TURINT LAIKO

KŪČIOMS ARTĖJANT

Kūčios – viena laukiamiausių ir paslaptingiausių švenčių. Etnologų tvirtinimu, tokią Kūčių tradiciją, kaip lietuviai, yra išsaugoję tik lenkai. Lietuviškos Kūčios gerokai skiriasi nuo Kalėdų. Apie jas etnologas L. Klimka rašo: "Kūčių dieną, prieš sėsdama prie stalo, visa šeima eidavo į pirtį, grįžusi persivilkdavo naujais baltiniais. Labai svarbu iki Kūčių vakarienės atiduoti visas skolas – ir finansines, ir moralines, tad jei buvo kokių nesutarimų su kaimynais, galima pas juos nueiti, nunešti kalėdaičių. Tiesa, į namus svečiai Kūčių dieną nekviečiami, šnekučiuojamasi dažniausiai kieme, mat tądien į namus užsukęs žmogus gali išsinešti laimę. Tai visiškai netinkama diena skolintis, antraip visus metus būsi skolingas." Po staltiese, prisimenant Jėzaus gimimą ėdžiose, simboliškai dėta šieno gniūžtė. Simbolinė reikšmė suteikiama ir visiems patiekalams. Net pavadinimas Kūčios kilęs nuo ritualinio valgio kūčios. Šiuo medumi saldintu patiekalu iš aguonų, kviečių, pupų, žirnių ar miežių būdavo vaišinamos į puotą pakviestos protėvių vėlės, o kartu su jomis valgydavo ir visa šeima. Dabar kūčią pakeitė kūčiukai su aguonpieniu. Kūčiukai – tai apeiginė duonelė, skirta vėlėms pamaitinti. 

Vakarienė pradedama bendra malda ir kalėdaičių dalinimusi bei laužymu. Valgomi patiekalai be mėsos ir gyvulinių produktų – pieno, sviesto, grietinės, kiaušinių. Dar gyva tradicija padėti ant stalo lėkštę prisiminti mirusiesiems ar dėl kokių nors svarbių priežasčių negalintiems dalyvauti Kūčių vakarienėje šeimos nariams. 

L. Klimka teigia: "Kiekvienas regionas turi savo tradicijas. Vienur verdami barščiai su grybais, kitur gaminama sriuba iš miltinių leistinių ir džiovintų baravykų. Vilnijos krašte mėgstamos bandelės su grybų, aguonų įdarais, Žemaitijoje valgiai skaninami paskrudintomis kanapėmis, su karštomis bulvėmis valgoma cibulynė – į svogūnų griežinėlių rasalą pridedama trintų, ant žarijų paskrudintų silkių galvų. Tradicinį avižinį daug kur pakeitė spanguolių kisielius, anksčiau šias uogas valgydavo netrintas, mat jas vieninteles būdavo įmanoma išsaugoti sveikas per visą žiemą." 

Riešutai buvo laikomi nepamainomu Kūčių gardumynu. Jie nuo senų laikų simbolizavo sėkmę, pilnatvę, ilgaamžiškumą, skalsius ir derlingus metus. Ir, žinoma, sveikatą. Todėl per šventes jų turėjo netrūkti ne tik ant stalo – jais gausiai buvo apdalinami artimieji, mėgta riešutais bei džiovintais vaisiais papuošti ir eglutes. 

Kūčia 

Pirmiausia aguonos užpilamos virintu vandeniu, tada nukošiamos. Į jas sudedami džiovinti vaisiai, riešutai ir daiginti kviečiai. Viskas išmaišoma su medumi. Kartais į šį mišinį dedama ir pupų, žirnių ar kanapių. Kūčia yra apeiginis patiekalas, kuris, taip tikėta, lemia derlingus ir vaisingus metus, todėl jo turėdavę paragauti visi namiškiai. Indas su Kūčia būdavo siunčiamas aplink stalą. 

Silkė su spanguolėmis ir riešutais 

Silkę pagardinkite riešutais ir džiovintomis spanguolėmis, kurios, kaip mūsų protėviai tikėjo, apsaugo nuo priešų. Šiam patiekalui reikės: silkių filė (500 g), po 2 vnt. morkų ir svogūnų, stiklinės aštraus pomidorų padažo, džiovintų spanguolių (1 valg. šaukšto), sukapotų riešutų (2 valg. šaukštų), aliejaus. Pirmiausia supjaustykite svogūnus, sutarkuokite morkas ir apkepkite aliejuje. Toliau pilkite pomidorų padažą, berkite spanguoles ir viską patroškinkite. Bebaigiant apibarstykite troškinį riešutais. Jam ataušus, maišykite sluoksniais su silke. 

Tradicinis avižų kisielius 

Tai vienas seniausių Kūčių patiekalų. Jam pasigaminti prireiks avižinių dribsnių (400 g), vandens (1,5 l), riekės natūralaus raugo ruginės duonos, cukraus (2 valg. šaukštų), medaus (100 g), stiklinės šviežių spanguolių, žiupsnelio druskos. Avižinius dribsnius užpilkite vandeniu, įmeskite riekelę duonos ir palikite parai rūgti. Tada duonos riekę išimkite, o dribsnius nukoškite į puodą. Nuvarvintas avižas išmeskite, o nuo avižų likusį skystimą pasaldinkite, įberkite druskos. Užvirinkite jį ir maišykite, kol kisielius taps tirštas. Išvirusį kisielių supilstykite į indelius ir palikite atvėsti, paskui statykite į šaldytuvą. Tuo metu spanguoles ir medų sutrinkite iki tyrės konsistencijos. Sustingusį kisielių atsargiai išverskite į lėkštes, apšlakstykite spanguolių užpilu, puoškite uogomis. 

Aguonpienis 

Jam pagaminti reikės: aguonų (200 g), cukraus (3 valg. šaukštai), virinto vandens (4 l). Aguonas iš vakaro pamerkite į vandenį, kitą dieną sumalkite, kad masė būtų kuo baltesnė. Galima ir nemerkti, o iš karto elektriniu prietaisu sumalti sausas. Šią masę užpilkite karštu virintu vandeniu, įdėkite cukraus ar medaus (medų dėti į atvėsintą vandenį), gerai išmaišykite, valgykite su kūčiukais.