Forumas

Autoriaus nuotraukaAlvydas Valenta, [email protected]

Biblioteka: metas atsinaujinti

Parašas po straipsniu

Šių metų pavasarį Lietuvos aklųjų bibliotekai (LAB) pradėjo vadovauti nauja direktorė Inga Davidonienė. Paprašiusi duoti šiek tiek laiko susipažinti su įstaigos veikla, naujoji vadovė dalijasi mintimis apie bibliotekos dabartį ir ateitį, artimiausius darbus ir ne tokius artimus, bet realiai įgyvendinamus tikslus. 

 

– Gerbiama direktore, pirmiausia mūsų skaitytojams papasakokite šiek tiek apie save ir kaip Jūsų gyvenime atsirado Aklųjų biblioteka? 

– Kiek save pamenu, visada buvau su knyga, mėgau ir tebemėgstu skaityti. Rinkausi bibliotekininkystės ir informatikos studijas, dirbau knygų leidybos, reklamos versle. Galimybė dirbti LAB sujungė mano pomėgius, studijas ir darbinę patirtį į vieną tikslą. Man visada buvo sunkiai suvokiama situacija, kai žmogus negali atsiversti norimos knygos, gauti reikalingos informacijos, o darbas, kad žmonės galėtų skaityti, gauti informaciją, atrodė labai prasmingas. Mano norai ir vizijos sutapo su bibliotekos vadovo paieškomis. Buvo paskelbtas konkursas, šia galimybe pasinaudojau ir jau nuo pavasario esu čia. 

 

– Turite patirties dirbant versle, dabar štai viešasis sektorius – kaip jaučiatės? 

– Darbas versle ir viešajame sektoriuje iš tikrųjų labai skiriasi. Turbūt svarbiausias skirtumas yra tai, kad versle sprendimai priimami labai greitai: žmonės susėdo, susitarė ir daro. Dirbant valstybinėje įstaigoje, daug tarpinių žingsnių, popierizmo, derinimo. Niekas nevyksta greitai. Iš pradžių atrodė keista, norėjosi viską daryti sparčiau, tam tikrus laiptelius peršokti ar praleisti, bet pamažu priprantu: yra tvarka ir jos reikia laikytis! 

 

– Kokios mintys sukasi galvoje po beveik pusmečio darbo naujojoje įstaigoje? 

– Kol kas kiekviena diena atneša daug naujų patirčių, naujų žinių, jau nelabai prisimenu, kokia buvau prieš tuos pusę metų. Toks įspūdis, lyg čia būčiau daug mėnesių. Džiaugiuosi, kad pavyko įsilieti į kolektyvą, tikiuosi, kad ir darbuotojams nebeatrodau svetimas žmogus. Noriu sujungti komandą, kad kalbėtume apie bendrą tikslą, apie tai, kokią kuriame vertę. Darytume tai, kas svarbu, o ne tai, kas išeina ar daugelį metų buvo įprasta. 

 

– Kas, Jūsų nuomone, yra toji vertė ir kas yra svarbu? Gal vadinami "įprasti dalykai" yra laiko patikrinti ir nugludinti grynuoliai? 

– Šiuo metu dar dėliojamės prioritetus, o darbai tik įsibėgėja. Mūsų biblioteka – specialioji, skirta žmonėms, turintiems regėjimo negalią ar skaitymo sutrikimų. Labai svarbu, kad neapsiribotume vien tik skaitytojų aptarnavimu, renginių organizavimu, bet būtume ir stiprus metodikos, konsultavimo centras. Be jau įprasto, turime dirbti vadybinį darbą: teikti informaciją, dalintis patirtimi, dirbti su kitomis institucijomis, ieškoti vartotojų, turinčių kitų negalių, pirmiausia, skaitymo sutrikimų. Patys vieni visų savo skaitytojų tikrai nepasieksime, todėl turime bendradarbiauti su kitomis institucijomis – neįgaliųjų organizacijomis, švietimo įstaigomis. Išskirtinė, kartu ir mane pačią labai dominanti, bibliotekos veikla yra specialiųjų formatų leidyba. Kol kas išleidžiame nedidelę dalį to, kas pasirodo reginčiųjų raštu. Orientuojamės į grožinės literatūros leidybą, bet taip pat norisi, kad dėmesys būtų skiriamas ir mokslui, savišvietai. Apibendrinant, LAB yra stiprus konsultacinis centras, užsiima specialiųjų formatų leidyba, bendradarbiauja su kitomis institucijomis tiek valstybiniu, tiek tarptautiniu lygiu. 

 

– Jau bene porą metų kalbama apie būsimą bibliotekos renovaciją ir kažin kokį itin didelį investicinį projektą – ar galite tuo klausimu pasakyti ką nors konkretaus? 

– Taip, naujienos labai geros. Liepos mėn. gavome Kultūros ministerijos patvirtinimą, kad mūsų projektas "Lietuvos aklųjų bibliotekos modernizavimas" įtrauktas į valstybės finansuojamų projektų sąrašą. Turime kvietimą iš Centrinės projektų valdymo agentūros teikti paraišką. Jau pradedame ne tik drąsiai svajoti, bet ir planuoti rekonstrukcijos darbus. Tik reikia turėti galvoje, ką sakiau anksčiau: viešajame sektoriuje darbai nevyksta taip greitai, kaip norėtume. Yra tam tikros procedūros, kurių norime ar ne, bet turime laikytis. Todėl realūs darbai prasidės turbūt tik po metų, o intensyvus remontas pilna eiga vyktų jau 2021–aisiais. 

 

– Pereikime prie konkretesnių, labiau apčiuopiamų dalykų. Vienas jų – projektas MOBILAIT. 

– Projektas iš tiesų didelis, finansuojamas iš Europos struktūrinių fondų. Pilnas jo pavadinimas: "Mokymosi galimybių atvėrimas žmonėms, negalintiems skaityti įprasto teksto, per Lietuvos bibliotekų tinklą". Projektu siekiama padidinti leidinių, skirtų studijoms ir savišvietai, prieinamumą. Numatyta išleisti 600 leidinių: iš jų 100 DAISY formatu, 100 garsiniu pavidalu ir 400, pritaikytų skaityti balso sintezatoriumi. Projektą įgyvendiname ne vieni, mūsų partneriai: Vilniaus universitetas, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto biblioteka, Mykolo Romerio universiteto biblioteka ir Kauno apskrities viešoji biblioteka. Kita projekto dalis skirta virtualiai bibliotekai "Elvis" modernizuoti. Praėjo daugiau nei penkeri metai nuo šios bibliotekos sukūrimo, yra nesklandumų, techninių trukdžių. Tiek vartotojams, tiek mums reikia, kad sistema veiktų sklandžiai. Ateityje, tikimės projektą pristatyti išsamiau, kol kas jį tik pradedame, vyksta pirmieji darbiniai susitikimai. 

 

– Informacinės technologijos leidžia tekstą perskaityti keliais būdais: jeigu galima skaityti sintezatoriumi, tai gal tuos tekstus bus galima skaityti ir su brailio eilute? 

– Taip, leidiniai bus skelbiami "Elvyje", tekstai sutvarkyti, paruošti skaityti tiek balso sintezatoriumi, tiek brailio eilutėmis. Jau turime patvirtinimą, kad dar šiais metais arba kitų metų pradžioje iš nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos gausime šešias brailio eilutes. 

 

– Kaip čia atsiranda M. Mažvydo biblioteka? 

– M. Mažvydo biblioteka šiuo metu vykdo infrastruktūros atnaujinimo viešosiose bibliotekose projektą. Iš šio projekto mums skirtos brailio eilutės, taktiliniai spausdintuvai, 3D spausdintuvas. Vieną 3D spausdintuvą jau turime. Šiuo metu yra rengiami dviejų pastatų – Vilniaus rotušės ir Nacionalinės dailės galerijos – maketai. Turėdami du spausdintuvus galėsime jų pasiūlyti daugiau. 

 

– Pereikime prie svarbiausios ar vienos svarbiausių bibliotekos funkcijų – garsinių knygų leidybos. Pasigirsta kalbų, kad knygų nebegarsinsite į kompaktinius diskus, kiek tokiose kalbose ar nuogąstavimuose teisybės? 

– Kol yra poreikis, kompaktinių diskų neatsisakysime. nuomojame ir MP3, ir CD grotuvus, bet iš pačių skaitytojų yra daug nusiskundimų tiek dėl diskų, tiek dėl grotuvų kokybės. Natūraliai ateina laikas, kai tam tikros laikmenos ar technologijos atgyvena ir reikia pereiti prie naujų. Praėjo kasečių laikas, tikriausiai, praeis ir CD laikas. Jau dabar CD keičia lengvesnės, talpesnės formos – MP3 grotuvai, kietieji diskai, , pagaliau – kompiuteriai. Kur kas patogiau skaitytojams į USB raktą įrašyti keliolika ar keliasdešimt knygų, nei išdavinėti fizinius jų pavidalus, kuriuos vėliau jie turės grąžinti į biblioteką. Bet tiek prie šių, tiek ir prie kitų naujovių pereisime palaipsniui. 

 

– Panašus klausimas būtų ir apie leidybą brailio raštu. Ar ir ji keis dabartinę formą, o gal ketinate iš viso atsisakyti? 

– Turime įvairių planų. Norime būti greitesni, lankstesni, remtis užsienio, ypač Skandinavijos, šalių praktika, bet nieko nedarysime staiga. Brailio raštu knygas kaip leidome, taip leisime. Rudenį pateiksime keliolikos knygų sąrašą, kurias spausdinsime pagal pageidavimą ir tik vienų egzemplioriumi (skaitytojui, išsirinkus brailio leidinį, jis bus atspausdintas – leidinio grąžinti į biblioteką nereikės). Sąrašą nuolat pildysime, žiūrėsime, kokie bus pageidavimai, koks poreikis. Ateityje planuojame visus savo leidinių, išleistų brailio raštu, maketus sudėti į internetą. Kad žmogus jais galėtų naudotis kada nori. Jeigu skaitytojui reikia fizinio knygos pavidalo, jį atspausdiname ir išsiunčiame, jeigu nori skaityti brailio eilute atėjęs į bibliotekos padalinį, prašom! Knygų leidyba, publikavimas keliasi į internetą ir mes negalime atsilikti. Jeigu matysime, kad yra poreikis, daugiau brailio eilučių įsigysime ir patys, bet iš pradžių turime pabandyti ir pasitikrinti, kiek visa tai naudinga ir reikalinga. 

 

– Kada žmonės šios naujovės gali tikėtis? 

– Brailio knygas pagal pageidavimą vienu egzemplioriumi spausdiname jau dabar. Tekstų, kuriuos bus galima skaityti balso sintezatoriumi ar brailio eilute, bazės virtualioje aklųjų bibliotekoje "Elvis", dar reikės luktelėti. Pirmiausia turime atsinaujinti savo virtualią biblioteką, nes, kaip minėjau, nuolat iškyla techninių problemų. Tai turėtume atlikti iki kitų metų vidurio, o tuomet jau turėtų pradėti veikti ir minėta tekstų bazė. Šiek tiek užtruksime, bet kai kurie darbai vyksta ne taip greitai, kaip norėtume. 

 

– Nepaisant informacinių technologijų invazijos į visas žmogaus veiklos sritis, skaitytojai, kultūros žmonės kalba apie tai, kad knygą rinktis, pasklaidyti jos fizinį pavidalą yra tiesiog malonu... 

– Kol toks poreikis bus, sąmoningai jo neignoruosime. Tačiau ne kiekvienas žmogus gali ateiti į biblioteką ar jos padalinį. Kai kada lengviau iš sąrašo išsirinkti knygą, užsisakyti ir gauti jau atspausdintą. 

 

– Kiek žinau, buvo diskusijų ir dėl tiflotyros padalinio veiklos, aklųjų istorijos muziejaus ir jame sukauptų eksponatų ateities? 

– Tiflotyra yra išskirtinė bibliotekos veikla, ji bus plėtojama ir ateityje. Vyks tiriamasis darbas. Turime planų atnaujinti padalinyje per daugelį metų sukauptą ekspoziciją, ją labiau sieti su edukacija. Norime, kad eksponatai būtų įveiklinti, atverti visuomenei, kad tai, ką turime, būtų galima paliesti, pamatyti, išgirsti. Nėra muziejų, bibliotekų, kurios kauptų viską. Vienokią ar kitokią atranką daro visi. Esame biblioteka, todėl pirmiausia orientuojamės į tai, kas susiję su skaitymo kultūra. 

 

– Kokie laukia artimiausi darbai? 

– Rugsėjo pabaigoje kartu su partneriais bibliotekoje rengiame labai svarbų tarptautinį seminarą, skirtą Marakešo sutarties įgyvendinimui. Jį organizuojame su partneriais iš bibliotekų, teikiančių paslaugas regos negalią turintiems asmenims, sekcija bei Toronto universitetu. Sutartis pasirašyta, ratifikuota, bet viena – teisinė reikalo pusė ir šiek tiek kita – praktinis įgyvendinimas. Seminaras bus skirtas praktinei sutarties pusei, kad keičiantis leidiniais su kitų šalių bibliotekomis, neiškiltų teisinių ar techninių trukdžių. Kalbant paprastai, kad mūsų skaitytojai galėtų sklandžiai ir greitai gauti leidinius užsienio kalbomis.. Rudenį savo skaitytojams ketiname pasiūlyti naują – filmotekos – paslaugą. Jau turime keliolika filmų su garsiniu vaizdavimu, norime, kad žmonės juos naudotų, o ne tik susirinktų į peržiūras ypatingomis progomis. Jeigu bus norinčių, planuojame pasiūlyti pradinius anglų ir vokiečių kalbų kursus. Taigi laukia labai darbingas ruduo. 

 

– Ačiū už pokalbį. 

 

Nuotrauka: LAB direktorė I. Davidonienė biblioteką regi ir kaip stiprų konsultacinį centrą / V. Kalniko nuotr. 

Ingos Davidonienės nuotrauka. Jauna moteris pozuoja bibliotekos aplinkoje, už jos nugaros rikiuojasi knygų lentynos. Moteris skaitytojui matoma nuo liemens iki viršugalvio, ji rankose laiko didelę knygą. Inga – vidutinio sudėjimo, jos plaukai tamsūs, tiesūs ir ilgi. Moteris plačiai šypsosi, žvilgsnis nukreiptas į kairę pusę, greičiausiai į priešais ją stovintį pašnekovą. Inga vilki šviesius marškinius trijų ketvirčių rankovėmis, ant kairės rankos segi laikrodį, mūvi žiedą, taip pat abi rankas puošia apyrankėmis. Moteris atrodo rami, tarsi galvotų apie kažką gera. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]