GYVENIMO AKTUALIJOS

Audronė JOZĖNAITĖ

KO NORĖSIME IŠ EUROPOS PARLAMENTO?


2019 metais rinksime Lietuvos atstovus į Europos Parlamentą (EP). Ko galime tikėtis ir ar garsiai pasakome, ko tikimės? EP narių darbas – sunkiai pamatuojamas, o žinios apie jų darbą ir priimamus sprendimus dažnai lieka dėmesio paraštėse. O neįgaliesiems naudingi sprendimai beveik niekada, išskyrus retus atvejus, Lietuvos spaudoje nenušviečiami. Panašiai yra ir kitose šalyse, todėl Europos aklųjų sąjunga (EAS) ypač pabrėžia darbo su kiekvienoje šalyje išrinktais EP nariais svarbą, skatinama jiems tikslingai ir nuosekliai aiškinti, kodėl svarbi viena ar kita problema bei pozicija, kurią parengia ir gina neįgaliųjų organizacijos. Jei prisiminsime visus ES teisės aktus, kurie turėjo ir turi didelės įtakos neįgaliųjų gyvenimo kokybei – visi jie buvo priimti ne be kovos! Giliausią ir plačiausią vagą šiame darbe aria didžiausios tarptautinės organizacijos, tokios kaip Europos neįgaliųjų forumas. Tačiau vis didesnės svarbos įgyja nacionalinių neįgaliųjų organizacijų lobistinis darbas. Lietuvos negalios organizacijų forumas kasmet organizuoja susitikimą su EP nariais. Deja, tik vienas kitas EP narys susidomi šiuo renginiu. Nėra taip paprasta susitikti su visais EP nariais ir nuvykus į Briuselį. Dažniausiai į EP narius kreipiamasi elektroniniu paštu prašant balsuoti už regėjimo neįgaliesiems palankius sprendimus. Reikia pastebėti, kad aktyviausia ir lojaliausia Lietuvos neįgaliesiems yra Vilija Blinkevičiūtė. Tai nenuostabu, nes buvusi LR socialinės apsaugos ir darbo ministrė puikiai žino neįgaliųjų problemas. 

Europos Parlamento rinkimai vyks jau kitais metais visoje ES pagal visuotinę rinkimų teisę. Kokius reikalavimus, beje, labai realius, kelia Europos regėjimo neįgalieji? Apie tai buvo kalbėta prieš pora mėnesių vykusiame EAS ryšių su Europos Sąjungos institucijomis komisijos posėdyje. EAS yra parengusi klausimus, kurie turi būti keliami naują kadenciją pradedantiems EP nariams. 

1. Dalyvavimas Negalios intergrupėje. EAS kviečia valstybėse narėse išrinktus Europos Parlamento narius prisijungti prie EP veikiančios Negalios intergrupės. Tai neformali EP narių grupė, įsipareigojusi savo parlamentinio darbo metu skatinti žmonių su negalia lygias teises bei galimybes Europos Sąjungoje ir už jos ribų. 

2. Veiksmai įgyvendinant viešųjų tinklalapių prieinamumą. 2016 metais išleista ES direktyva reikalauja, kad viešojo sektoriaus tinklalapiai bei viešieji dokumentai būtų pilnai prieinami žmonėms su negalia. Kadangi minėta direktyva netaikoma ES institucijoms, jų interneto tinklapiai didžiąja dalimi yra neprieinami. Skatiname būsimuosius EP narius padaryti viską, kad Europos Parlamentas savanoriškai įgyvendintų prieinamumo direktyvą ir taptų teigiamu pavyzdžiu kitoms ES institucijoms. 

3. Palaikymas diegiant Europos neįgaliojo kortelę. ES Neįgaliojo kortelės (ji yra Europos Komisijos projektas) idėja – lengvatos kai kurioms specifinėms paslaugoms ES šalyse. Šiuo metu vyksta bandomasis projektas ir minėta kortelė galioja tik keliose šalyse bei turi daugybę trūkumų. Būsimieji EP nariai yra kviečiami palaikyti Europos neįgaliojo kortelės įteisinimą ir pripažinimą visose šalyse inicijuojant rezoliucijos priėmimą Europos Taryboje. 

4. Įtraukties principo iškėlimas Europos filmų industrijoje. Filmų su garsiniu vaizdavimu skaičius Europoje didėja. ES programos "Kūrybiška Europa" paprogramėje MEDIA, pagal kurią finansuojamas kino ir audiovizualinis sektorius, vertinimų kriterijuose jau yra socialinės įtraukties ir įvairovės kriterijus. EP nariai skatinami garsinį vaizdavimą padaryti privalomu reikalavimu įgyvendinant visus projektus, remiamus iš programos "Kūrybiška Europa". 

5. Lygaus traktavimo direktyva. Neįgalieji žymiai dažniau patiria diskriminaciją negu kitos socialinės grupės. Nors nediskriminavimo politika Europoje yra labai svarbi, lygaus traktavimo direktyva, turinti patvirtinti šią idėją, yra blokuojama jau daugiau nei 10 metų. Būsimieji EP nariai turėtų parengti rezoliuciją Tarybai, kurioje būtų įvardytos visos šalys, blokuojančios direktyvą ir skatinama remti jos atsiradimą. 

6. Parama užtikrinant neįgaliųjų savarankiškumą visose rinkimų procedūrose. JT Neįgaliųjų teisių konvencijos 29 straipsnis garantuoja lygiavertį neįgaliųjų dalyvavimą politiniame gyvenime. Deja, rinkimų apylinkės, balsavimo procedūros, skundų pateikimo mechanizmai ir toliau jiems nėra pilnai prieinami. Visi naują kadenciją Europos Parlamente pradėsiantys dirbti nariai yra kviečiami parengti rezoliuciją dėl Europos rinkimų 2024 metais prieinamumo neįgaliesiems visose ES šalyse. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]