Laiko juosta

 

 

 

"Eurovizijai" pasakė "ne" 

Ar galima atsisakyti dalyvauti "Eurovizijos" dainų konkurse dėl religinių įsitikinimų? Galima! Taip šiais metais nusprendė grupė iš Izraelio "Shalva" (hebrajų k. "ramybė"). 

Parašas po straipsneliu.

Ši grupė įsikūrė žmonių, turinčių negalią, priežiūros ir inkliuzijos centre tuo pačiu pavadinimu. Centrą neįgaliesiems 2000 metais įkūrė Samuelsų šeima, kurių pirmagimis Yossi, būdamas 11 mėnesių, po nesėkmingai atliktos medicininės procedūros apako ir apkurto. 

Grupė "Shalva" – tai aštuoni įvairių negalių muzikantai: yra turinčių Dauno, Viljamso sindromus, kiti turi fizinę ar regos negalią. Grupė išgarsėjo dalyvaudama Izraelyje populiariame televizijos talentų šou "Kochav Haba" (liet. "Kita žvaigždė"), kurio nugalėtojai tradiciškai atstovauja Izraeliui "Eurovizijoje". Taip sutampa, kad generalinė konkurso finalo repeticija ir finalas vyks per šabą, kuris prasideda kiekvieną penktadienį su saulėlydžiu ir baigiasi šeštadienio vakare. Šabas judėjų tikėjimą išpažįstantiems žydams yra ypatingas laikas, kurio metu draudžiama bet ką dirbti, net gamintis maistą. Žydams šabas primena, kad tikrosios gyvenimo vertybės glūdi ne materialiajame fiziniame, o dvasiniame pasaulyje. 

Televizijos konkurso finalą pasiekusi grupė paskelbė pasitraukianti iš konkurso, kad nepažeistų šabo įstatymo. Muzikantai atsisakė savo karjeros galimybės, bet įkvėpė tūkstančius kitų žmonių, ypač turinčių negalią. 

Vis dėlto "Shalva" "Eurovizijoje" koncertuos. Įsikišus Izraelio kultūros ir sporto ministrei Miri Regev, Europos transliuotojų sąjunga grupei leido pasirodyti per antrojo pusfinalio, kuris vyks gegužės 16–ąją, ketvirtadienį, pertrauką. 

Tarp "Shalva" narių – dvi aklos vokalistės Anael Khalifa ir Dina Samteh. Kartais joms pritaria ir klavišininkas Gajus Mamanas (Guy Maman), turintis regėjimo negalią. Gajus Jeruzalės muzikos ir šokio akademijoje yra baigęs muzikos kompozicijos studijas, dabar Izraelyje žinomas kaip puikus muzikantas. 

Anael į Izraelį su tėvais persikėlė iš Prancūzijos, kai jai buvo 8–eri. Nuo gimimo nematanti mergaitė pradėjo dainuoti būdama 5–erių. Mergina planuoja studijuoti psichologiją, svajoja tapti savarankiškesnė, norėtų labiau pasitikėti savimi stovėdama priešais publiką. 

Dina gimė Indijoje, į Izraelį persikraustė, kai jai buvo 10. Talentą muzikai paveldėjo iš mamos, profesionalios gitaristės, kuri dukrą paskatino pradėti dainuoti dar prieš prarandant regėjimą. Dina apako būdama šešerių. Muzika jai padėjo pritapti naujoje šalyje, dainuodama ji išmoko ir hebrajų kalbos. "Man labai svarbu ne tik gauti, bet ir duoti. "Shalva" yra mano namai", – sako Dina. 

 

Nuotrauka. Grupė "Shalva" iš Izraelio / grupės archyvo nuotr. 

Nuotraukoje ant scenos laiptų sustoję pozuoja aštuoni grupės nariai – penki vyrai ir trys moterys. Jie matomi nuo juosmens iki viršugalvio. Visi atlikėjai – jauni ar vidutinio amžiaus, turintys skirtingą negalią. Grupės nariai apsirengę tamsiai ir stilingai, atrodo pasitikintys savimi ir plačiai šypsosi auditorijai. 

 

Panevėžyje pagerbti aklieji sportininkai 

Panevėžyje, "Cido" arenoje, jau daugiau kaip mėnuo veikia neįgaliųjų sportininkų pasiekimų ekspozicija "Pergalingi žingsniai". Pristatant ekspoziciją miesto bendruomenei, pagerbti Panevėžį ir Lietuvą pergalėmis garsinę aklieji ir silpnaregiai sportininkai. Lengvaatlečiams Sigitai Markevičienei, Dangutei Skėrienei ir Renaldui Šateikai atminimo diplomus įteikė miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas. Padėkota ir jų treneriams Sergejui Sokolovui bei Jonui Augai. Šventėje dalyvavę panevėžiečiai ir svečiai kalbėjo, kad tai džiaugsmo diena, kuomet galime padėkoti tiems, kurie savo širdį įdėjo į savo darbus. Ir nesvarbu, kur tie darbai buvo dirbami: didelėse sporto arenose ar kukliuose muziejaus kabinetuose. 

Parašas po straipsneliu.

Neįgalių sportininkų pasiekimai demonstruojami šiuolaikiškai įrengtoje ekspozicijoje. Joje ne tik medaliai, nuotraukos, sportinės karjeros istorijos, bet ir garso bei vaizdo įrašai, informacija brailio raštu ir reginčiųjų raštu anglų kalba. Ekspoziciją apie akluosius ir silpnaregius sportininkus parengė Panevėžio kraštotyros muziejaus darbuotoja Janina Sinickienė, apipavidalino dizainerė Giedrė Stasevičienė. 

Įspūdingiausių rezultatų ne tik tarp Panevėžio, bet ir tarp visos Lietuvos neregių sportininkų pasiekė S. Markevičienė – lengvaatletė, bėgikė, daugkartinė Europos aklųjų ir silpnaregių lengvosios atletikos čempionė, pasaulio, paralimpinių žaidynių prizininkė bei planetos rekordininkė. Ji yra vienintelė neregė sportininkė, atstovavusi Lietuvai penkeriose paralimpinėse žaidynėse. S. Markevičienė paralimpinėse žaidynėse Lietuvai pelnė daugiausia medalių – šešis (tris sidabro ir tris bronzos). 

D. Skėrienė – lengvaatletė, rutulio stūmikė ir disko metikė, Europos ir pasaulio čempionatų dalyvė ir prizininkė, trejų paralimpinių žaidynių dalyvė. 2011 m. pasaulio aklųjų ir silpnaregių žaidynėse Antalijoje (Turkija), rutulio stūmimo rungtyje D. Skėrienė laimėjo sidabro medalį. Sidnėjuje ir Atėnuose stumiant rutulį iki trečiosios vietos sportininkei pritrūko vos keleto centimetrų. 

R. Šateika – lengvaatletis, sprinteris. 1988 m. tuometės SSRS aklųjų lengvosios atletikos čempionate iškovojo bronzos medalį. 

Visus tris sportininkus deramai pagerbė miesto, kuriame jie gyvena, treniravosi ir pasiekė aukščiausių rezultatų, vadovai, sporto darbuotojai, bendruomenė. 

 

Nuotrauka. Ekspozicijos atidaryme: (iš kairės) Arvydas Markevičius, S. Markevičienė, D. Skėrienė, parodos kuratorė Janina Sinickienė, Panevėžio meras R. M. Račkauskas, S. Sokolovas / Panevėžio kraštotyros muziejaus nuotr. 

Nuotrauka iš neįgaliųjų sporto ekspozicijos atidarymo Panevėžio "Cido" arenoje. Šalia vienas kito sustoję pozuoja šeši žmonės. Parodos dalyviai – vidutinio amžiaus, visi pasipuošę ir atrodo laimingi. A. Markevičius vilki tamsų kostiumą, S. Markevičienė – tamsią suknelę iki kelių ir rankose laiko didelę gėlių puokštę. Šalia jos stovinti D. Skėrienė vilki tamsias kelnes, palaidinę ir šviesų švarką, o rankose taip pat laiko gėlių puokštę. Parodos kuratorė Janina Sinickienė vilki šviesias ilgas kelnes ir švarką, jos rankose – taip pat didelė gėlių puokštė. Panevėžio meras pasipuošęs tamsiu kostiumu, o S. Sokolovas vilki tamsias kelnes ir megztinį. Visi parodos dalyviai šypsosi ir žiūri į skaitytoją. 

 

Lydintis nuo gimimo iki senatvės 

2019 metais Klaipėdos regos ugdymo centras (RUC) mini veiklos 50–metį. Po antrosios reorganizacijos, kai Klaipėdos specialusis lopšelis–darželis "Pelėdžiukas" ir Klaipėdos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras buvo sujungti į universalų daugiafunkcį centrą, šiemet sukanka 15 metų. Kiekvienais metais abiejų RUC skyrių – Ikimokyklinio ugdymo ir Socialinio ugdymo – duris atveria apie 150 regos sutrikimų turinčių vaikų ir suaugusiųjų. 

Įstaigos veiklos sukaktis geriausia švęsti su savo bendruomene. Tuo įsitikinusi RUC direktorė Laima Glaveckienė, pridurdama, kad tik visų bendruomenės narių pastangomis šiandien centras gali džiaugtis draugiška atmosfera, nuveiktais darbais ir kūrybiniais sumanymais. O jų tikrai daug, visų net neapžvelgsi. Stipriausia RUC švietimo grandis – kompleksinė pagalba vaikams. Jie ugdomi pagal individualias programas, centre susipažįsta su brailio rašto pradžiamoksliu, lavina orientacijos erdvėje ir savarankiško judėjimo, savitarnos ir buitinius įgūdžius. Mažųjų tėvai iškart įvertina komandinį specialistų darbą lavinant regimąsias funkcijas, suteikiant profesionalią pagalbą silpnaregystės, žvairumo, ambliopijos atvejais. 

Dideliu pasiekimu galima laikyti Centro ir kitų bendrojo ugdymo mokyklų (taip pat ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų) tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Kiekvienais mokslo metais RUC sudaro sutartis su kitomis Klaipėdos švietimo įstaigomis, kuriose integruotai ugdomi mokiniai su regėjimo negalia. Kasmet tokių įstaigų yra apie 12, o mokinių – apie tris dešimtis. 

Vienas įspūdingiausių tiflopedagoginės pagalbos projektų – tarptautinė, jau devintoji iš eilės, vasaros stovykla mokiniams su regos negalia "Pažinimo stebuklas" (šiemet stovykla vyks birželio 24–30 d.). RUC bendradarbiaujant su Klaipėdos senamiesčio ROTARY klubu bei Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, į stovyklos veiklą įtraukiama ne tik savo lėšomis, bet ir savanoryste prisidedančių geradarių. Taip suteikiama proga akliems ir silpnaregiams vaikams, jų tėvams ne tik ilsėtis, bet ir išmokti naujų dalykų, kurti, tobulėti, pasidalinti patyrimu, susitikti ir susipažinti su aklaisiais ir silpnaregiais, kurie sėkmingai mokosi, studijuoja, dirba ar garsina Lietuvą sporto pasiekimais. 

Po Socialinio ugdymo skyriaus stogu jau dešimtus metus gražiai įsikūrusi mėgėjų teatro trupė "Palėpė". Neregiai, kurių nemaža dalis aktoriaus duoną išbandė tik įsilieję į "Palėpės" kolektyvą, po dešimties metų skleidžia stiprią teatro žinią po visą Lietuvą: 2014 m. už parodytą pjesę–pasaką "Laumės verpėjos" neįgaliųjų teatrų festivalyje "Begasas" laimėjo pagrindinį prizą, 2016 m. muzikinis vaizdelis "Paskutinį kartą" teatralams atnešė respublikinio neregių meno mėgėjų festivalio "Aš muzika, daina ir meile dalinuos" laureato vardą, 2017 m. – pasaka "Amatą mokėsi – išsigelbėsi" laimėjo nominaciją "Už kalbos raiškumą". Prie teatro trupės ištakų stovėjusi tiflopedagogė režisierė Danutė Marcelė Balčiūnienė yra taikliai apibendrinusi neregių trupėje pasiektus rezultatus: "Jie laisvai juda scenoje, stengiasi aiškiai, raiškiai, garsiai ir taisyklingai kalbėti, sugeba įsijausti į atliekamo personažo vaidmenį, įgijo drąsos, pagilino savitarpio pagalbos, savarankiškumo įgūdžius, pagaliau, artimiau susipažindami su teatro menu, tiesiog turiningai praleidžia laiką." 

Vis dėlto, žvelgiant į ilgametę RUC veiklos patirtį, pirmiausia pastebėtinas dalykas – savita, stipri nuolatinės pagalbos gija. Centro tiflopedagogai ir kiti specialistai turi kvalifikacijų ir gali suteikti pagalbą visais neregio ar silpnai matančio žmogaus gyvenimo tarpsniais – nuo kūdikio iki senjoro. 

 

Regos sutrikimai: PSO statistika 

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pernai metų pabaigoje paskelbė naujausią regos sutrikimų statistiką. Apskaičiuota, kad maždaug 1,3 mlrd. žmonių pasaulyje turi tam tikrą regos sutrikimo formą. Kalbant apie žiūrėjimą į tolį – 188, 5 mln. žmonių turi lengvų, 217 mln. – vidutinio sunkumo ar sunkių regėjimo sutrikimų, 36 mln. žmonių yra akli. Žiūrint į artį, 826 mln. žmonių turi regos sutrikimų. 

Visame pasaulyje pagrindinės regos negalios priežastys yra nekoreguotos lūžio anomalijos ir katarakta. Laikoma, kad apytikriai 80 proc. regėjimo sutrikimų atvejų yra išvengiama. Dauguma regos problemų turinčių žmonių yra vyresni nei 50 metų. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]