Skaitmeninis asistentas

Justinas Kilčiauskas, [email protected]

Navigacija išmaniajame: kokią programėlę pasirinkti?

Nors navigacinių programėlių, skirtų neregiams ir silpnaregiams, sukurta ganėtinai nemažai, tačiau visos jos turi tam tikrų skirtumų. Vienos yra labiau pritaikytos pradedantiesiems išmaniųjų įrenginių naudotojams, kitos - orientuotos į patyrusius vartotojus. Yra ir tokių, kurios nėra specialiai pritaikytos neregiams, tačiau jas kuriant buvo laikomasi vartotojo sąsajos kūrimo standartų, todėl galime naudotis ir mes. 

Teko išmėginti tiek "Apple Maps", tiek "Google Maps" navigacines programėles, kurios nėra specialiai sukurtos vartotojams, naudojantiems "Talkback" ar "Voiceover", tačiau jomis pasinaudoti tikrai įmanoma. Įvedus norimą rasti adresą tiek "Apple", tiek "Google" žemėlapių programėlė pateikia instrukcijas skirtingiems keliautojams: pėstiesiems, dviratininkams, automobilių vairuotojams bei žmonėms, norintiems vykti viešuoju transportu. Pasirinkę, kokiu būdu vyksime, papildomai dar turime pasirinkti, kokiu maršrutu. Tai reiškia, kad bus skaitomas visas maršruto veiksmų sąrašas ("eiti tiesiai", "už 100 metrų sukti į kairę," nurodomas gatvės, prospekto, alėjos pavadinimas). Turime nuspręsti, kuris maršrutas mums priimtiniausias - galbūt norime išvengti transporto žiedų su išvažiavimais, galbūt - daugybės posūkių. Pasirinkti padeda ir prie pateikiamo maršruto nurodoma kelionės trukmė bei įvertinimas, ar, anot turimų žemėlapių duomenų, toje vietoje yra automobilių spūstys ar ne. Smalsu, iš kur šios gigantiškos įmonės turi tokią informaciją? Atsakymas labai paprastas - naudodamiesi jų programėlėmis vartotojai sutinka, kad gaunami GPS koordinačių (platumos ir ilgumos) ir kiti reikalingi duomenys gali būti imami tokiems tikslams. Taigi kai asmuo, važiuodamas automobiliu, naudojasi, pavyzdžiui, "Google" navigacija, jis įmonės duomenų bazėje tampa eismo dalyviu konkrečioje vietoje. 

Bet grįžkime prie keliavimo būdų. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad kelionė automobiliu neregiams nereikalingas dalykas, nes juk jiems vairuoti nereikia, tačiau įvedę reikiamą adresą galime stebėti, kur mus veža taksi vairuotojas, reikiamoje vietoje ką nors pakomentuoti. Kalbant apie keliavimą viešuoju transportu, "Google" jau ir Lietuvoje leidžia pasirinkti šį keliavimo būdą ir rodo autobusų, troleibusų bei greitųjų autobusų tvarkaraščius, taip pat sudaro ir pasiūlo keletą galimų maršrutų. Nurodoma, kokioje stotelėje reikia įlipti į viešojo transporto priemonę, iki kokios stotelės važiuoti, kokias stoteles pravažiuoti bei apskaičiuojamas apytikslis laikas, per kurį turėtume pasiekti kelionės tikslą. Gaila, tačiau mano turimomis žiniomis, "Apple" žemėlapiai šios galimybės Lietuvoje neturi. Mano supratimu, didžiausias iššūkis neregiui yra ėjimas pėsčiomis. Nors iš šių programėlių gauname ganėtinai daug informacijos, tačiau jos toli gražu nepakankamai. Visko tiek daug, ko dar trūksta? 

Pamėginkime panašioje situacijoje įsivaizduoti regintį žmogų. "Google", "Apple" bei kitokios navigacinės programėlės visada realiuoju laiku rodo jį supančią aplinką, tad eidamas žmogus ne tik mato užrašą, kad už 30 metrų reikia sukti į kairę, pavyzdžiui, į Ateities gatvę, bet ir nupiešiamos artimiausios gatvės, sankryžos, o rodyklė rodo, kur tiksliai reikia eiti. Negana to, visada yra galimybė įsijungti kompaso duomenų rodymą ir išmanųjį įrenginį panaudoti kaip puikiai, 360 laipsnių tikslumu, veikiantį krypties nustatymo prietaisą, rodantį pasaulio šalių kryptis. Neregiams ši informacija naudojant standartinius žemėlapius yra neprieinama, nors, pavyzdžiui, "Apple Maps" leidžia ir vartotojui su ekrano skaitymo programa perskaityti (perklausyti) informaciją apie kompaso nustatytą kryptį bei į kokią artimiausią gatvę ir kokiu atstumu iki jos nukreipta išmaniojo įrenginio dalis, kurioje įmontuotas kompaso magnetinis laukas (jis dažniausiai montuojamas ties išorine vaizdo kamera). Regintys žmonės gauna begalę informacijos, tai kodėl jie visgi pasiklysta? 

Paprasčiausias atsakymas į šį klausimą būtų - žmogiškasis faktorius, tačiau tai nėra vienintelė priežastis. Kur kas didesnė problema ta, kad žemėlapių duomenys, esantys "Google", "Apple", OSM ("Open Street Maps") ar kituose serveriuose, nors ir yra ganėtinai tikslūs, tačiau jų tikslumas ne šimtaprocentinis. Kiti, nemažiau svarbūs faktoriai - išmaniajame esančio GPS įrenginio tikslumas, oro sąlygos, netoliese esantys aukšti pastatai (dėl signalo atspindžių gerokai išauga GPS gaunamų duomenų paklaida) ir panašūs dalykai. Neregiui ši paklaida turi didesnės svarbos, nes ji gali pridaryti daugiau žalos negu gaunama naudos. Nereikėtų nusiminti, mat per keletą metų Europa, tikėtina, sėkmingai vystydama "Galileo" sistemos projektą, pasieks 1 metro GPS duomenų tikslumą, o kol kas galime naudotis rinkoje esančiomis specialiai neregiams ir silpnaregiams sukurtomis programėlėmis. 

Viena tokių - Lietuvos neregiams jau gana plačiai žinomas produktas - "Dot Walker PRO". Ši programėlė "Google Play" parduotuvėje seniau kainavo keletą eurų, bet, atrodo, šiuo metu yra nemokama. Ji turi labai daug neregiams ir silpnaregiams reikalingų funkcijų. Išvardinsiu pačias reikalingiausias: galima įvesti vietos, kur norime nuvykti, adresą arba pasirinkti, kad programėlė rastų artimiausias vietas pagal kategoriją iš "Google" turimų vietų sąrašo (angl. "Google Places") kartu nustatydama mūsų buvimo vietą. Kategorijų yra ganėtinai daug, sakyčiau, daugeliui gyvenimo atvejų: bankomatai, bankai, autobusų bei traukinių stotelės, kavinės, poliklinikos, degalinės, ligoninės, vaistinės, bažnyčios, policija, paštas, restoranai, prekybos centrai, taksi, kitose valstybėse - dar ir tramvajų stotelės. Pasirinkus vietą, į kurią norime nukeliauti, programėlė pateikia instrukcijų sąrašą, kurių laikantis randame reikiamą adresą. Kaip ir "Google" žemėlapiai, taip ir "Dot Walker PRO" leidžia pasirinkti maršrutus tiek pėstiesiems, tiek vairuotojams, tiek keliaujantiems viešuoju transportu. Instrukcijos labai nesudėtingos, pavyzdžiui: "eikite iš gatvės (pavadinimas) į vakarus link kitos gatvės (pavadinimas) ir už 20 metrų sukite į kairę". Papildomai pasakoma kryptis laikrodžio principu. 

Kita labai svarbi funkcija - galimybė išsisaugoti maršrutą. Tai reiškia, kad galite ne tik išsaugoti vietos, kurioje esate, GPS koordinates savo įrenginyje ir suteikti tai vietai norimą pavadinimą ar padaryti garso įrašą su paaiškinimu apie konkrečią vietą (kad vėliau prireikus žinotumėte atstumą ir kryptį iki jos), bet ir visą maršrutą - taškas po taško, posūkis po posūkio. Kaip veikia šis algoritmas? Tiesiog maršruto pradžioje nustatote, kad programa jį įrašinėtų, su reginčiu asmeniu visą pereinate ir išsaugote. Kol einate, programėlė tam tikrais intervalais įsimena jūsų buvimo vietą, o kai maršrutą išsaugojate, ji automatiškai apskaičiuoja, kada ir kuriose vietose (nustatant pagal jūsų judėjimo kryptį) jūs darėte posūkius. Tie taškai ir yra svarbiausi. Taigi išfiltravusi posūkių taškus, programa turi pakankamai informacijos, o jūs galite tą patį maršrutą eiti be reginčiojo pagalbos - bus pateiktos instrukcijos, kur reikia eiti. Norint grįžti atgal tuo pačiu keliu, pakanka pasirinkti, kad norite maršruto instrukcijas gauti ne nuo pradžios iki pabaigos, bet atvirkščiai. 

Programėlė turi ir puikų kompasą, kuris rodo ne tik 8 kryptis (šiaurė, pietūs ir t.t.), bet galima nustatyti, kad sukant išmanųjį aplinkui jis įvardytų artimiausią parinktame maršrute esantį tašką, į kurį atsukta įrenginio kamera. Programėlė papildomai skleidžia pypsėjimo garsą, kad būtų paprasčiau orientuotis. Taip pat galima nusistatyti, kad programa ieškotų tik artimiausio taško, kurį mums reikia prieiti. Tuo atveju reikia sukti telefoną aplinkui, kol išgirstame pypsėjimą ir tada tiksliai žinome kryptį, kuria reikia eiti, kad pasiektume atitinkamą tašką. Silpnaregiams ši programėlė siūlo informatyvias piktogramas ir paprastą žemėlapį, kuris leidžia lengviau suvokti norimo maršruto vaizdą. Galima netgi sujungti programėlę su "Bluetooth" ausinėmis (tokiomis kaip "Aftershockz") ir ausinių mygtukams parinkti atitinkamas programėlės funkcijas - pavyzdžiui, kad pasakytų kryptį į artimiausią tašką ar atstumą iki jo. 

Viskas skamba taip gražiai, tai kodėl neregiams reikia daugiau navigacinių programėlių? Liūdna, bet ši programėlė, tikėtina, yra kuriama ir palaikoma vieno asmens, kuris įsigijęs licenciją "Google" žemėlapių naudojimui programėlėje tik dešimčiai tūkstančių užklausų per dieną. O kadangi programėlės populiarumas auga, vartotojai labai greitai šį limitą išnaudoja ir tada ji "meta" klaidą. Taip ši programėlė tam tikra prasme netenka didžiosios dalies savo funkcijų, ir neregiams tenka ieškoti alternatyvų. 

(bus daugiau) 

Autoriaus nuotrauka: Justinas Kilčiauskas. Justinas - jaunas, sportiško sudėjimo vaikinas. Jo plaukai tamsūs ir trumpi, akys beveik užmerktos. Vaikinas nuoširdžiai šypsosi, nuotrauka alsuoja optimizmu. Justinas dėvi sportinį megztinį su užtrauktuku ir gobtuvu.