Forumas

Parašas po straipsniu, autoriaus nuotr.Audronė Jozėnaitė, [email protected]

 

 

Brailio raštas ir rinkimai 

Galimybė neregiams savarankiškai balsuoti - senų diskusijų tema tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse. Ilgą laiką mūsų šalyje ji buvo sprendžiama labai paprastai: balsavimas su patikimo žmogaus pagalba rinkimų apylinkėje ir galimybė balsuoti namuose. Turime pripažinti, kad daugumą neįgaliųjų, ypač vyresnės kartos, ši galimybė puikiausiai tenkino. Bet laikai keičiasi, sėkmingai skinasi kelią naujos iniciatyvos, leidžiančios be kliūčių neįgaliesiems išreikšti savo valią rinkimų apylinkėse. Ne visi nori susitaikyti su neišvengiama pagalba, be kurios niekaip neišsiversi tuomet, kai balsuoti savarankiškai nėra galimybių. Proveržis šioje srityje įvyko po 2016 metų Seimo rinkimų, kai du fizinę negalią turintys asmenys laimėjo bylą, kuri buvo iškelta dėl rinkimų apylinkių neprieinamumo ir prarastos galimybės balsuoti. Iš šio proceso laimėjo ir kurtieji, ir regėjimo, ir psichikos negalią turintys žmonės. Ačiū Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) ir jos pirmininkei Laurai Matijošaitytei už pasiryžimą šiais metais prezidento ir Europos Parlamento rinkimus bei balsavimą dėl referendumų padaryti labiau prieinamus neregiams. Skirta daug dėmesio konsultacijoms su išmanančiais brailio raštą Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) nariais, ieškota įvairių sprendimų, kaip tą informaciją brailio raštu pateikti. Visai objektyviai galima sakyti, kad ir noro, ir pastangų, ir finansų tikrai nepagailėta. 

Teko ir stebėti rinkimus, ir kalbėti su daugeliu neregių, pasinaudojusių galimybe savarankiškai pažymėti norimą kandidatą ar partiją. Tą leido paprastam biuleteniui pritaikytas specialus įdėklas, ant kurio buvo pateikta informacija brailio raštu. Visa pagrindinė rinkimų informacija buvo įgarsinta ir išleista brailio raštu. Taigi, kaip šią iniciatyvą vertino neregiai? 

"Puiki iniciatyva, gera pradžia; džiaugiuosi galimybe savarankiškai balsuoti; tikiuosi ir ateityje bus tokia galimybė, pirmą kartą pasijutau pilnateisiu piliečiu", - tokie žodžiai skambėjo iš neregių lūpų. Nors beveik visi turėjo pastabų, kartais ir kritiškų, skubėjo pabrėžti, kad nesklandumai, klaidos ar menki nesusipratimai nėra tiek svarbūs palyginus su galimybe balsuoti savarankiškai. Ar kalbame apie pilną savarankiškumą? Labai abejotina. Tik vienas kitas neregys atėjo be palydovo. Dauguma neišsivertė be pagalbos. Ne vienam neregiui prireikė pagalbos balsuojant antrame ture. Neteko girdėti, išskyrus vieną atvejį, kad kam nors būtų pavykę pačiam, be reginčio pagalbos reitinguoti kandidatus į Europos Parlamentą. Dažnas, jei moka brailio raštą, nemoka užrašyti skaitmenų reginčiųjų raštu. Tenka pastebėti, kad tik tie neregiai, kurie buvo iš anksto pasiruošę - perskaitę brailio raštu ar perklausę pagrindinę informaciją apie partijas ir kandidatus ir įsiminę partijos ar judėjimų numerius, galėjo pažymėti norimą partiją savarankiškai. Kas to nepadarė, turėjo galimybę perskaityti informaciją su partijų sąrašais rinkimų apylinkėse. Kalbant apie savarankiškumą balsuojant, reiktų pasakyti, kad daugelio jaunesnės kartos neregių nuomone, jį pilnai garantuotų tik elektroninis balsavimas. 

Ar rinkimų apylinkėse dirbantys žmonės buvo pasiruošę sutikti neregius? Vėl gi, buvo visko. Nors konsultuojantis su Lietuvos negalės organizacijų forumu buvo išleistos rekomendacijos su patarimais, kaip elgtis ar padėti neįgaliesiems, tikrai ne visi buvo susipažinę su šia informacija. Geranoriškumo buvo daug, bet supratimo ne visada užteko. Būta ir kurioziškų situacijų. Štai Raseiniuose balsuoti su žmona atėjęs neregys išėjo nieko nepešęs. Jam buvo primygtinai peršamas įdėklas su brailio raštu. Veltui žmogus aiškino, kad jo nemoka, kad nori balsuoti su palydovu, kaip tą darydavo anksčiau. Jam nebuvo leista. Žinoma, tai grubus žmogaus teisių pažeidimas. 

Nors neregiai su džiugesiu sutiko naują iniciatyvą, balsavusių naudojantis brailio raštu skaičius buvo nuviliančiai mažas. Net ir didžiuosiuose miestuose, tuose rajonuose, kur nuo tarybinių laikų gyvena daug neregių, norą savarankiškai balsuoti jiems prieinamu būdu pareiškė labai mažai žmonių. Nesmagu buvo girdėti vieno pirmininko žodžius: "brukam brukam tuos įdėklus, bet niekas nenori". O kodėl nenori? Kas atsakys į šį klausimą? Ar patogiau balsuoti namuose? Taip, buvo ir tokia nuomonė. Tokiu atveju nereikia nieko prašyti, kad palydėtų į apylinkę, juk socialiniai darbuotojai savaitgalį nedirba. Gal gąsdina mintis, kad reiks pademonstruoti savarankiškumą? Gal net kreiptis pagalbos? Taip, keletas žmonių taip ir pasakė, pridurdami, kad būtų buvę gerai, jei kas iš anksto būtų pamokę, supažindinę su įdėklais. Objektyvumo dėlei reikia pasakyti, kad stebint išankstinį balsavimą Vilniaus savivaldybėje (tikėtina, kad panašiai buvo ir kituose didesniuose miestuose), tą nežmoniškai didelį srautą žmonių, neregiui tikrai reikia drąsos ir sumanumo kreipiantis pagalbos. Bet greičiausiai priežastis labai paprasta - neregiai nemoka brailio rašto. 

Ar prisvilo pirmas blynas? Gal tik šiek tiek. Iniciatyva tikrai puiki. Ir ne tik neregiams. Juk tiek daug žmonių pirmą kartą pamatė brailio raštą, gal pirmą kartą susimąstė, kaip skaito neregiai. Juk tai pati geriausia šio rašto viešinimo kampanija. O geriausiai savo emocijas LASS "Facebook'o" profilyje išreiškė neregė Eglė: "Seniai nebuvau patyrusi tokio džiaugsmo. Pusę dienos prasitrynusi namie nusprendžiau visgi iškeliauti į miestą. Pirmiausia kur? Žinoma, kad balsuoti! Taigi, nueinu aš į savo apylinkę, o ten! Ir palydėjo prie reikiamo langelio, kur biuletenį išduoda, ir tvarkingai sudėjo biuletenius į brailio raštu užrašytus įdėklus, ir palydėjo iki kabinos, patikrino, ar rašo tušinukas. Negana to, nepamiršo paduoti knygelės su partijų sąrašais į Europos Parlamentą, kuri, beje, buvo labai tvarkingai išspausdinta, labai patogu susirasti reikiamą partiją! Žodžiu, spaudžiu tą didelį "like" Vyriausiajai rinkimų komisijai." 

 


  

Atverčiamas naujas puslapis 

Po daugiau nei trejų metų intensyvaus teisėkūros darbo Europos prieinamumo aktas (EPA) pagaliau įveikė paskutinę kliūtį. Šių metų balandžio 4 dieną Europos Sąjungos (ES) taryba patvirtino 2018 m. pasiektą susitarimą dėl ES teisės akto teksto apie paslaugų ir prekių prieinamumą. Europos Parlamentas (EP) tą padarė dar šių metų kovo 13 dieną. 

Procesas prasidėjo 2015 m., kai Europos Komisija pateikė pasiūlymą rengti direktyvą dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimais, suderinimo. O kam gi to reikėjo? Pirmiausia - Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje yra įtvirtinta prieinamumo prievolė (9 str.). Skirtingos šalys skirtingu laiku pasirašė ir vėliau ratifikavo konvenciją. Iki šiol ES šalys turėjo savo prieinamumo taisykles, tačiau nebuvo vieningo ir suderinto ES įstatymo dėl produktų ir paslaugų prieinamumo vidaus rinkoje. Tapo akivaizdu, kad jei ES nesiims veiksmų, kiekviena ES valstybė narė toliau plėtos skirtingus įstatymus Konvencijos prievolėms įgyvendinti, o tai labiau skaldys ES rinką. Europos prieinamumo akto atsiradimui įtakos turėjo ir statistika: pasaulyje yra 80 mln. žmonių, turinčių vienokią ar kitokią negalią, ir perspektyva, kad 2020 m. dėl gyventojų senėjimo šis skaičius padidės iki 120 mln. Prieinamumas - būtina sąlyga, kad šie asmenys galėtų aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime lygiai su visais. 

Parašas po straipsniu, 1 nuotr.

7 savaites po minėto Europos Komisijos pasiūlymo savo nuomonę ir pasiūlymus galėjo teikti tiek fiziniai asmenys, tiek organizacijos. Ypač svarbų vaidmenį šiame procese vaidino Europos neįgaliųjų forumas. Europos aklųjų sąjunga (EAS) taip pat nuo pat proceso pradžios labai atidžiai stebėjo, kokios nuostatos įtraukiamos į būsimą Europos prieinamumo aktą. Būtent taip jis buvo ir yra vadinamas, nors buvo rengiamas direktyvos forma. Tai itin pozityvus žingsnis, nes ES direktyva yra teisiškai įpareigojantis dokumentas, užtikrinantis, kad jame įtvirtintos nuostatos būtų privalomos valstybėms jas perkeliant į savo nacionalinę teisę ir garantuojant jų įgyvendinimą. Ankstyvajame direktyvos kūrimo periode didelį lobistinį darbą Europos aklųjų sąjungos vardu nuveikė Anglijos Nacionalinis Karališkasis aklųjų institutas, turėjęs ne tik daug žmogiškųjų resursų darbui su Europos institucijomis, bet ir puikius kontaktus su daugeliu Europos politikų. Belieka tik apgailestauti, kad dėl netikėtų politinių Didžiosios Britanijos sprendimų, EAS prarado puikius lobistus. 

Europos prieinamumo aktas - ilgai lauktas dokumentas, kuris, tikimasi, esmingai pakeis ES žmonių su negalia gyvenimą. Jau pradiniame teksto variante buvo įtraukti pasiūlymai suderinti prieinamumo reikalavimus gamintojams, importuotojams ir prekių bei paslaugų platintojams. Preliminariame Akto tekste buvo išvardinti konkretūs pritaikomi produktai ir paslaugos: bankomatai, asmeniniai kompiuteriai, išmanieji telefonai, televizijos įranga, garso ir vaizdo perdavimo prietaisai, transporto, bankininkystės paslaugos, elektroninės knygos, elektroninė prekyba. Jau po dviejų mėnesių diskusijų direktyvos tekstas turėjo keliauti į Europos Parlamentą ir ES Tarybą. Deja, viskas užtruko žymiai ilgiau. Tekstas, dėl kurio buvo laužomos ietys, buvo rengiamas dvejus metus. Nuo pat pradžių ėmė ryškėti nerimą kelianti tendencija siaurinti EPA apimtį, atsisakant prievolės visas prekes ir paslaugas padaryti prieinamas žmonėms su negalia. 2017 m. kovo 6 d. šalia Europos Parlamento Briuselyje įvyko Europos neįgaliųjų forumo organizuotas protestas. Buvo reikalaujama, jog EPA būtų priimtas nesumažinant neįgaliųjų organizacijų išsakytų reikalavimų, kad aktas apimtų ir sveikatos apsaugą, švietimą, apgyvendinimą, turizmą, laisvalaikio ir sporto paslaugų sritis. Preliminarus aktas taip pat nereglamentavo aplinkos pritaikymo. Žmonių su negalia organizacijos pabrėžė, kad neužtikrinus aplinkos prieinamumo, net ir pritaikytos prekės ar paslaugos liks nepasiekiamos. Juk ko vertas neįgaliajam pritaikytas bankomatas, jei prie jo negali privažiuoti? 

Ypač daug nerimo sukėlė paskelbta Europos Parlamento Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto ataskaita (IMCO), iš kurios buvo akivaizdžiai matoma verslo interesų įtaka. Minėto komiteto ataskaitoje (ja remiamasi balsuojant EP) buvo atsisakyta labai svarbių neįgaliesiems reikalavimų. EAS skubiai parengė informacinę medžiagą ir laiško modelį visoms EAS šalims narėms, kurios turėjo išsiųsti laiškus EP nariams, išrinktiems jų šalyse. Situacija klostėsi nepalankiai neįgaliesiems. 2017 rugsėjo 14 d. Strasbūre buvo numatytas Europos Parlamento balsavimas dėl Europos prieinamumo akto, kuris, priklausomai nuo balsavimo rezultatų, galėjo tapti ambicinga ir įpareigojančia direktyva arba silpnu ir tik iš dalies žmonių su negalia prieinamumo problemą sprendžiančiu dokumentu. Laiške EP nariams buvo prašoma nebalsuoti už IMCO pateiktą dokumentą kaip neatitinkantį Europos neįgaliųjų poreikių. LASS išsiųstame laiške EP parlamento nariams buvo išdėstyti EAS reikalavimai, kurie turėtų būti įtraukti į EPA tekstą. Tai: privalomi reikalavimai fizinės aplinkos prieinamumui, aiški nuoroda į prieinamumo reikalavimų taikymą kitiems ES aktams, tokiems kaip transportas ir jo infrastruktūra, viešieji pirkimai, prieinamumo reikalavimai verslo struktūroms, tame tarpe ir mažoms įmonėms, aiškūs ir griežti reikalavimai prieinamumo principo taikymui visam transporto sektoriui, jų paslaugoms ir infrastruktūrai, audiovizualinių medijų turiniui ir su šiuo sektoriumi susijusioms paslaugoms. 

Galima tik įsivaizduoti, koks intensyvus lobistinis karas vyko prieš pat balsavimą. Beveik visos EAS narės išsiuntė laiškus savo EP nariams, didelis spaudimas buvo daromas IMCO komitete dirbantiems specialistams. Europos neįgaliųjų forumas, talkininkaujant Slovėnijos EP nariams, įsteigė informacinį stendą, organizavo daugybę susitikimų su EP nariais iš skirtingų partijų. Pagrindiniam pranešėjui, teikiančiam dokumentą balsavimui, buvo pateiktos siūlytinos pataisos. 

Ar pavyko pasiekti norimą rezultatą? Deja, tik labai nedidelį. Daugumai galutinis EPA tekstas liko šiek tiek nuviliantis. Daugelio šalių EP nariai labiau palaikė verslo interesus. Vis dėlto reikia suvokti, kad mažesnę akto apimtį galėjo nulemti ekonominiai, o ne nediskriminavimo principai. Labai dažnai buvo minimas argumentas, kad vienas ar kitas reikalavimas prieinamumui bus neproporcinga našta verslui ir valstybei. Akivaizdu, kad sudėtinga pasiekti sutarimą ir dėl techninių Akto įgyvendinimo reikalavimų. 

O kokia Lietuvos valstybės pozicija? Europos prieinamumo aktas buvo svarstytas Neįgaliųjų reikalų tarybos posėdyje, kur ji buvo aiškiai išreikšta - nepritarti ES prieinamumo direktyvos taikymo apimties siaurinimui. Deja, 2018 m. rudenį iš Europos neįgaliųjų forumo, kuris stebi situaciją visoje ES, gavome nerimą keliančių žinių, kad Lietuva stipriai oponuoja Europos Prieinamumo akto priėmimui. Į Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentės Dovilės Juodkaitės kreipimąsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (SADM) ir Neįgaliųjų reikalų departamentą (NRD), prašant paaiškinti, kokia yra oficiali Lietuvos valstybės pozicija ir kas atstovauja Lietuvai derybų metu Briuselyje, buvo gautas aptakus Eglės Čaplikienės, SADM ministro patarėjos neįgaliųjų klausimais atsakymas, kad Lietuva iš esmės pritaria Direktyvos tikslui. Dar buvo pranešta, kad vyksta derybos su EP, ir Lietuva laikosi kartu su kitomis valstybėmis narėmis suderintos pozicijos. Ir nei žodelio apie tai, ar palaiko neįgaliųjų poziciją. 

Paskutinis EPA etapas - trialogo procesas, kurio tikslas yra suderinti bendrą Komisijos, Parlamento ir Tarybos poziciją prieš priimant teisės aktą. Dažniausiai šis procesas vyksta už uždarų durų ir galimybių ką nors keisti beveik nebelieka. Buvo tikimasi, kad oficialiai EPA direktyvos forma bus priimtas 2018 metų gruodžio mėnesį, bet tai nutiko tik šių metų balandį. Gal tai į gerą, nes visos blogos emocijos ir nuoskaudos dėl neišsipildžiusių lūkesčių liko 2018-aisiais. 

Ir vis dėlto, EPA - didelis šuolis pirmyn! Tai nenuginčijama. Kompiuteriai, išmanieji telefonai, televizija, elektroninės knygos, bankomatai, elektriniai skaitytuvai, elektroninės komunikacijos priemonės, bilietų kasos ir dar daugiau dalykų turės būti pritaikyti ir neįgaliesiems. Visa tai galioja ir privačiam sektoriui. Be to, visi elektroninės komercijos tinklalapiai ir privačių kompanijų mobiliosios programėlės taip pat turės būti prieinamos. Tai reiškia, kad smarkiai praplečiamas anksčiau priimtos tinklalapių prieinamumo direktyvos spektras. Žinoma, apgailestaujama, kad EPA neapima fizinės aplinkos prieinamumo, turizmo, o reikalavimai transporto prieinamumui yra minimalūs, apima tik informaciją internete ir pardavimus. 

Kadangi Europos prieinamumo aktas yra ES direktyva, tai reiškia, kad jos nuostatos turės bus perkeltos į nacionalinę teisę. Nepaprastai svarbu šį darbą pradėti jau dabar. Ir viena yra tikrai aišku - lobistinio darbo neįgaliųjų organizacijos nepritrūks. Net ir teisingai perkėlus EPA nuostatas į nacionalinę teisę, lieka kova už tai, kad įstatymai būtų įgyvendinami. 

 

Nuotrauka: Pagal EPA, interneto svetainių pritaikymas turi vykti konsultuojantis su neįgaliųjų organizacijomis / www.123rf.com nuotr. 

Nešiojamojo kompiuterio nuotrauka. Iš arti matoma šviečianti nešiojamojo kompiuterio klaviatūra. Ant tamsių mygtukų - šviesios raidės ir simboliai. Dešinysis žmogaus delnas uždėtas ant klaviatūros, žmogus rodomuoju pirštu spaudžia mygtuką "enter". 

 

Aautorės nuotrauka. Audronė Juozėnaitė. Vidutinio amžiaus moteris, ji plačiai šypsosi, žiūri tiesiai į skaitytoją, šiek tiek pasisukusi kairiuoju profiliu. Moters plaukai tiesūs ir trumpi, ant kaktos krenta kirpčiukai. Vilki šviesią palaidinę. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]