LAIKO JUOSTA

Kaimynės prie Baltijos gyvena gerai 

Sausio 23 dieną Rygoje įvyko Baltijos šalių aklųjų organizacijų vadovų susitikimas. Tokie susitikimai vyksta kasmet. Kolegas į svečius paeiliui pasikviečia Latvijos, Lietuvos ir Estijos aklųjų organizacijos. Lygindami save su kaimynais ir ištikimais bičiuliais, turime ir kuo didžiuotis, ir ko pavydėti. 

Pavydą kelia Latvijoje veikianti neregių ir silpnaregių reabilitacijos sistema. Per metus reabilituojama 300-400 žmonių, nėra jokių amžiaus apribojimų, galima mokytis naudotis išmaniaisiais telefonais ar kompiuteriais, naujų maršrutų vaikštant su baltąja lazdele, rankdarbių ar amatų, lavinti buitinius ir maisto gaminimo įgūdžius. Paslaugas gali gauti visi, kurių regėjimo aštrumas suteikia teisę į neįgalumą dėl regėjimo. Šias paslaugas, tiesa, su tam tikrais apribojimais ar išlygomis galima gauti ne vieną kartą. Reabilitacija gali trukti nuo kelių valandų iki keturių mėnesių, vykti viename iš dviejų stacionarų arba keliuose kituose centruose (pastarieji neaprūpina nakvyne ir maitinimu). Latvijoje yra jau 20 šunų vedlių - dalį padovanojo skandinavai, kiti parengti rėmėjų lėšomis savų specialistų. 

Estijos aklųjų federacija veikia visiškai kitokiu principu - dirba tik su įstatymus leidžiančiomis institucijomis neprisiimdama atsakomybės už kitas su neregiais susijusias veiklos sritis. Federacija jungia tik juridinius asmenis, į kurių "daržą" visiškai nesikiša, nes nėra jų steigėja. Valstybė per metus federacijai skiria apie 22 tūkst. eurų. 

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS) yra išskirtinė savo kultūrine ir projektine veikla - kitos Baltijos organizacijos negali pasigirti tokiais įspūdingais projektais, stovyklomis, masiniais renginiais, profesionaliais kolektyvais, muziejų prieinamumu. Nepaisant įvairių reformų vėjų, LASS filialai išliko arčiausiai žmogaus, narių įtraukimas į veiklą šioje organizacijoje yra masiškiausias. Visose Baltijos šalių aklųjų organizacijose narių mažėja: Latvijos aklųjų sąjungai priklauso 2500, o Estijoje veikiančios aklųjų organizacijos buria tik 1500 narių. LASS , jungianti beveik 6000 neregių ir reginčių jų bičiulių, pasiteiravo latvių - kaip šie ketina spręsti naujų narių priėmimo ir įtraukimo į organizacijos veiklą klausimą? "Nusprendėme nekreipti į tai dėmesio", - prisipažino latviai. Turėdami sutartį su valstybe dėl neregių reabilitacijos jie, greičiausiai, gali tai sau leisti! 

Bioninė akis padeda vėl matyti 

Skamba kaip mokslinė fantastika, bet tai yra realybė. Apie 300 pacientų visame pasaulyje bioninė akis "Argus II " jau sugrąžino regą. Vokietė Dorotėja Kolhas (Dorothea Kohlhaas) ilgą laiką visiškai nematė ir jau penkeri metai naudojasi bionine akimi. Moteris džiaugiasi, galėdama vėl ne tik jausti bei girdėti vyrą, bet ir neblogai jį matyti, pastebėti kliūtis gatvėje, lyginti drabužius. Bioninė akis sudaryta iš specialių akinių, mažo kompiuterio ir akių lusto. Naujoji akis gali padėti matyti pacientams, sergantiems pigmentiniu retinitu, Ašerio sindromu, kūgio stiebo distrofija, Lėberio amauroze, Bardė Bidlio sindromu, choroideremija. 

Akis "Argus II" - pirmoji Europoje aprobuota sistema su dirbtine tinklaine. Tinklainės protezas yra nervų stimuliavimo prietaisas, kuris sunkių išorinės tinklainės degeneracijų turintiems žmonėms suteikia vizualaus suvokimo galimybę. Tai nėra įprastas matymas. Tam naudojama prie akinių rėmelių pritvirtinta kamera. Kameros filmuojamas vaizdas belaide sistema perduodamas į implante esančią anteną ir į daugybę elektrodų, kurie elektrinius signalus regos nervais perduoda į smegenis. Praėjus 6-8 savaitėms po implantavimo operacijos, prasideda mokymas. Pritaikomi akiniai ir jų gamintoja, firma "Second Sight", moko reabilitacijos trenerį ir pacientą naudotis bionine akimi. Pirmieji pratimai atliekami prie magnetinės lentos, kurioje ant juodo pagrindo pritvirtintos baltos geometrinės formos, pavyzdžiui, trikampiai arba apskritimai, kuriuos mokomasi atpažinti. 

Atrodo paprasta, bet iš tikrųjų taip nėra: reikia kantrybės, koncentracijos ir treniruočių. Po firmos mokymo kurso reabilitacijos mokytojas ir pacientas pradeda savarankiškai dirbti dviese. Nėra paruoštos vienos treniruočių programos, nes su kiekvienu pacientu reikia dirbti individualiai ir mokymasis gali trukti net keletą mėnesių ar metų. Pirmiausia treniruojamasi uždaroje patalpoje, paskui gatvėje, prekybos centruose, stotyse. Mokomasi sekti liniją, atpažinti įėjimo kontūrus, skaičius. 

Daugiau įdomių naujienų iš aklųjų gyvenimo rasite tinklaraštyje tiflotyra.labiblioteka.lt. 

Nuotrauka: Bioninė akis "Argus II" padeda sergantiems kai kuriomis regos ligomis matyti / www.disclose.tv nuotr. Nuotraukoje - žmogaus akis, nufotografuota stambiu planu (iš labai arti). Įprastiniu atveju akies centre yra maždaug dešimties centų monetos dydžio apskritimas, kurį sudaro juodas vyzdys ir aplink jį esanti rainelė (kuri gali būti ruda, mėlyna, pilka ar žalia - pagal rainelės spalvą nusakome žmogaus akių spalvą). Šiuo atveju gyvos akies "apskritime" įmontuota elektronika. Pagal viso apskritimo vidinį perimetrą eina 2-3 milimetrų pločio juoda juosta, ant kurios baltai užrašyta "Canon lens 50 mm 1:18 Made in Japan" (Canon kamera 50 mm 1:18 pagaminta Japonijoje). Vyzdys atrodo beveik taip pat, kaip "gyvos" akies - juodas, maždaug 5 mm diametro apskritimas pačiame centre. Jame atsispindi nedidelis šviesos taškas (beveik taip pat šviesa atsispindi ir "gyvame" vyzdyje). Tačiau rainelės vietą užpildo smulkios konstrukcijos, pagamintos iš metalo ar kitos panašios į jį medžiagos, kažkiek primenančios krumpliaračius ar judančias jungtis. Kadangi sveikos akies rainelė niekada nebūna vientisos spalvos, turi tam tikrą tekstūrą ir "margumą", minėtos dirbtinės metalinės konstrukcijos rainelės vietoje iš pirmo žvilgsnio gali ir nesukelti įtarimo, kad į jus žvelgia bioninė akis. 

Jubiliejinė Vilniaus knygų mugė 

Vasario 21-24 dienomis į Lietuvos parodų ir kongresų centrą "Litexpo" kviečia 20-oji Vilniaus knygų mugė. "Po dvidešimties metų" - tokia tema ir itin plačia programa mugės organizatoriai pasitiks ištikimus šio kultūrinio susibūrimo lankytojus. "Atsigręšime atgal ir žvilgsniu prabėgsime per visus dvidešimt metų - matuodami, kaip keitėmės, ar ko nepamiršome, ar branginame tai, kas geriausia, ar nenutolome", - sako organizatoriai. Užaugusi iki vieno įtakingiausių kultūros renginių Baltijos regione, įvertinta savoje ir svečiose šalyse, minėdama savo jubiliejų Knygų mugė pakvies į 516 renginių - susitikimų su autoriais, diskusijų, parodų, kūrybinių dirbtuvių ir kitų - vienu metu vyksiančių 18-oje mugės erdvių. Bibliotekų erdvėje Lietuvos aklųjų biblioteka supažindins su brailio raštu išleistomis knygomis ir kitomis priemonėmis, padedančiomis suprasti, kaip neregiai pažįsta pasaulį. 

Mugės programą rasite www.vilniausknygumuge.lt.