PRO PLYŠINĘ LEMPĄ

Emilija Jusevičiūtė, LSMU Kauno klinikų gydytoja oftalmologė, [email protected]

KATARAKTA: SIMPTOMAI, PRIEŽASTYS, GYDYMAS IR PREVENCIJA

Katarakta - žodis, kurį turbūt esame girdėję visi, bet vargu ar apsidžiaugtume jį kaip diagnozę išgirdę akių gydytojo kabinete. Vis dėlto, nepaisant augančio kataraktos pašalinimo operacijų skaičiaus, net 51 procento visų aklųjų ar silpnaregių blogo matymo priežastis yra ši liga. Ir nors tai yra viena dažniausių aklumą sukeliančių ligų pasaulyje, o informacijos apie ją, rodos, gausu, daugelis žmonių apie šią ligą žino mažai. 

Paprastai tariant, bauginanti katarakta - tai lęšiuko sudrumstėjimas, kuris ir sukelia matymo pablogėjimą, o negydant - net aklumą. Vienintelis kataraktos gydymo būdas - lęšiuko pašalinimas chirurginiu būdu. Dažniausiai katarakta diagnozuojama vyresnio amžiaus žmonėms, ir yra siejama su senėjimo procesais. Tačiau katarakta taip pat gali būti nustatyta vaikams (įgimta katarakta), atsirasti po traumos, uždegimo ar kitų akių ligų. 

Kokios yra kataraktos priežastys ir rizikos veiksniai? 

Pagrindinė kataraktos priežastis - amžius. Įprastai su amžiumi keičiasi lęšiuko struktūra, jame atsiranda drumsčių, kurios trukdo šviesos patekimui į akį. Laikui bėgant ir didėjant lęšiuko drumstumui, žmogus pradeda skųstis matymo pablogėjimu. 

Nors katarakta yra su amžiumi susijusi liga, ir tam tikrų procesų mes negalime pakeisti (tokių kaip senėjimas ir mūsų genetika), tačiau yra nustatyta ir keičiamųjų rizikos veiksnių. Kataraktos rizika didėja rūkantiems ir vartojantiems alkoholį, taip pat tiems, kurie nenešioja akinių su apsauga nuo ultravioletinių spindulių. Tyrimais nustatyta, kad katarakta dažniau diagnozuojama žmonėms, turintiems žemesnį išsilavinimą, fiziškai mažiau aktyviems, turintiems antsvorio, sergantiems cukriniu diabetu ar vartojantiems sisteminius vaistus (pavyzdžiui, hormonus). Katarakta gali atsirasti po akies traumos, kuomet yra pažeidžiamos akies struktūros. Taip pat - persirgus kitomis akių ligomis (pavyzdžiui, uveitu). 

Kataraktos simptomai 

Katarakta progresuoja lėtai ir dažniausiai yra stebima abiejose akyse. Žmogus, kuriam diagnozuojama katarakta, dažniausiai skundžiasi neryškiu, tarsi pro rūką ar purviną stiklą matomu vaizdu. Kiti simptomai - prastesnis matymas naktį, regimi atspindžiai aplink šviesos šaltinį, dvejinimasis žiūrint viena akimi. Kadangi liga progresuoja lėtai, jos pradžioje simptomai gali nesukelti diskomforto. Jeigu Jūs pastebite bent vieną iš kataraktos simptomų, kreipkitės į savo oftalmologą. 

Ruošiantis operacijai 

Nors kataraktos šalinimo operacija yra priskiriama mažos rizikos operacijų grupei, tačiau nuodugnus pasiruošimas jai yra būtinas. Kadangi daugelis pacientų - vyresnio amžiaus, dažnas iš jų turi kitų gretutinių ligų, su kuriomis gali būti susijusios operacijos komplikacijos. 

Svarbiausios būklės ir ligos, turinčios įtakos operacijai: 

• arterinė hipertenzija. Arterinio kraujo spaudimo kontrolė yra svarbus faktorius, siekiant išvengti tokių komplikacijų kaip kraujavimas operacijos metu ir po operacijos. Jūsų šeimos gydytojas ar kardiologas turi koreguoti medikamentinį gydymą prieš operaciją, siekiant optimalaus arterinio kraujo spaudimo; 

• cukrinis diabetas. Chirurgui būtina žinoti ar sergate cukriniu diabetu. Prieš operaciją Jūs turite nevalgyti ir negerti, o tam, kad išvengtumėte hipoglikemijos, gali būti pakeičiamas įprastinis cukrinio diabeto gydymas ir operacija planuojama anksčiau nei cukriniu diabetu nesergantiems asmenims; 

• išeminė širdies liga, persirgtas miokardo infarktas. Tęskite skirtų medikamentų vartojimą; 

• infekcinis susirgimas. Esant bet kokiam infekciniam procesui organizme, operacija turi būti atidėta, tam, kad išvengtume akies infekcijos; 

• kraujo krešumą veikiančių vaistų vartojimas. Jūsų šeimos gydytojas turi sureguliuoti krešumo rodiklius, tam, kad išvengtume kraujavimo operacijos metu.

Bet kokį medikamentinio gydymo režimo pakeitimą turi nurodyti Jūsų gydytojas! 

Kokių rūšių intraokuliniai lęšiai implantuojami? 

Visi intraokuliniai lęšiai, naudojami įprastos nekomplikuotos kataraktos gydymui, yra minkšti, pagaminti iš specialių medžiagų. Įvertinęs prieš kataraktos operaciją atliktų tyrimų duomenis, chirurgas parenka Jums tinkamiausios rūšies ir stiprumo lęšį. Dažniausiai naudojami vieno židinio intraokuliniai lęšiai. Tai reiškia, kad po operacijos geriausiai matysite vienu atstumu (dažniausiai į tolį), o žiūrėti kitu atstumu bus reikalingi akiniai (dažniausiai skaitymui). Kiekvienam Lietuvos piliečiui priklauso nemokamas intraokulinis lęšis. Taip pat galima įsigyti kelių rūšių mokamus intraokulinius lęšius (tuomet reikia sumokėti kainų skirtumą, susidarantį nuo kompensuojamos sumos). 

Operacijoje gali būti naudojama "Monovision" technika, kurios metu vienas lęšis parenkamas taip, kad būtų gaunamas geras matymas į tolį, o kitos akies lęšis, kad būtų gaunamas geras matymas į artį. Dėl šio gydymo metodo reiktų tartis su operuojančiu chirurgu, kuris gali geriausiai patarti, ar Jums tokia technika tinkama. 

Galima implantuoti kelių židinių intraokulinius lęšius. Tuomet po operacijos gerai matysite tiek į tolį, tiek ir iš arti, tačiau šie lęšiai yra žymiai brangesni ir ne visiems pacientams tinkami (dėl sisteminių ar kitų akių ligų). Jei Jums diagnozuotas astigmatizmas, galima implantuoti torinius lęšius, kurie koreguoja šią refrakcijos ydą, kad po operacijos nereikėtų nuolatos nešioti akinių. Kiekvieno paciento atvejis yra individualus. Taigi prieš operaciją su chirurgu turite aptarti, kokie Jūsų lūkesčiai ir kokios chirurginio gydymo galimybės. 

Gydymas 

Dabartinė kataraktos chirurgija, kuomet drumstas lęšiukas pakeičiamas dirbtiniu intraokuliniu lęšiu, ženkliai pagerina pacientų gyvenimo kokybę po operacijos. Operacija, kurios trukmė yra maždaug 30 minučių, atliekama vietinėje nejautroje. Operacijos metu akyje padaromi nedideli pjūviai, pro kuriuos ultragarso pagalba suskaldomas ir išsiurbiamas susidrumstęs lęšiukas. Į lęšiuko kapsulę, kuri nėra pašalinama, implantuojamas dirbtinis sulankstomas (minkštas) intraokulinis lęšis. Pjūviai užsandarinami (kai kuriais atvejais pjūviai užsiuvami siūlu, kurį reikia pašalinti praėjus tam tikram laikui po operacijos). Operacijos pabaigoje ant akies uždedamas sterilus tvarstis, kurį galima nuimti kitą dieną. 

Po operacijos 

Kitą dieną po operacijos chirurgas Jus apžiūrės ir išleis namo, prieš tai paskyręs lašinamų vaistų. Po operacijos akis gyja apie mėnesį laiko. Operuotą akį reikia saugoti nuo nešvarumų. Porą savaičių po operacijos rekomenduojama neskaityti ir vengti kitų veiklų, kurios reikalauja matymo iš arti (pavyzdžiui, mezgimo). Taip pat pirmą mėnesį po operacijos negalima lankstytis, kelti sunkių daiktų. Rekomenduojama pakartotinė oftalmologo konsultacija pagal gyvenamąją vietą praėjus savaitei ir vienam mėnesiui po operacijos. 

Jei po operacijos reikia akinių, juos rekomenduojama parinkti praėjus bent mėnesiui po operacijos. Detalesnes rekomendacijas pateiks Jūsų chirurgas. 

Kaip ir kiekviena operacija, kataraktos chirurginis gydymas turi rizikos ir komplikacijų pavojų. Galima alergija naudojamiems vaistams prieš, per ar po operacijos. Dėl to svarbu gydytojui pasakyti, kokiems vaistams esate alergiškas. Po operacijos akyje galite stebėti kraujosrūvėlę, kuri turėtų praeiti per kelias dienas ar savaites. Kaip ir kiekvienos kitos operacijos metu, galima uždegimo tikimybė. Svarbu gydytojui paminėti bet kokią ūminę ar lėtinę infekciją, esančią Jūsų organizme. 

Taip pat svarbu vartoti po operacijos gydytojo paskirtus priešuždegiminius lašus. Jei po operacijos akyje jaučiate skausmą, pastebite matymo pablogėjimą ar atsiradusius naujus simptomus - būtina kreiptis į oftalmologą. 

Ar galime apsisaugoti nuo kataraktos? 

Kol kas nėra įrodymais pagrįstų kataraktos prevencijos metodų. Tačiau yra keli principai, kuriais remiantis galima sumažinti kataraktos progresavimo greitį: 

• reguliariai lankytis pas akių gydytoją - anksčiau nustačius kataraktą, išsaugoma geresnė gyvenimo kokybė, mažesnė operacijos komplikacijų tikimybė, taip pat anksčiau diagnozuojamos kitos akių ligos; 

• nerūkyti ir nevartoti alkoholio, sveikai maitintis; 

• gydyti kitas ligas - pavyzdžiui, kontroliuoti cukrinį diabetą; 

• nešioti akinius nuo saulės - ultravioletiniai spinduliai gali skatinti kataraktos formavimąsi. 

Nors katarakta yra diagnozuojama dažnam vyresnio amžiaus žmogui, šiuolaikinės medicinos pagalba galima išvengti šios ligos sukeliamo aklumo. Tačiau reikia nepamiršti, kad, visų pirma, savo sveikata turime rūpintis patys. 

Pirmoji nuotrauka: autorės Emilijos Jusevičiūtės portretas. Jauna, liekna moteris, ilgais, palaidais, šiek tiek banguotais plaukais. Truputį pakreipusi galvą, Emilija žvelgia tiesiai į skaitytoją. Ji šypsosi, matyti lygūs, balti dantys. Emilija dėvi akinius tamsiais rėmeliais. Jos kaklą puošia siaura sidabrinė grandinėlė. 

Antroji nuotrauka: Operacijos metu drumstas lęšiukas pakeičiamas dirbtiniu intraokuliniu lęšiu / www.milaneyecenter.com nuotr. Matoma biomikroskopinė lęšiuko nuotrauka. Joje itin stambiu planu pilkame fone matomas kelioliką kartų priartintas žmogaus piršto, greičiausiai rodomojo, galas, ant kurio guli skaidrus lęšiukas. Daugybę kartų priartinus vaizdą, nuotraukoje puikiai pastebima kiekviena piršto atspaudo linija. Ant piršto pagalvėlės guli skaidrus plokščias lęšiukas. Jis maždaug tris kartus siauresnis nei žmogaus pirštas, apie 3-4 mm dydžio. Lęšiuko forma apvali, tačiau iš priešingų jo pusių driekiasi skaidrios į priešingas puses riestos apie 3-4 mm ilgio "uodegėlės".