Redakcijos skiltis

 

 

 

Autoriaus nuotrauka. Parašas po straipsniuĮ pabaigą eina jau trečias dešimtmetis, kai, pradėję 1993-iaisiais, kasmet minime spalio 15-ąją - Tarptautinę baltosios lazdelės dieną. Tik štai klausimas, kas iš tikrųjų yra ši diena - aklųjų „profesinė“ šventė, diena, kurios metu garsiau ir intensyviau kalbama apie aklųjų gyvenimo aktualijas, joms spręsti pasitelkiama visuomenė... Klausimas galėtų pasirodyti tuščias ir visiškai nereikalingas, bet apverskime jį antraip: ar reikia akluosius sveikinti su Baltosios lazdelės diena? Ar pasveikinti jie turėtų džiaugsmingai atsakyti: „Ačiū! Tai iš tiesų mūsų šventė...“? 

Pradėkime nuo tų, kurie mano, kad šią dieną nereikėtų aklųjų sveikinti ir kad spalio 15-oji - visiškai ne šventė. „Minime Pasaulinę diabeto dieną, - sako jie, - tačiau niekas nesveikina sergančiųjų diabetu su Diabeto diena arba sergančiųjų onkologinėmis ligomis - su Pasauline ligonių diena.“ Čia pridursime, kad paprastai nesveikinama ir su gruodžio 3-iąja, Tarptautine neįgaliųjų diena. Taip, ji prisimenama, minima, vyksta konferencijos, koncertai, skaitomi pranešimai, daromi politikų pareiškimai, bet kad imtų ir sveikintų - kažin. O štai akluosius sveikina - tiek kolegos, bendradarbiai, tiek ir aukščiausi valstybės vadovai. Pavyzdžiui, kartą ar net kelis kartus akluosius su Baltosios lazdelės diena oficialiai pasveikino buvusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Tai kaip čia yra, žmonės nesusivokia, ar mes patys ko nors nesuprantame? 

Vieno, visiems atvejams tinkamo atsakymo, matyt, niekada nerasime, bet pabandykime pasvarstyti, kas yra baltoji lazdelė ir ką ji reiškia? Nuolat sau ir kitiems tvirtiname, kad be savo tiesioginės funkcijos - įspėti neregį apie kelyje esančias kliūtis - baltoji lazdelė byloja ir apie ją naudojančio žmogaus savarankiškumą, mobilumą, norą gyventi aktyviai, dalyvauti, integruotis... Lazdelę į rankas paėmęs žmogus paprastai būna įveikęs depresiją, juodas mintis, aiškiai įsisąmoninęs savo galimybių ribas ir kartu pasirengęs jas plėsti. Pasakyti, kad toks žmogus yra prisikėlęs naujam gyvenimui, būtų pernelyg skambu ir gerokai banalu, bet dažnai esti kaip tik taip! Tai gal iš tikrųjų Baltosios lazdelės diena yra aklųjų savarankiškumo, negalios įveikimo ar bent pažabojimo šventė, ir nėra ko stebėtis ar įsižeisti, jeigu su šia švente esame draugiškai ar net oficialiai pasveikinami? Priešingai, kiekvienu tokiu pasveikinimu turėtume nuoširdžiai pasidžiaugti ir už jį padėkoti. Mokomės, programuojame, sportuojame, dainuojame, keliaujame, pramogaujame - kažin ar kam nors spalio 15-ąją kiltų noras sveikinti, jeigu būtume paliegę, silpni, verti vien pasigailėjimo... Dažnu atveju regintys žmonės apie mūsų negalią tiesiog pamiršta. Svarstymus ir samprotavimus - gerai tai, ar blogai - palikime ateičiai, svarbiausia, nenukrypti į kraštutinumus. 

O vis dėlto, Baltosios lazdelės diena - šventė ar ne šventė? Anot vienos kolegės, jeigu žmogus savo negalią yra pripažinęs ir priėmęs (tai nereiškia susitapatinimo su ja) - tuomet šventė, jeigu yra priešingai - galvos skausmas ir gera proga susigadinti nuotaiką. 

Alvydas Valenta 

 

Nuotrauka. Alvydo Valentos portretas. Vidutinio amžiaus, vidutinio sudėjimo vyras nuotraukoje matomas nuo krūtinės iki viršugalvio, už nugaros - šviesus fonas. Alvydas žiūri tiesiai į skaitytoją, atrodo ramus ir santūrus. Vyro plaukai tamsūs, tiesūs ir gana trumpi. Alvydas dėvi tamsų švarką, šviesius marškinius, ryši tamsų kaklaraištį šviesiais taškeliais. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]