Forumas

Autoriaus nuotraukaAlvydas Valenta, [email protected]

REFORMOS AKIRATYJE REGIONŲ AKLŲJŲ CENTRAI

Parašas po straipsniu

Birželio 12 dieną LASS taryba pritarė LASS regionų aklųjų centrų (toliau - RAC) reformai. Vietoje penkių dabar veikiančių RAC, nuo ateinančių metų turėtų likti du - LASS Panevėžio ir Utenos (būsimasis LASS Šiaurės Rytų centras) bei LASS Kauno ir Marijampolės (būsimasis LASS Pietryčių centras). Numatyta, kad kiekvienas iš minėtų centrų administruos po 24 jo teritorijoje esančius LASS filialus. Vilniečiai nepriklausytų nė vienam iš dviejų centrų, o socialines ir kitokias paslaugas jiems teiktų (kaip ir iki šiol) Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centras. "Žmogui visiškai nesvarbu, kokia organizacija ar struktūra teikia paslaugas. Svarbu, kad tas paslaugas jis gautų tada, kada reikia, ir jos būtų kokybiškos", - ne kartą yra sakęs LASS pirmininkas Sigitas Armonas. Kita vertus, aklieji niekada nebuvo tik paslaugų gavėjai, o LASS - tik nevyriausybinė organizacija. Todėl žmonėms svarbu ne tik tai, ką jie gaus, bet ir kaip gyvens pati organizacija ateityje. 

Kam ir kodėl RAC reforma apskritai reikalinga, kokie jos privalumai, kokios gali kilti grėsmės ją įgyvendinant? Į šiuos ir kitus klausimus atsakymo ieškojo "Mūsų žodžio" sukviesta apskritojo stalo diskusija: dalyvavo LASS pirmininkas Sigitas Armonas (toliau - S. A.), LASS pirmininko pavaduotoja Ramunė Balčikonienė (toliau - R. B.), vyriausioji "Mūsų žodžio" redaktorė Ginta Čingaitė-Kiznienė (toliau - G. Č.), žurnalistai Alvydas Valenta (toliau - A. V.), Henrikas Stukas (toliau - H. S.), LASS Klaipėdos ir Telšių RAC direktorė Daina Vitkauskienė (toliau - D. V.), LASS revizijos komisijos narys Juozas Valentukevičius (toliau - J. V.). 

 

A. V. Diskusija vyksta jau po LASS tarybos posėdžio. Neturime nei galių, nei noro neigti LASS tarybos sprendimus. Bet klausti ir aiškintis niekada nevėlu. Taigi, pirmininke, kam apskritai buvo reikalinga RAC reforma? 

 

S. A. Apie RAC reformą kalbame jau daugiau nei dveji metai. Praėjusių metų pabaigoje buvo sudaryta darbo grupė, svarsčiusi įvairius jos variantus, apsistota prie dabartinio - du regionų aklųjų centrai. Yra žmonių, kurie reformą mato kitaip. Nuomonių įvairovė - natūralu. Bet nesutinku, kad geriausia išeitis - nieko nedaryti. Dar 1960-aisiais LASS buvo įdiegtas toks administracinis suskirstymas, koks yra išlikęs iki šiol. Veikė tarprajoninės valdybos, vėliau pervadintos zonų tarybomis, dar vėliau - apskričių tarybomis, regionų aklųjų centrais, tačiau jų administruojama teritorija be nedidelių pakeitimų išliko tokia pati. Per 60 metų situacija Lietuvoje pasikeitė radikaliai, ypač regionuose: keičiasi gyventojų skaičius, amžius. Situacija mūsų organizacijoje irgi labai pasikeitė, pradedant veiklos finansavimo šaltiniais, baigiant narių skaičiumi. Mažėja Nacionalinės programos finansavimas: 2007 m. programai vykdyti (Asociacijos ir Bendruomenių projektams) gauta 986,4 tūkst. Eur, o 2018 m. - 935,5 tūkst. Eur. Finansavimas sumažėjo 5 proc., nors kainos ir darbo užmokestis išaugo beveik dešimteriopai. Mažėja narių skaičius: 2010-aisiais metais asociacija vienijo 6862 narius, o šiuo metu LASS narių yra 5838. Ekonomiškai išlaikyti penkių RAC LASS neturi jokių galimybių. Patys RAC sugeneruoti tokių lėšų, kad galėtų samdyti patyrusius darbuotojus, mokėti jiems daugiau nei minimumą, išskyrus Kauną ir Vilnių, irgi negali. Jeigu nieko nedarysime, greitai už tokius atlyginimus, kokius dabar savo darbuotojams moka RAC, negalėsime prisikviesti jokio rimtesnio specialisto. Dar metai kiti ir kažin, ar patys aklieji labai norės juose dirbti ar jiems vadovauti. 

 

A. V. Kodėl pasirinktas dviejų RAC kelias ir kaip čia atsiranda Panevėžys, jeigu minėjote Vilnių ir Kauną? 

 

S. A. Dar 2017-2018 m. LASS Taryba svarstė penkis RAC reorganizuoti į keturis, tris arba du. Keturių ir trijų įstaigų alternatyvos atmestos kaip neracionalios, nuspręsta svarstyti dviejų įstaigų variantą. Panevėžys atsirado todėl, kad Vilniuje be regionų centro dar veikia dvi įstaigos - Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centras (VBSPC) ir LASS respublikinis centras (RC). Vilniuje mūsų pačių kurtos įstaigos dubliuoja viena kitą. Po reformos paslaugas vilniečiams, kaip ir anksčiau, teiks Vilkpėdės centras, o regionų centro nekilnojamąjį turtą administruos LASS RC. 

 

H. S. Ar yra finansinis reformos pagrindimas, ką laimėsime, ką prarasime - bent aš tokio nežinau. 

 

R. B. Darbo grupės parengtoje medžiagoje yra tiek finansiniai argumentai, tiek dabartiniai ir būsimi RAC finansiniai srautai. Šiuo metu penkių RAC administracijai (čia turima mintyje visi RAC darbuotojai, išskyrus patalpų sargus, valytojus ar kitą ūkinį personalą) išlaikyti reikalinga 337,8 tūkst. Eur, kurie gaunami iš skirtingų šaltinių - projektinės veiklos, patalpų nuomos, Užimtumo tarnybos. Deja, jei vilniečiams ir kauniečiams pavyksta "susirinkti" apie 90 tūkst. Eur, klaipėdiečiams ir panevėžiečiams - apie 60 tūkst. Eur, tai, tarkime, šiauliečiams - tik 25 tūkst. Eur. O įstaigoms keliami uždaviniai juk tie patys! Ir tai nėra pačių RAC kaltė - visi matome, kad Kaunas ir Vilnius patrauklesni verslui, ten patalpų nuoma brangesnė, o įstaigų valdomas turtas - patraukliose miestų zonose. Pagal darbo grupės paskaičiavimus, dviejų būsimųjų RAC administracijai išlaikyti reikės 322 tūkst. Eur arba po 161 tūkst. Eur kiekvienai įstaigai. Įstaigos galės mokėti konkurencingus atlyginimus bei išsaugoti kvalifikuotus darbuotojus. Numatoma vienos įstaigos struktūra - vadovas, finansininkas, biuro administratorius, du projektų koordinatoriai, vienas fizinės ir informacinės aplinkos specialistas (arba du po 0,5 etato), vairuotojas. Apskaičiuoti galimi atlyginimai, ūkinės išlaidos, pajamos. 

 

S. A. Karščiausia diskusija, kodėl reikia įstaigą naikinti, buvo su vilniečiais, tačiau dažnai tas pats dalykas atrodo vienaip iš įstaigos, kitaip - iš organizacijos pozicijų. Asmeninis interesas ne visada sutampa su organizacijos interesu. 

 

A. V. Nepakenktų dar kartą įvardyti, kaip LASS atrodys po reformos: kas ką valdys ir kas kam priklausys? 

 

R. B. Kiekvienas RAC administruos dvidešimt keturių jo teritorijoje esančių filialų savivaldybėms teikiamus projektus. Projektus Vilniaus miesto savivaldybei teiks VBSPC. Beje, taip yra ir dabar. 

 

S. A. Vilnius su savo nekilnojamuoju turtu ir Kaunas su savo turtu atsiduria priešingose žemėlapio pusėse - tam, kad abu centrai turėtų pakankamą ūkinį pagrindą savo ir filialų veiklai kofinansuoti. Vien tik savivaldybių skiriamų lėšų mūsų struktūrai išlaikyti jau seniai nepakanka. Nors pastatą Vilniuje, Naugarduko g. 91, administruos LASS RC, jo uždirbtos lėšos bus skiriamos LASS Šiaurės Rytų centrui. 

 

J. V. Reformai nepritariu. Tiesioginių grėsmių šiemet ir kitais metais nei regionams, nei filialams nematau. Tokį požiūrį išdėstėme ir Revizijos komisijos ataskaitoje LASS XXX suvažiavimui. LASS struktūrinė reforma reikalinga, bet jai būtina geriau pasiruošti. 

 

S. A. Jeigu galėtume nuspėti viską, kas mūsų laukia, būtume lyg dievai. Dabartinis Socialinės apsaugos ir darbo ministras aiškiai duoda suprasti, kad daugiau pinigų iš valstybės nebus. Ministrai keičiasi, bet visa valstybės politika siunčia panašius signalus. Rimtai kalbama apie socialines paslaugas teikiančių įstaigų licencijavimą, apie tai, kad nuo 2021 m. gali nelikti dabartinės Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos programos, o jos lėšos būtų įtrauktos į bendras atskirų ministerijų vykdomas programas. Jeigu taip atsitiks, iš kur gausime lėšų penkiems RAC išlaikyti? 

 

D. V. Esu daug metų organizacijoje, pasisakau už tai, kad turėtume gerą rezultatą. Kaip bus, kai tie pokyčiai prasidės: ką išloš darbuotojai, filialai? Klaipėdos ir Telšių regionas nuo Kauno ir Panevėžio toliausiai, yra pavojus, kad 7-8 filialai gali likti užkampyje. RAC pavadinime nebus žodžių "Kauno" ar "Panevėžio", bet adresas, iš kur atėjusi paraiška, irgi daug sako. Jau dabar Telšiai pyksta, kodėl projektus rengia ir administruoja kažkokia Klaipėda, bet čia dar galima paaiškinti: ne taip toli nuo Telšių, tas pats regionas... O kaip savivaldybės pasižiūrės, kai Klaipėdą pakeis Panevėžys? 

 

S. A. Žinoma, parengiamasis darbas, aiškinimas reikalingas. Naujųjų RAC vadovai turės apvažiuoti savo valdas, susitikti su atsakingais savivaldybių darbuotojais, paaiškinti, kad pasikeitė tik projektus teikianti įstaiga, bet pačios organizacijos veiklos tęstinumas nenutrūko. Įsiklausykime, ką kalba naujasis prezidentas: neturėtų likti sąvokų regionai, provincija - visi vienodi. 

 

J. V. Finansavimas ateinantiems metams dar nesikeičia. Rimtesni pokyčiai žadami nuo 2021 metų. Kodėl reformą reikia daryti dabar, nežinau. Nesuprantu ir sprendimo atsisakyti RAC Vilniuje bei Klaipėdoje. Na, ir visa ši diskusija turėjo būti prieš LASS tarybos sprendimą, o ne po jo. 

 

A. V. Kiek, Juozai, Jūsų nuomone, RAC turėtų likti? 

 

J. V. Pagal dabartinę situaciją, ko gera, turėjo likti trys RAC - Vakarų, Rytų ir Centro. 

 

R. B. Pagal tokį projektą Klaipėda lieka skurdžiausia, ir visiškai nesprendžiame jos problemos. 

 

J. V. Nejaugi negalima iš LASS RC generuojamų lėšų sustiprinti Klaipėdos regiono? Turime lėšų, tik jos nueina visokiems remontams ir netarnauja neregiams. Suvažiavime pirmininkui buvo gera proga pasitikrinti, ar pritariama tokiai dviejų RAC reformai - šia galimybe jis nepasinaudojo. 

 

R. B. Taip ir neišgirdau, kur Jūs matote didžiausią pavojų? Sakėte, kad šiais ir kitais metais turėsime tokį patį lėšų kiekį - mes irgi tai žinome. Žinome ir tai, kad nuo 2021 m. gali prasidėti įstaigų licencijavimas, reformos, gali nelikti Nacionalinės programos. Regionų centrai privalo turėti darbuotojus, gebančius prie šių ir kitų pokyčių prisitaikyti, padėti filialams. Akivaizdu ir tai, kad šie darbuotojai už savo darbą norės gauti bent jau ne minimalius atlyginimus. Ar turime laukti paskutinių dienų, kai paaiškės, kad tikrai yra labai blogai? Ar spėsime tuomet reorganizuotis? 

 

A. V. Pavyzdžiui, LASS RC sėdi žmogus ar du žmonės, kurie diriguoja viskam, kas vyksta filialuose? 

 

R. B. Apie tokį variantą taryboje kalbėjome labai rimtai. Dideli įstaigų likvidavimo kaštai (pvz., likviduoti tris RAC kainuos 45 tūkst. Eur, o likviduoti visus penkis - beveik 150 tūkst. Eur), tačiau kur kas svarbiau žmonių praradimai. Iš karto nutrūksta 13 darbo sutarčių su neregiais darbuotojais, finansuojamais per Užimtumo tarnybą (paliekant du RAC, nutrūktų tik viena). Jau dabar baiminamasi, kad dviejų įstaigų vadovai nepajėgs apvažiuoti savo 24 filialų, o kaip iš Vilniaus apvažiuoti visus 48?.. Ir demokratijos - nulis! Jau dabar užkulisiuose kalbama, kad visa LASS taryba ir visa reformos darbo grupė buvo pirmininko kišenėje... Tuo atveju, jeigu visi filialai būtų pavaldūs RC, kartu būtų pavaldūs ir vienam žmogui - šios įstaigos direktoriui, kuris yra ir LASS pirmininkas. Per vieną žmogų eitų visi projektai, visi finansiniai srautai. Ne mažiau svarbu ir tai, kad tarp savo narių, ko gera, nerastume žmogaus, kuris norėtų ir sugebėtų "vežti" tokį krūvį ir tokią atsakomybę. 

 

G. Č. Sutarimo ieškojimas turbūt visada yra tam tikras kompromisas. Kiekviena diskusija - irgi kompromisas. Vienoje vietoje nusileidžia vieni, kitoje - kiti. Jeigu esu įsitikinęs, kad turi būti palaikomi tik mano sprendimai - tai jau ne diskusija. 

 

H. S. Diskusija reikalinga tam, kad nuo vadovų nuimtų dalį atsakomybės. Kuo daugiau diskutuojama, tuo daugiau atsakomybės žmonės dalinasi. 

 

A. V. Ar buvo diskutuota, važiuota per regionus? 

 

R. B. Buvo. Važiavome į regionų tarybas. Supažindinome filialų pirmininkus. Vėliau vilniečiai sakė, kad tuo klausimu su jais nebuvo diskutuota - kovo mėn. buvo, ir net labai karštai. Darbo grupės parengta medžiaga nebuvo ir nėra slapta. Stebiuosi, kodėl nei tarybos, nei darbo grupės nariai nesiėmė aktyviau kalbėtis su bendruomene, dalintis turima informacija. 

 

G. Č. Diskusija artėja prie pabaigos. Nusižiūrėjusi į geriausias šios rūšies laidas siūlau sekti jų pavyzdžiu: gal kiekvienas gali pasakyti, kokius mato reformos pliusus ir kokias grėsmes? 

 

D. V. Grėsmę matau, nes liekame toli nuo naujųjų regionų centrų ir šiek tiek baiminamės neigiamos savivaldybių reakcijos. Kai kur turėjome visai neblogą finansavimą, buvo nusistovėję geri santykiai. Kita vertus, kaip sakė viena daug metų mūsų organizacijai atidavusi darbuotoja, kol yra neregių, tol esame reikalingi ir mes. 

 

R. B. Dėl grėsmių iš dalies galėčiau pritarti Dainai. Tačiau apsidairykime aplinkui - bet kokios šiandieninės struktūros kasdienybė yra jos nuolatinė kaita. Keistis neišvengiamai turime ir mes. Tikiuosi, kad turėsime dvi stiprias socialines įstaigas, kurios bus tikri savivaldybių partneriai ir kompetentingi pagalbininkai savo filialams. 

 

S. A. Nesiimčiau reformos, jeigu ja netikėčiau. O kaip bus, deja, nė vienas gerai nežinome. Pokyčiai valstybės socialinėje politikoje mums gali pasitarnauti tiek gerąja, tiek ir blogąja puse. Ir viskam turime ruoštis. Pateiksiu tik vieną pavyzdį: 2010 m. sulaužėme daugybę iečių, kad Nacionalinės programos projektai, skirti bendruomenėms, nebūtų perduoti administruoti savivaldybėms. Deja, mūsų argumentų tuometinė Neįgaliųjų reikalų departamento valdžia neišgirdo. Dabar jau iš ministro patarėjos girdžiu, kad tas sprendimas buvo ne visai protingas. 

 

J. V. Ar sugebės naujieji RAC užmegzti ryšius su savivaldybėmis, ar persiorientuos filialai? Viščiukus skaičiuosime rudenį. 

 

A. V. Iš esmės nėra didelio skirtumo, ar bus du RAC, ar mažiau, ar daugiau - svarbu rezultatas. Šių metų pabaigoje pradės aiškėti ateinančių metų LASS filialų finansavimas. Tada realiai ir pamatysime, kokių rezultatų galime tikėtis. Man daugiausia abejonių kelia tai, ar minėti du RAC ir jų vadovai sugebės administruoti pusę Lietuvos. Bet gal sugebės, ir viskas bus gerai. 

 

R. B. Sutinku, kad viščiukus, anot Juozo Valentukevičiaus, reikia skaičiuoti rudenį, bet nesakau, kad jau šį. Vykdant bet kokią reformą, pirmieji metai yra "susigrojimo", savo vietos ieškojimo metai. Nauji centrai formuos kolektyvus, mokys darbuotojus, megs ryšius, kažkas pavyks, kažkas gal ne visai. Savivaldybės gal irgi šiek tiek blaškysis, kol susigaudys... Realiai tik po dviejų metų tie "viščiukai" bus paūgėję. Tada juos ir paskaičiuosime. 

 

Lietuvos žemėlapio paveikslas. Vietoje penkių dabar veikiančių RAC turėtų likti du -LASS Šiaurės Rytų centras ir LASS Pietryčių centras, administruosiantys po 24 kiekvieno teritorijoje esančius LASS filialus. 

Baltame fone matomas mūsų šalies regioninis žemėlapis. Jame linijomis apibrėžta visų šalies savivaldybių ribos, surašyti rajonų pavadinimai. Storesnė juoda linija skiria Lietuvos žemėlapį įstrižai pusiau, taip vaizduojamos dviejų būsimų LASS regionų aklųjų centrų veiklos teritorijos. Pagal projektą VšĮ LASS Pietvakarių centro veikla apimtų šių savivaldybių teritorijas: Alytaus miesto, Alytaus rajono, Birštono, Druskininkų, Elektrėnų, Jonavos rajono, Jurbarko rajono, Kaišiadorių rajono, Kalvarijos, Kauno miesto, Kauno rajono, Kazlų Rūdos, Kėdainių rajono, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Lazdijų rajono, Marijampolės, Neringos, Pagėgių, Palangos miesto, Prienų rajono, Raseinių rajono, Šakių rajono, Šalčininkų rajono, Šilalės rajono, Šilutės rajono, Tauragės rajono, Trakų rajono, Varėnos rajono, Vilkaviškio rajono. O VšĮ LASS Šiaurės Rytų centro veikla apimtų šių savivaldybių teritorijas: Akmenės rajono, Anykščių rajono, Biržų rajono, Ignalinos rajono, Joniškio rajono, Kelmės rajono, Kupiškio rajono, Mažeikių rajono, Molėtų rajono, Pakruojo rajono, Panevėžio miesto, Panevėžio rajono, Pasvalio rajono, Plungės rajono, Radviliškio rajono, Rietavo, Rokiškio rajono, Skuodo rajono, Šiaulių miesto, Šiaulių rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Telšių rajono, Ukmergės rajono, Utenos rajono, Vilniaus rajono, Visagino, Zarasų rajono. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]