Namai kaip iššūkis

Parašas po straipsniu.Henrikas Stukas, [email protected]

Suktinis virtuvėje

Parašas po straipsniu, 1 nuotr.

Virtuvė – tai ne tik valgymo vieta, bet ir šeimos traukos bei komforto zona, centrinė namų ašis. Joje praleidžiame labai daug laiko. Neregiams virtuvė – tai kartu ir padidintos rizikos erdvė, kurioje galima lengvai ką nors sudaužyti, susižeisti, nusideginti ar nusiplikyti. Norint virtuvėje jaustis saugiai, reikia laikytis tam tikrų taisyklių. Šiame straipsnyje aiškinsimės, kaip išvengti virtuvėje slypinčių pavojų. 

 

Ugnė, 23 metai: 

Virtuvėje praleidžiu daugiausia laiko. Man ji – tikra prieglobsčio oazė. Čia ne tik gaminu, tvarkausi, bet ir galvoju, kartais skaitau. Kol kas esu dvejopoje situacijoje: negaliu tvarkytis virtuvėje taip, kaip pati noriu, nes gyvenu draugo tėvams priklausančiame bute. Jame likę nemažai tėvų daiktų. Nepaisant to, vis tiek mažyčiais postūmiais mėginu įvesti savo tvarką. Kai dar gyvenau su tėčiu, virtuvėje buvau susidūrusi su rimtu išūkiu – liečiamąja buitine technika, valdoma pirštų lietimu. Tuomet tekdavo visur klijuoti lipdukus. Tačiau lipdukai turi vieną nepatogumą – valant nusitrina ir tenka vėl klijuoti iš naujo. Dabar šios problemos nėra, nes dujinė viryklė ir orkaitė valdomos rankenėlėmis. Pirkdama virtuvinę techniką atsižvelgiu į jos multifunkcionalumą bei valdymą. Turiu nusipirkusi maišytuvą su daugybe funkcijų: pjaustymo, smulkinimo, plakimo ir t. t. Įrenginio kiekvieną detalę sudedu į atskirą maišelį, prireikus taip lengviau randu. Kartais ieškodama pasitelkiu modernias technologijas. Ypač tai darau su prieskoniais. Žinoma, juos atskiriu pauosčiusi, bet kartais prieskonių indeliams susimaišius mobiliuoju telefonu nusifotografuoju brūkšninį kodą ir taip išsiaiškinu, kurį prieskonių indelį laikau rankose. 

Tvarka mano virtuvėje griežta, netgi geležinė. Kiekvienas daiktas turi savo vietą, paėmus ar pasinaudojus, būtinai padedu ten, kur buvo. Šios taisyklės išmokiau ir savo draugą. Virtuvėje iki smulkmenų žinau, kas kur padėta. Štai puodai ir keptuvės surikiuoti ant stalviršio, nors aš juos sudėčiau į spinteles. Virtuvės rykus išsidėlioju pagal dydį. Į didelę keptuvę dedu mažesnę, o į ją – dar mažesnę. Taip elgiuosi ir su puodais. Sutaupau vietos, o prisireikus – lengviau surandu. Dubenys ir lėkštės sudėtos panašia tvarka, tik spintelėse. Kiekvienas įrankis konkrečiame stalčiuje turi savo kertelę. Įrankius aštriais galais sudedu kotais į stalčiaus rankenėlę, nes sumaišiusi tvarką rizikuočiau įsidurti. Taip darau ir su maisto karpymo žirklėmis. Įvairiausios žnyplės, mentelės, kiaurasamčiai kabo ant sienos. Juos man apčiuopti nėra sunku. 

Virtuvėje judu iš lėto, nedarau skubių judesių, nes kiekvienas neatsargus veiksmas gresia tikra katastrofa ar mažų mažiausiai indų dužimu. 

 

Birutė, 48 metai: 

Virtuvė – mano viešpatija. Joje aš šeimininkė, ir kitų rankų pagalbos tikrai nereikia. Turėdama laisvo laiko, čia praleidžiu 5–6 valandas. Netgi nusipirkau televizorių. Triūsiant virtuvėje garsinis fonas labai praverčia. Kaip kiekvienos neregės šeimininkės, taip ir mano valdose turi būti griežta tvarka. Puodai vienoje vietoje, keptuvės – kitoje. Puodų vieną į kitą nededu. Juos išrikiavusi lengviau paimu. Įrankiai ir virtuvinė technika taip pat turi savo vietą. Vengdama sužeidimų, peilius laikau specialiame stove, iš kurio kyšo tik rankenos. Kruopos ir prieskoniai supilti į indelius ar dėžutes su užrašais brailio raštu. Dabar naudoju iš Frankfurte vykusios parodos Pauliaus Karvelio atvežtus specialius neregiams skirtus lipdukus. Taip be vargo surandu reikiamą birų produktą. Šaldytuve ne tokia griežta tvarka. Jame maža erdvė, todėl nėra sunku surasti reikiamus maisto produktus. Kita kalba – šaldiklis ar šaldymo kamera. Važiuoju apsipirkti retai. Nusiperku didesnį kiekį įvairiausios mėsos. Ją būtina užšaldyti. Mėsą sudedu į maišelį, į kitą, užspaudžiamą maišelį dedu užrašą brailio raštu, abu šiuos maišelis įdedu į trečią maišelį. Jei to nedaryčiau, užrašas dėl drėgmės ir šalčio būtų pažeistas ir jo negalėčiau užčiuopti. 

Baldai mano virtuvėje taip pat nėra atsitiktiniai. Jie visi su daug stalčių, kuriuose sudėtus daiktus lengva surasti, o čiuopiant jie nenukrenta ir nesudūžta. Visą techniką renkuosi pati. Parduotuvėje apčiupinėjusi, pasirenku man tinkamiausią. Svarbu, kad būtų valdoma mygtukais. Turiu nusipirkusi dujinę viryklę su rankenėlėmis ir elektrinę orkaitę su skaitmeniniu laikrodžiu. Deja, juo naudotis negaliu. Todėl nusipirkau mechaninį žadintuvą, kuriame be vargo nusistatau reikiamą patiekalo ruošimo laiką. Žadintuvo garsas toks čaižus, kad tikrai nepražiopsosi, kada patiekalas būna iškepęs. 

 

Sofija, 72 metai: 

Ne taip seniai esu neregė. Iki tol akys geso palengva. Todėl virtuvė man, lyg tai pasakos pelenei, nesibaigiantis nusivylimų ir nesėkmių verpetas. Tiesą pasakius, daugiau pridarau žalos, negu atnešu naudos. Laimei, šalia yra duktė. Pirmiausia man itin sunku uždegti dujinę viryklę. Nuolat apsideginu pirštus. Plikydamasi arbatą dažnai prapilu. Anksčiau statydama puodelį ar lėkštę ant stalo nepataikydavau – šaudavau pro šalį. O kiek indų sukūliau! Dabar jau pamažu pratinuosi, prieš ką nors statydama apsičiupinėju ir pasitikrinu, ar stalas, spintelė tikrai vietoje. Tik tada statau ant jų indą. Neslėpsiu, gyvenu kaime, mūsų namuose virtuvė nėra maža. Joje ką nors surasti ne taip paprasta. Kai dar pati pasidedu, tai žinau, o jeigu dukra padeda ir nepasako – tada ieškok neieškojusi, vis tiek nesurasi. Norėdama išsivirti konkrečias kruopas, jas skiriu pagal dydį bei formą. Šaldytuve mėsą, pieną ar žuvį susirandu nesunkiai. Kas iš tų radybų, vis tiek savarankiškai nebegaminu valgyti. Visa našta tenka dukrai. 

 

Parašas po straipsniu, 2 nuotr.Tiflopedagogė Laima Bukauskaitė komentuoja: 

Yra kelios geležinės taisyklės, kurių virtuvėje privalu laikytis:* Iš kur paėmei, ten ir padėk. Visi daiktai turi turėti pastovią, nuolatinę savo vietą.* Indus ir kitus virtuvės apyvokas daiktus dėkite taip, kad būtų patogu pasiekti ir paimti.* Peilius laikykite specialiuose stovuose. Kitus aštrius daiktus patartina laikyti smaigaliais į tolimąjį stalčiaus kraštą. Visi šie įrankiai turi būti sudėti dėžutėse su tam tikrais skyreliais.* Pjaustymo lenteles pirkite įvairių formų. Pagal formą jūs atskirsite, ant kurios lentelės pjausite mėsą, žuvį ar sūrį. Galima panaudoti ir dvi lentelių puses. Vieną pažymėjus specialiu ženklu žinosite, kad ant šios pusės pjaustomos daržovės, o ant kitos – mėsa.* Ant virtuvės sienų nereikėtų nieko kabinti, nes tai nėra saugu. Labai didelė tikimybė ieškant ką nors numesti ar užkliudyti. 

Ypatingas dėmesys virtuvėje turėtų būti skiriamas birių produktų bei prieskonių laikymui. Patarčiau ant visų indelių klijuoti brailio užrašus ar ženklinti specialiais ženklais. Birius produktus galima atskirti ir iš klausos: juk kiekviena kruopa ar makaronas, pakračius dėžutėje, skleidžia specifinį garsą. Prieskoniams atskirti patikimiausias būdas – mūsų nosis ir skonio receptoriai. Tikrai kiekvienas prieskonis turi tik jam būdingą kvapą ir skonį. 

Šaldytuve maisto produktus laikykite indeliuose, nes pieno produktai puikiai sugeria kitų šalia esančių produktų kvapą. Ypač žuvis ar mėsa. Šaldytuve daug įvairiausių stiklainių. Juos irgi būtina ženklinti arba atidarius – ragauti. Butelius laikykite šaldytuvo durelėse. 

Dar vienas patarimas – atsisakykite degtukų. Jais degant dujinę viryklę ne retas apsidegina pirštus. Be to, niekada nebūsite tikri, ar prieš išmesdami degtuką į šiukšlių kibirą, gerai jį užgesinote. Norėdami išvengti pavojaus, naudokite specialius degiklius su ilgais degamaisiais vamzdeliais ir patogiomis rankenomis. 

 

Pirmoji nuotrauka. Virtuvė neregiams ne tik traukos ir komforto, bet ir slypinčių pavojų vieta / www.pexels.com nuotr. 

Nuotrauka daryta iš arti, daržovės ir didelis peilis guli ant šviesaus medinio paviršiaus, sukalto iš medinių lentelių. Tarp lentelių – maždaug vieno centimetro tarpai. Dailioje kompozicijoje pastebime penkias daržovių rūšis. Pačiame nuotraukos centre guli nenuluptas svogūnas, už jo – prapjautos dvi paprikų puselės su kyšančiomis sėklomis. Į paprikas įsmeigti nemažo virtuvinio peilio ašmenys. Už šių paprikų guli dar dvi neprapjautos paprikos ir nenulupta česnako galvutė. Tolėliau ilgas poras baltu kotu ir tamsesniais žaliuojančiais lapais ir trys viena ant kitos sudėtos morkos. Visa daržovių kompozicija atrodo meniškai, primena nutapytą paveikslą (natiurmortą). 

 

Antroji nuotrauka. Tiflopedagogė L. Bukauskaitė. 

Moteris sėdi kiek pasikūprinusi, ji matoma iki juosmens. Laima vidutinio amžiaus, vidutinio sudėjimo. Plaukai juodi, tiesūs, iki pečių, ant kaktos krenta kirpčiukai. Žvilgsnis nukreiptas dešiniau ir aukštyn, tarsi žvelgtų į šalia stovinčio žmogaus veidą. Laima atrodo laiminga, ji plačiai šypsosi. Moteris vilki megztinį ilgomis rankovėmis. Ties pečiais ir kaklu jis šviesus, o nuo krūtinės žemyn spalvos pereina į kiek tamsesnes. Aplinkui – tamsus fonas.

 

Autoriaus nuotrauka. Henrikas Stukas. Vidutinio amžiaus vyras, tamsių trumpų plaukų, su ūsais. Henrikas nuoširdžiai ir atvirai šypsosi. Vyras dėvi baltus marškinius prasegta apykakle.  


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]