IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Henrikas STUKAS

PIRMASIS NEREGYS LEIDĖJAS

Tarp neregių niekada netrūko šviesių, originalių, kūrybingų asmenybių. Tik vienos atsiskleisdavo greitai ir suspindėdavo tik joms vienoms būdingu švytėjimu, o kitos savo žydėjimo laukė ilgus metus ir, vos atsiradus palankioms sąlygoms, bematant aplink save paskleisdavo nepakartojamą šviesą. Viena tokių – rašytojas, poetas, leidėjas Juozas Marcinkus. Šiemet J. Marcinkui sukanka 90 metų. Nors apie šį neregį daug rašyta ir yra išlikęs nemažas pluoštas atsiminimų, "Mūsų žodžio" skaitytojams priminsime šio veiklaus ir kūrybingo žmogaus svarbiausius gyvenimo faktus. 

Juozas Marcinkus gimė Kelmės rajone, Klibalių kaime, valstiečių šeimoje. Regėjimo neteko 1941 m., susižeidęs sprogmenimis. Apie tai jis rašo 1997 m. išleistoje apysakoje "Kaip deganti saulė". 

1947 m. atvyko mokytis į Kauno aklųjų mokyklą. Dar besimokydamas meno mėgėjų būreliuose pradėjo dainuoti solo, vėliau solinio dainavimo mokėsi privačiai. Yra išleistų plokštelių su jo įdainavimais. Nebaigęs mokyklos 1953 m. pradėjo dirbti telefonistu Kauno politechnikos institute (dabar – Technologijos universitetas). Vėliau kelerius metus dirbo Lietuvos aklųjų draugijos (LAD) Kauno įmonėje darbininku. Išrenkamas LAD Kauno miesto pirminės organizacijos biuro pirmininku. 

1958 m. J. Marcinkus baigė Kauno 4–ąją darbo jaunimo vidurinę mokyklą. 1959–1982 m. dirbo direktoriumi LAD Klaipėdos įmonėje. 1976 m. Šiaulių pedagoginiame institute (dabar – Šiaulių universitetas) įgijo tiflopedagogo diplomą. Šešerius metus dirbo mokytoju Suaugusių aklųjų vidurinės mokyklos Klaipėdos skyriuje. 

Literatūra pradėjo domėtis dar Kauno aklųjų mokykloje. Čia sukūrė pirmuosius eilėraščius. J. Marcinkus yra išspausdinęs nemažai straipsnių, eilėraščių, aforizmų, apsakymų žurnaluose, respublikinėje ir rajoninėje spaudoje, almanachuose; išleidęs 21 knygą, tarp jų: apysaką "Tą vasarą", apsakymų rinkinius "Rudžius", "Juodieji gandrai" (už ją autoriui paskirta Ievos Simonaitytės literatūrinė premija), eilėraščių knygą "Kur pučiu beržinę tošį" ir kt. Jo eilėraščių yra išversta ir išspausdinta rusų kalba. Tarp tiflologinio pobūdžio knygų paminėtina straipsnių, pasisakymų ir pranešimų rinktinė "Darbas – gyvenimo prasmė". 

1989 m. sausio 19 dieną jo iniciatyva įkurta Žemaitijos rašytojų bendrija. Jos tarybos pirmininku nuo įkūrimo dienos buvo pats J. Marcinkus. 

1990 metų rugpjūčio mėnesį Klaipėdoje J. Marcinkus įkūrė privačią leidyklą "Eldija". Išleido daugiau kaip 150 pavadinimų knygų, su savo leidiniais dalyvavo keturiose tarptautinėse knygų mugėse: Frankfurte prie Maino, Leipcige, dukart Varšuvoje. 

1991 m. gegužės mėnesį priimamas į Lietuvos rašytojų sąjungos narius. J. Marcinkus buvo LASS garbės narys. 

1996 m. liepos 2 d. LR Prezidento dekretu "Už nuopelnus Lietuvai" J. Marcinkus kartu su dar trimis neregiais apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino pirmojo laipsnio medaliu. Mirė 2004 metais. 

Parengta remiantis LAB tiflotyros padalinio saugoma medžiaga 

MINĖTINOS SUKAKTYS 

Gruodžio pradžioje 1998 metais Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro kompiuterinės technikos taikymo skyriuje įvyko pirmieji kursai, kaip dirbti operacinėje aplinkoje "Windows–95". 

Gruodžio 3 d. – Pasaulinė žmonių su negalia diena. 

Gruodžio 14 d. sukanka 95 metai, kai gimė (1923) Antanas Jonynas, poetas, rašytojas, nusipelnęs kultūros veikėjas, Lietuvos aklųjų draugijos organizatorius. Mirė 1976. 

Gruodžio 16 d. sukanka 130 metų, kai gimė (1888) Juozas Nemeikša, gydytojas, oftalmologas, aklųjų švietimo organizatorius. Mirė 1958. 

Gruodžio 18 d. sukanka 50 metų, kai gimė (1968) Juozas Miliauskas, sporto vadybininkas, aklųjų ir silpnaregių sporto klubo "Parolimpietis" įkūrėjas, nuo 2016 m. Lietuvos aklųjų sporto federacijos prezidentas. 

Gruodžio viduryje geriausia 2008 metų šalies komanda išrinkta Lietuvos aklųjų golbolo komanda. 

Gruodžio 20 d. sukanka 70 metų, kai gimė (1948) Leonas Kirkilovskis, ekonomistas, LASS narys, ilgametis LASS Vilniaus įmonės UAB "Liregus" direktorius.