Redakcijos skiltis

Tuomet, kai rengėme šį, 3–iąjį, žurnalo numerį, minėjome Vasario 16–ąją, kai žurnalas jau keliavo pas skaitytojus – Kovo 11–ąją. 2020–aisiais sukaks trisdešimt metų, kai 1990–ųjų kovo 11–ąją Lietuva paskelbė pasauliui, kad vėl yra laisva ir nepriklausoma. 

Laisvė yra nelengva našta, atsakomybė, atvirumas ir neapibrėžtumas. Laisvė yra nuolatinis nerimas, kaip reikės gyventi rytoj? Anot F. Dostojevskio Didžiojo inkvizitoriaus, žmonėms nereikia jokios laisvės, jiems reikia duonos, autoriteto ir paslapties! Ar tikrai kiekvienam iš mūsų reikia tik šių trijų dalykų? 

Vieni žmonės juokais, kiti visai rimtai sakydavo, kad esame valstybė valstybėje arba kad akliesiems niekada ir niekur taip gerai nebus kaip buvo "prie socializmo". Ar tikrai buvo taip gerai? Dirbome tik mums skirtose įmonėse, gyvenome kompaktiškai šalia įmonių esančiuose mikrorajonuose, laisvalaikiu dalyvavome meno saviveikloje, sportavome, bet tik sau, saviesiems ir tarp savųjų. 

Dabar irgi dirbame: deja, ne visi norintys ir galintys ir nebūtinai socialinėse įmonėse. Kuriame savo verslus, masažo salonus, vaidiname, vykdome edukacinius projektus. Per tris dešimtmečius išaugo ir subrendo nauja neregių karta, neprisimenanti sovietinių laikų, atvira gyvenimo iššūkiams ir jo galimybėms. Aklieji bėga maratoną, šoka su parašiutu, slidinėja Alpėse, sėda už tikro automobilio vairo arba prie tikro "Boingo" simuliatoriaus. Keliauja po Japoniją, Egiptą, Izraelį, Indiją... 

Sakysite, pernelyg optimistiška! Tikrovė yra daug pilkesnė ir niūresnė. Ir būsite teisūs. Tikrovė yra nuolatinis galvos skausmas, ar gausime finansavimą šiems ir kitiems metams, o jeigu gausime – tai kokį? Ar po dvejų trejų metų dar turėsime socialines įmones, o jeigu turėsime, kiek jose dirbs žmonių? Nepaisant visų gyvenimo grimasų, anot LASS pirmininko Sigito Armono pastebėjimo knygoje "Prikelti atmintį", savo gyvenimo jau neįsivaizduojame kitaip nei atsivėrimo pasauliui, jo naujovėms ir Vakarų šalyse taikomiems gyvenimo standartams. 

Alvydas Valenta 

Nuotrauka. Alvydo Valentos portretas. Vidutinio amžiaus, vidutinio sudėjimo vyras nuotraukoje matomas nuo juosmens iki viršugalvio, už nugaros – šviesus fonas, matyti paveikslo kampas ir dalis medinių durų. Alvydas žiūri tiesiai į skaitytoją, atrodo ramus ir santūrus. Vyro plaukai tamsūs, tiesūs ir gana trumpi. Veido mimika neišduoda jokios stiprios emocijos. Alvydas dėvi tamsų švarką, šviesius marškinius, ryši tamsų kaklaraištį šviesiais taškeliais.