TEISININKO KOMENTARAS

Giedrius Stoškus, teisininkas, giedriusst@liregus.lt

ALGA, PENSIJOS, KELIONĖ AUTOBUSU

Rubrikoje "Teisininko komentaras" kvalifikuotas teisininkas aptars teisinio pobūdžio naujienas, atsakys į Jums rūpimus klausimus, patars, kaip elgtis probleminėse situacijose. Jūsų klausimų laukiame redakcijos elektroninio pašto adresu mz@lass.lt arba telefonu (8 652) 17558. 

Klausimas.

"Laba diena. Man 51 metai, nustatytas 30 proc. darbingumo lygis. Įmonėje gaunu minimalų atlyginimą. Kaip keisis mano alga po 2019 m. sausio 1 d.? Taip pat teko girdėti apie pensijų reformą. Iki šiol pensiją kaupiau minimaliai, papildomai asmeninėmis lėšomis neprisidėdamas prie "Sodros" pervedimų. Kokie pokyčiai laukia, ir ką protingiausia rinktis mano amžiaus žmogui? Kęstutis" 

Teisininko komentaras.

Nuo 2019–01–01 beveik visos darbdavio mokėtinos socialinio draudimo įmokos perkeliamos darbuotojui. Iki tada galiojantys įstatymai nustatė, kad darbdavys turi mokėti 31 proc. socialinio draudimo įmokas, o iš darbuotojo algos atskaitoma dar 3 proc. socialinio draudimo įmokų ir 6 proc. sveikatos draudimo įmokų. Norint, kad darbuotojo darbo užmokestis labiau atitiktų tikrąją darbuotojo kainą darbdaviui, buvo pakeista keletas LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo straipsnių. 2019–01–01 įsigaliojus šiems pakeitimams, iš darbuotojo darbo užmokesčio bus atskaitoma 19,5 proc. jo darbo užmokesčio dydžio socialinio ir sveikatos draudimo įmokų, o darbdaviui teks mokėti tik 1,47 proc. darbuotojo darbo užmokesčio dydžio socialinio draudimo įmokas. Tam, kad darbuotojas nepatirtų skriaudos dėl minėtų įmokų perkėlimo iš darbdavio darbuotojui, visų darbuotojų darbo užmokestis padidinamas 1,289 karto, t. y. dauginamas iš skaičiaus 1,289. 

Kadangi Jūsų alga minimali, nuo 2019–01–01 jos dydis 555 Eur. Minimalios mėnesio algos dydis nustatytas 2018 m. spalio 16 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1025. Iš jos išskaičius 19,5 proc. socialinio ir sveikatos draudimo įmokas lieka 446,78 Eur. Be to, darbo užmokesčio dalis, viršijanti LR Gyventojų pajamų įstatyme nustatytą neapmokestinamų pajamų dydį (NPD), apmokestinama 20 proc. tarifu. Neįgaliesiems, kurių darbingumo lygis 30 proc., NPD yra 308 Eur. Taigi pajamų mokestis bus skaičiuojamas nuo skirtumo, gauto iš 555 Eur atėmus 308 Eur, t. y. nuo 247 Eur. 20 proc. nuo šio dydžio sudarys 49,4 Eur. Vadinasi iš Jūsų 555 Eur dydžio algos bus atskaitoma 49,4 Eur gyventojų pajamų mokestis. Galiausiai iš Jūsų 555 Eur dydžio algos atėmus 108,22 Eur socialinio ir sveikatos draudimo įmokas ir 49,4 Eur gyventojų pajamų mokestį, lieka 397,38 Eur. 

Taip pat svarbu, kad kaupiantiems pensijas vadinamuosiuose II pakopos pensijų fonduose, t. y. pensijų fondų dalyviams, nuo 2019 m. keičiasi įmokų mokėjimo tvarka. Pensijų fondų dalyvių socialinio draudimo įmokų dalis nebebus pervedama pensijos fondams, todėl ir socialinio draudimo senatvės pensija bei senatvės pensija neįgaliajam už laikotarpį nuo 2019 m. nebebus mažinama. Žinoma, už laikotarpį iki 2019–01–01 mažinimas išlieka. Nuo 2019 m. įmokas į pensijų fondus sudarys 3 proc. paties pensijos dalyvio darbo užmokesčio ar kitų draudžiamųjų pajamų ir 1,5 proc. Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio valstybės biudžeto įmoka. 

Gyventojai, kurie iki 2018–12–31 buvo pensijų fondų dalyviais, tačiau nebenori kaupti pensijos antros pakopos pensijų fonduose, galės ne vėliau kaip iki 2019–06–30 pensijų kaupimo bendrovei pateikti prašymą nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime arba sustabdyti pensijų įmokų pervedimą. Dalyvavimo pensijų kaupime nutraukimas nuo pensijų įmokų pervedimo sustabdymo skiriasi tuo, kad nutraukus dalyvavimą pensijų kaupime, visos to dalyvio pensijos fonde sukauptos lėšos bus grąžinamos "Sodrai", ir gyventojas taps tarsi niekad ir nedalyvavęs pensijų kaupime. Jo socialinio draudimo senatvės pensija ar senatvės pensija neįgaliajam dėl buvusio pensijos kaupimo nebus mažinama. O pensijų įmokų sustabdymas nukreiptas tik į ateitį, šiuo atveju tik nustojama į pensijų fondą pervesti įmokas, tačiau pensijų fonde dalyvio sukauptos lėšos "Sodrai" negrąžinamos, todėl tokiu atveju socialinio draudimo senatvės pensija ir senatvės pensija neįgaliajam už laikotarpį iki 2018–12–31 bus mažinama. 

Valstybiniu socialiniu draudimu apdrausti 40 metų neturintys gyventojai į dalyvavimą pensijų kaupime bus įtraukiami automatiškai. Apie tai jiems "Sodra" privalės pranešti ne vėliau kaip iki sausio 31 d., tačiau tokie gyventojai turės teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime arba sudaryti pensijų kaupimo sutartį su jų pačių pasirinkta pensijų kaupimo bendrove. Apie tai bus būtina pranešti "Sodrai" ne vėliau kaip iki šių metų birželio 30 d. Apie tai pranešus vėliau, jau reikės "Sodrai" pateikti dokumentus, patvirtinančius pateisinamą priežastį, dėl ko nebuvo galima šio pranešimo pateikti iki nurodytos datos. Automatiškas įtraukimas 40 m. amžiaus neturintiems gyventojams, atsisakiusiems dalyvauti pensijų kaupime, bus kartojamas kas trejus metus. 

Pensijų fonde sukaupti pinigai galės būti išmokami vienu iš 3 būdų, priklausomai nuo sumos dydžio: 

1. Jeigu sukaupta 3000 eurų ar mažiau – asmeniui mokama vienkartinė išmoka. Šie pinigai galės būti ir paveldimi. 

2. Jei sukaupta 3001–10 000 eurų – mokamos periodinės išmokos (pasibaigia pinigai, pasibaigia ir išmokos). Šie pinigai irgi gali būti paveldimi. 

3. Jei sukaupta daugiau nei 10 000 eurų – asmuo turi įsigyti pensijų anuitetą, o išmokos mokamos iki mirties. Šių lėšų paveldimumo klausimas priklauso nuo įsigyto anuiteto rūšies, tačiau dažniausiai jos nebus paveldimos. Nuo 2020 m. vienintele anuitetų mokėtoja taps "Sodra".  

Asmuo, kurio vardu pensijų fonde sukauptas turtas yra didesnis kaip 60 000 eurų, turės teisę sukauptą pensijų turto dalį, viršijančią 60ą000 eurų, gauti iš pensijų kaupimo bendrovės vienkartine pensijų išmoka. 

Klausimas.

"Turiu regėjimo negalią. Man kelis kartus per savaitę patogu naudotis tarpmiestinio autobuso, kurio maršrutas veda pro mano namus, paslaugomis, bet šalia mano gyvenamosios vietos autobuso sustojimo vieta nenumatyta. Ar autobuso vairuotojas privalo sustoti stotelėje stabdant neregiui? Kur galima kreiptis, kad autobuso sustojimo vieta būtų numatyta šalia mano namų? Henrikas" 

Teisininko komentaras.

Iš klausimo lieka neaišku, ar Jūs stabdote autobusą būdamas lauke, ar važiuodamas autobusu. Jei stabdote autobusą važiuodamas autobusu, tai vairuotojas privalo sustoti ir išleisti neįgalų keleivį bet kurio tipo stotelėje. Tai numato 2011 m. balandžio 13 d. Susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3–223 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 61 punktas, kur teigiama: "Tolimojo reguliaraus susisiekimo transporto priemonės vairuotojas privalo sustabdyti transporto priemonę ir išleisti bet kurio tipo stotelėje neįgaliuosius, keleivius su mažamečiais vaikais, nėščias moteris ir senyvo amžiaus asmenis jiems prašant."  

Jei prašote, kad vairuotojas sustotų ir jus išleistų ten, kur iš viso nėra jokios stotelės, tai vairuotojas sustoti neprivalo. Autobusas sustoti neprivalo ir kai stabdote autobusą būdamas lauke, norėdamas į jį įlipti.  

Dėl stotelės prie jūsų namų įrengimo galite kreiptis į stotelės vietos savivaldybės administraciją. 

Nuotrauka: teisininko Giedriaus Stoškaus portretas. Giedrius dėvi juodą švarką, baltus marškinius ir kaklaraištį. Veidas rimtas. Nuotrauka atrodytų labai oficiali, jei ne prasegta viršutinė marškinių saga ir prislopinta Giedriaus šypsena.