Sveikatos kodas

Autoriaus nuotraukaDovilė Zuozaitė, [email protected]

Nudegimų traumos ir kaip jų išvengti

 

Lietuvoje kasmet daugiau kaip 8000 žmonių patiria nudegimų traumas. Deja, kai kurios iš jų baigiasi Skubios pagalbos priėmimo skyriuje ir ilgomis savaitėmis ligoninės stacionare, retais atvejais dar liūdniau. Šio tipo traumos laikomos vienomis iš pavojingiausių žmogaus gyvybei su ilgai besitęsiančiomis, o kartais ir visą gyvenimą lydinčiomis pasekmėmis. Kokia šių traumų specifika, pirmoji pagalba ir kaip jų galima išvengti, kalbamės su Vilniaus universiteto Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės nudegimų ir plastinės chirurgijos poskyrio bei vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centro vyresniuoju gydytoju chirurgu, Centro poliklinikos chirurgu Vidu Misevičiumi. 

 

Kuo pavojinga yra nudegimų trauma? 

Ji yra specifinė tuo, kad, tarkim, lūžus kaului, trauma daugiau nevyksta. O nusideginus dar kurį laiką odoje išsilaiko karštis, tad ir toliau pažeidžiami jos audiniai. Įvykus nudegimui galima apmalšinti karščio poveikį patiems, sumažinti ne tik skausmą, nudegimo gylį, bet ir gresiančias pasekmes. Šios traumos ypatingos ir tuo, kad jei pats žmogus atsargus, nudegimas lengvai gali įvykti ir dėl kito kaltės, neatidumo. 

 

Kokia pirmoji pagalba nudegus? 

Pirmiausia būtina nutraukti žalojantį faktorių. Jei tai yra degantys rūbai ar per juos ant odos patekę karštų skysčių, aliejaus, rūbus reikia atsargiai nuimti, kad kuo greičiau būtų pašalintas karščio poveikis. O tuomet - kuo skubiau nudegusią vietą pakišti po šaltu vandeniu. Jei to padaryti nėra galimybės, ją reikia vilgyti vėsiais kompresais keliolika minučių. Jei ant paviršinio odos sluoksnio yra pūslių ar jos nusilupa, tai jau mažiausiai II A laipsnio nudegimas, apie kurio plotą, gylį, tolesnio gydymo galimybes turi spręsti gydytojas. 

Dar vis pasitaiko atvejų, kai žmonės sugalvoja ant žaizdos užberti druskos, patepti aliejumi, kiaušiniais... Tačiau taip tik dar labiau pažeidžiama traumos vieta, padidinamos pasekmės, infekuojama žaizda. Jei nudegimas taškinis, prisilietus labai nedideliu plotu prie orkaitės ar prie žarijos, galima patepti nudegimams skirtais tepaliukais, bet prieš tai žaizdą reikia atšaldyti. Jei nudegimas apima vieną procentą kūno, tai yra didesnį plotą nei žmogaus delnas, būtina kreiptis į medikus - kviesti greitąją pagalbą ar į gydymo įstaigą vykti patiems, tačiau tuomet ant žaizdos reikia uždėti švarų audeklą, sudrėkintą šaltu vandeniu, o dar geriau, jei turite sterilų tvarstį. Nedelsiant reikia kreiptis į medikus, jei šią traumą, kad ir nedidelę, patyrė vaikas ar kūdikis, nes tinkamai suteikta pagalba sumažins randų tikimybę, infekcijų pavojų. 

 

Kam šios traumos yra pavojingiausios? 

Nudegimai skirstomi pagal keturis laipsnius - nuo visai nedidelio odos paraudimo iki giliųjų audinių apmirimo. Tad, pirmiausia, traumos pavojingumas visada priklauso nuo nudegimo gylio ir ploto. Suaugusiems odos regeneracija yra lėtesnė, tad kuo gilesnis nudegimas, tuo dažniau reikia odos persodinimo, nes savaime nebesugyja. Vyresniame amžiuje kiekviena trauma yra ne tik lėtesnio gijimo, bet dar ir padidintos rizikos dėl gretutinių ligų, labiau apsunkinančių situaciją. 

Suaugusieji patiria traumų dėl neatsargumo, kai nukenčiama per atvirą liepsną, degius skysčius, sprogimus. Tačiau daugiausia nudegimų tenka išgyventi mūsų mažiausiems, kurie dėl suaugusiųjų sąmoningumo trūkumo dažniausiai nusipliko karštais skysčiais - arbata, kava, karštu vandeniu, kai yra paliekami puodeliai vaikams prieinamoje vietoje ar pasiekiamas virdulio laidas. Kai kurios mamos, gamindamos maistą, vaikus pasodina šalia viryklės ir pačios ar vaikai užkliudo puodų rankenas, tuomet įvyksta baisios traumos. Dažnai maistą ruošiant gamtoje vaikai prisiliečia prie grilių, šašlykinių, o kontaktiniai nudegimai būna dar gilesni ir sunkiau gydomi. 

Vaiko oda yra plonesnė už suaugusiojo, tad užtenka visai neaukštos temperatūros skysčio, kad ir ant nedidelio, kelių procentų paviršiaus, ir nudegimas jau gydomas stacionare. Dažniausiai tai nutinka vaikams nuo metukų iki trijų, kada pradedama mokytis vaikščioti, bandoma pažinti aplinkinį pasaulį ir kai į vaiko akiratį papuola nesaugūs objektai. Per metus į Santaros klinikų Vaikų ligoninės priėmimo skyrių atvyksta virš 300 nusideginusių vaikų, iš jų apie 130 gydomi stacionare. Vidutiniškai tokių vaikų pas mus į ligoninę paguldoma kas antrą dieną ištisus metus, nepriklausomai nuo sezoniškumo. Sunku stebėti, kada vaikai nukenčia pačioje jiems saugiausioje aplinkoje. Tad čia labai svarbu tėvams apsaugoti savo vaikus nuo gresiančių pavojų namuose. 

 

Į padidintos rizikos gretas papuola neregiai ir silpnaregiai. Kokios rekomendacijos yra jiems? 

Mes neturime statistikos, kad šie žmonės nukentėtų nuo nudegimų dažniau. Jei pastebėtume tokias tendencijas, turėtume reaguoti prevenciškai. Tačiau, neabejotinai, rega yra vienas svarbiausių aplinkos analizatorių. Tad šiems žmonėms tenka pasikliauti kitais pojūčiais, kuriais jie išmoksta saugotis pavojų. Bet jiems visuomet reikia būti budresniems, nes rizika yra didesnė nei įprastai. Gal žmonės rečiau susidurs su laužavietėmis, cheminėmis medžiagomis, bet namuose neišvengs karštų skysčių, maisto gaminimo. 

 

Kokios šių traumų pasekmės? 

Pati pradžia būna su labai dideliu skausmu. Gali ištikti net šokas. Jei nudegimai gilūs ir didesni, tenka kurį laiką "apsigyventi" ligoninėje, kur dažnai daromi perrišimai. Jie atliekami bendrinėje nejautroje, nes yra labai skausmingi. Jei nudegimas paviršinis, jis sugyja per 10-14 parų, jei gilesnis - laikas ligoninėje skaičiuojamas savaitėmis, o negyjant žaizdoms - ir mėnesiais, neišvengiamos odos persodinimo operacijos. Smarkiai nudegus, netenkama daug skysčių. 

Kuo ilgesnis gydymas, tuo atsiranda didesnė infekcijų tikimybė, ir kuo gilesnis nudegimas, tuo didesnė tikimybė randams, kuriuos kol kas galima tik koreguoti, bet visiškai pašalinti, deja, ne. Priklausomai nuo rando lokalizacijos, atsiranda ir kitų bėdų. Jei nudegimas įvyko ant veido, kaklo, kitose akivaizdžiai matomose vietose, tai sukelia ir psichologinių problemų. Taip pat sudėtingos pasekmės, reikalaujančios operacijų, kai nudegimo trauma yra aktyviose, daug judančiose funkcinėse vietose: plaštakoje, sąnarių srityse. 

 

Kaip galime patys apsisaugoti nuo tokių nelaimių? 

Tai viena iš nedaugelio traumų, kur nuo mūsų pačių gali daug kas priklausyti. Einant gatve sunkiai numatysi kritimą ar paslydimą, o nudegimo trauma dažniausiai yra išvengiama, nes didžioji dalis jų įvyksta dėl neatsargumo. 

Sunkiau kontroliuojamos paauglių traumos, nes nepaisant aplinkinių pastangų tokiame amžiuje pasiduodama ekstremaliems potyriams, iš įdomumo norima kažką sudeginti, išmėginti. Deja, ne visko įmanoma išvengti ir suaugusiems, kurie patiria nudegimų per gaisrus ar bandant įkurti su degiais skysčiais laužą, krosnį, ar darbe per nelaimingus atsitikimus, įvykus dujų, prietaisų sprogimams. Taip pat yra pasitaikę sprogusių termoforų, termosų ar kitokios talpos, trūkusios nuo karščio, bet tai reti atvejai. 

Tačiau labiausiai neramu dėl kūdikių, kurie net nevaikšto, o kartais nudeginami pas mamą ant rankų. Pavyzdžiui, namuose, kur naudojami boileriai, sumąstoma vaiką nuprausti nepatikrinus vandens. O juose vanduo įkaista labai greitai ir viršija saugią 37 laipsnių temperatūrą. Būtina visuomet tikrinti. 

Augant mūsų atžaloms, tėvai privalo suvokti, kad negalima palikti jokių karštų skysčių vaikui prieinamose vietose, rozetės turi būti su specialiomis apsaugomis, jei orkaitės senesnio tipo be termoapsaugos, kaip yra naujose, būtina saugoti dureles nuo vaiko prisilietimų. Negalima daryti inhaliacijų virš garuojančio puodo, juk dabar turime didelę pasiūlą saugių inhaliatorių. Deja, tai daro tėvai net ir labai mažiems vaikams, kurie po to pakliūna į ligoninę. Įdomiausia, kad padaryti tyrimai rodo, jog tėvai žino, kaip reikia apsaugoti savo atžalas, bet to nedaro, kol neatsitinka nelaimių jų pačių ar artimoje aplinkoje. Šiuo atveju nepadeda informavimo priemonių gausa. 

Ypatingai atsargiai reikia elgtis ir žmonėms, kurių aplinkoje yra neregių ar silpnai matančių žmonių - nepalikti įkaitusio lygintuvo, kitų elektros prietaisų, karštų skysčių, patiekalų be perspėjimo ten, kur nematantis žmogus gali išpilti, prisiliesti. Reikia imtis visų atsargumo priemonių naudojantis buitine chemija, laikyti ją tik tam skirtoje taroje, nepalikti nesandariai. 

 

Koks yra šiandieninės medicinos pranašumas susidūrus su nudegimų traumomis? 

Medicina kol kas dar ne visagalė, tačiau mūsų ligoninėje yra išgelbėtų ir išgyvenusių vaikų, kurie nudegė 60-65 proc. kūno paviršiaus. Tai be galo dideli pasiekimai, kurie įgyvendinami tik komandiniu darbu. Jei nudegimas viršija 50 proc., jis yra problemiškas visomis prasmėmis, nes persodinant odą, nėra iš kur paimti sveiko sluoksnio, o kito žmogaus oda netinka. Yra tam tikros metodikos ir galimybės persodinti dirbtinę odą, tačiau tai nėra pilnaverčiai pakaitalai, atitinkantys žmogaus odą kaip organą. Tikėkimės, kad tai yra ateities mokslo klausimas. 

Nudegimas yra tik viena iš traumų, bet ji labai pavojinga ir imli laikui, fiziniams ir psichologiniams resursams. Tačiau dažniausiai to galime išvengti stengdamiesi sukurti saugią aplinką ir sau, ir kitiems. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]