REDAKCIJOS SKILTIS

Ne pirmą sykį per šešis gyvavimo dešimtmečius "Mūsų žodį" lydi pokyčiai. Keitėsi amžius, istorinės santvarkos, redaktoriai, rašančios asmenybės, kartu su jais – temos ir rubrikų ratas. Keitėsi mūsų gyvenimai. Einant metams, žurnalui ką tik pradėjus septintąją dešimtį, supratome, kad norime, kad galime Jus pasitikti šiek tiek kitokie. Akivaizdu, kad yra pozityvių poslinkių visuomenės mąstyme. Pabandykime prie jų prisidėti, ieškodami ne skirtumų tarp neregių ir reginčiųjų bendruomenės, o vienijančių dalykų, kartu oriai parodydami didžiausią bet kurio žmogaus atramą – gyvenimą. Šiame ir kituose žurnalo numeriuose rasite nuolatines rubrikas, kuriose suguls ir gyvenimiškos istorijos, ir aktualios analitinės temos, ir technologinių naujovių pasiūlymai bei profesionalų patarimai. Galbūt mes klysime, galbūt kažkas iš tikrųjų nepavyks, bet šio mėnraščio neįsivaizduojame be tam tikros tradicijos tąsos, bandymo išlaikyti, kas vertingiausia, ir naujos įvairiabalsio pasaulio patirties įprasminimo. 

Pasikeitimas redakcijoje esu ir aš, vyriausioji redaktorė Ginta. Ant mano darbo stalo tarp kitų knygų ir popierių guli Vandos Juknaitės "Tariamas iš tamsos". Viename knygos interviu neregė Loreta ištaria: "Aš negaliu savęs įdėti į reginčio žmogaus širdį." Paprasta kalba tai reikštų, kad mes negalime pamatyti ir suprasti pasaulio iš kitų perspektyvos, jei patys neatversime savo širdies. Lai mūsų širdys būna tykios – tam, kad galėtumėm susitelkti į tai, kas svarbu. 

Pradėdama vyriausiosios redaktorės tarnybą, pirmiausia noriu padėkoti žurnalo žmonėms – buvusiems redaktoriams, tekstų rašytojams, žurnalistams, idėjų, temų ir fotografijų dovanotojams, gyvosioms enciklopedijoms, provokuojantiems suklusti, įsiklausyti, atkreipti dėmesį. Sakau ačiū ištisai kartai ištikimų skaitytojų – Jūs esate svarbiausi žurnalo bendraautoriai, kritikai, patarėjai. Visuomet lauksiu Jūsų atgarsių ir pasiūlymų! 

  Ginta Čingaitė–Kiznienė

Nuotrauka: vyriausioji redaktorė Ginta stovi apsnigtame pušyne. Ji šypsodamasi žvelgia tiesiai į skaitytoją. Ginta dėvi šiltą ilgą megztinį, kurio kišenėse slepia rankas, kaklą dengia lengvai užmestas languotas šalikas. Miške sniego daug, nuotraukoje kontrastuoja aiškiai juntamas žiemiškas šaltis ir šilta žmogaus šypsena.