organizuojamas „Baltijos bangos“ festivalio galutinis koncertas, kuriame dabar ir esame. Labai smagu, kad Lina Puodžiūnienė tiek dėmesio skyrė profesionalų dalyvavimui renginyje ir jo organizavimo procese. Visai kita kokybė, kai režisierės yra profesionalės“, - džiūgavo Jūratė Vizbaraitė, kuri buvo komisijos narė atrenkant koncerto „Baltijos banga 2019“ dalyvius iš Lietuvos. Pašnekovė pridūrė, kad regioninėse peržiūrose ją sužavėjo kolektyvų bendruomeniškumas: „Bendruomenė yra labai svarbi vertybė mums, nes šiandien tai retas reiškinys. Smagu buvo matyti bendruomenės gyvastį regionuose, o šią akimirką dar linksmiau, nes čia susirinko tarptautinė bendruomenė. Gera, kad yra tokių progų kaip festivalis, kurio metu galime puoselėti bendruomeniškumą.“ 

Muzika - universali kalba 

J. Vizbaraitės mintims apie muzikos jėgą pritarė jos kolegė O. Matusevičiūtė: „Žmogus, žinodamas, kad turi pasirodyti kitiems, labiau pasitempia. Jam tada yra paskata sudainuoti kuo geriau, ypač kai koncertuoja užsienyje, nes reprezentuoja savo šalį.“ 

Jau trečią kartą festivalyje dalyvaujantis Jakobas Rosinas, Estijos aklųjų sąjungos pirmininkas sakė: „Pats svarbiausias dalykas man, kad čia turime galimybę matyti kitų šalių organizacijų veiklą, pažinti priklausančias joms žmones, susipažinti ir pabendrauti. Dažniausiai tarptautiniuose aklųjų organizacijų susitikimuose matau jų lyderius ir administracijas, o „Baltijos bangos“ festivalis suteikia galimybę sutikti paprastus aklųjų organizacijų narius. Mano nuomone, tai geriausias būdas susitikti, nes mūsų visų - estų, latvių ir lietuvių - kalbos labai skirtingos, bet čia susikalbame universalia muzikos kalba. Be to, mūsų šalių muzikos atlikimo skirtumai maloniai stebina ir netgi intriguoja. Tai priežastis, kodėl kiekvienąkart šiame festivalyje įdomu klausytis kitų dalyvių pasirodymų. Kaskart išgirstu kažką naujo ir galiu palyginti su tuo, ką girdėjau ankstesniais metais.“ Nors Jakobas pianinu groti mokėsi dvylika metų, šiuo metu daugiau užsiima muzikos prodiusavimu ir elektroninės muzikos kūrimu. Vis dėlto festivalio „Baltijos banga 2019“ klausytojai turėjo unikalią progą išgirsti jo grojimą pianinu gyvai. Atlikėjas pasirinko tokią pasirodymo formą norėdamas pagerbti publiką ir festivalį, kuriame dalyvauja. Ypatingą dovaną - romansą apie Palangą - publikai buvo paruošusi ir solo dainininkė Jelena Kudrjašova bei jos akompaniatorė pianinu Marlena Leoparda iš Estijos. Moterys pasirinko šį kūrinį siekdamos surasti ryšį su klausytojų širdimis. 

Draugystė, paremta vienas kito pažinimu 

Po estų festivalio koncertinėje programoje pasirodymais publiką džiugino Latvijos neregių organizacijos kolektyvai. Pirmiausia į sceną lipo vokalinis instrumentinis ansamblis „Epsilons“. Grupė buvo įkurta 1969 metais, pripažinta Latvijos, Lietuvos ir Estijos populiariuose aklųjų muzikos festivaliuose. Ansamblio pasirodymai pasižymi neišsenkančiu humoru ir optimizmu. Vokalinio ansamblio sudėtis ir vadovai bėgant metams daug kartų keitėsi. Šiuo metu grupės vadovas yra Dailonis Ezerinšas, o ansamblį sudaro 6 nariai. Didžiąją dalį repertuaro sudaro Vladimiro Kropso dainos, taip pat yra populiarių latvių ir užsienio kompozitorių dainų. „Epsilons“ išleido tris albumus - vieną kasetę ir du kompaktinius diskus. Vėliau grupė sceną užleido savo tautiečiams Antonui Snegovsui ir Dainai Skujai, Natalijai Muravjovai. Dalyvius atlydėjusi Latvijos neregių organizacijos projektų koordinatorė Madara Kalnina pažymėjo, kad „kiekvienam iš lydimų kolektyvų yra vis kitokia prasmė šiandien būti čia. Pavyzdžiui, grupei „Epsilons“ tai - savo garbės titulų „apgynimas“, nes ji „Baltijos bangoje“ dalyvauja jau daugybę metų. Taigi jiems atvykti į festivalį yra tradicija ir susitikimas su senais draugais. Solo atlikėjams D. Skujai ir A. Snegovsui - galimybė pasirodyti didesnei auditorijai, nei jie įpratę. N. Muravjovos ir Georgijaus duetui - garbė bei jaudulys, nes jie pasirodyti „Baltijos bangos“ koncerte atrinkti pirmą kartą. Pagrindinė nauda ir vertybė šio festivalio dalyviams yra komunikacija. Atvykę į kitą šalį ir stebėdami bendraminčių pasirodymus jie turi galimybę „išlipti“ iš savo socialinio „burbulo“, gauti įkvėpimo pradėti naują veiklą ar patobulinti savo muzikos atlikimo stilių. Mano nuomone, pagrindinis dalykas, kas jiems yra šis festivalis - galimybė susipažinti su naujais žmonėmis ir būti įkvėptiems.“ 

Vokalinės estradinės muzikos ansamblio „Epsilons“ narys Valdis „Baltijos bangoje“ dalyvauja antrąkart, bet du kartus jau yra buvęs žiuri nariu. Nors pagal profesiją yra medikas, tačiau jau dvidešimt penkerius metus groja gitara. Jo muzikinė patirtis įvairiaspalvė: projektai, pritariantysis atlikėjas gyvo garso koncertuose ir „Bauskos kantri“ festivalio dalyvis. Valdis papildė Latvijos neregių sąjungos projektų koordinatorės Madaros teiginį, kad komunikacija yra šio festivalio esmė: „Tautų draugystė ir vienas kito pažinimas - toks socialinis aspektas yra svarbiausias ir jausmingiausias „Baltijos bangos“ festivalio akcentas!“ 

Auginanti patirtis 

Pirmieji ir paskutinieji scenoje, kaip ir dera pagal etiketą, pasirodė festivalio šiųmečiai šeimininkai - estradinės muzikos ansamblis „Vilkpėdė“ ir Kauno vyrų vokalinis ansamblis. Pastarųjų vadovas Vytautas Brušnius, kaip ir visi besidalinantys įspūdžiais, tikino, kad konkursas tik simbolika, o festivalio esmė - tarptautinė tarpusavio bendrystės patirtis: „Į sceną lipame su olimpine dvasia - svarbiausia dalyvauti ir džiaugtis pakilia nuotaika!“ Jam paantrino kviestinių svečių folkloro kolektyvo „Ramočia“ iš Kelmės vadovas Valdas Rutkūnas: „Mes žinome, kad čia modernesnės muzikos festivalis, bet džiaugiamės gavę kvietimą koncertuoti, nes kiekvienam žmogui svarbu bent retsykiais grįžti prie savo ištakų ir pasisemti naujos energijos. Liaudiška muzika juk yra visų mūsų ištakos.“ Koncertą užbaigė bendras „Atalyja“, Jūratės Vizbaraitės, Onutės Matusevičiūtės ir Gražvydo Sidiniausko pasirodymas. Paskutinis festivalio akordas ir euforijos momentas - bendrai visų dalyvių atliekama daina, kuri pakėlė ant kojų kone visus salėje sėdėjusius muzikos mylėtojus. 

Tarptautinis neregių ir silpnaregių muzikos festivalis „Baltijos banga“ yra atviras visiems, todėl ne tik buria Baltijos šalių neregius ir silpnaregius į bendruomenę, bet ir reprezentuoja jų pasiekimus visuomenei. Festivalio dalyvių patirti įspūdžiai bendravimui, bendruomeniškumui ir draugystei suteikia dar gilesnę prasmę. 

Festivalio globėjas - Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, rėmėjai - Lietuvos kultūros taryba, Naįgaliųjų reikalų departamentas ir Kauno miesto savivaldybė. 

Autorės nuotrauka. Austėja Žostautaitė. Jauna mergina nuotraukoje matoma nuo pečių iki viršugalvio, šiek tiek pasisukusi dešiniuoju profiliu. Jos plaukai šviesūs, ilgi, akys didelės, tamsios ir atviros. Mergina švelniai šypsosi ir žiūri tiesiai į skaitytoją. Austėja vilki tamsią palaidinę ilgomis rankovėmis. 

Nuotrauka. Festivalyje „Baltijos banga 2019“nuvilnijo įvairių žanrų muzikos garsai. Scenoje - Kauno vyrų vokalinis ansamblis / S. Armono nuotr. 

Scenoje stovi aštuoni vyrai, visi pasipuošę baltais marškiniais ilgomis rankovėmis, šviesiomis liemenėmis, tamsiomis kelnėmis ir segi peteliškes. Du vyrai rankose laiko pučiamuosius instrumentus, o pačiame ansamblio viduryje stovintis vyras - akordeoną. Plačiai išsižioję vyrai dainuoja, atrodo susikaupę ir įsijautę į atlikimą. Priekyje jų stovi šeši mikrofonai, o už ansamblio matomi būgnai, elektrinės gitaros ir kiti muzikos instrumentai.